Rąstiniai namai lietuviams visuomet bus brangūs, tačiau šiuolaikiniai energinio efektyvumo reikalavimai kelia iššūkių jų statybai. Nors daugelis jais žavisi, iki A klasės rąstinukų - labai tolimas kelias.
Šiandien rąstinis namas - tarsi pensininkas, žvelgiantis į šėlstantį jaunimą. Ar tai reiškia, kad tokių namų daugiau nebegalėsime statyti? Kaip žada išsisukti rąstinių namų gamintojai ir statytojai? Ir kaip rąstinio namo perspektyvas vertina energiškai efektyvių būstų statytojai?
Namo šiltinimas GAMO termovata
Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas teigia, jog šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė.
Tai apsunkina galimybes bandyti kaip nors „priduoti“ pastatytą neefektyvų būstą, šiuo atveju - rąstinį namą, jei planuojama jame nuolat gyventi. „Kadangi dabar kiekvienais metais energinio naudingumo reikalavimai tik griežtės, tai būsimas statinys turi atitikti tuos reikalavimus, kurie galiojo statybos leidimo išdavimo metu“, - akcentavo T. Baranauskas.
Matyt todėl portalą Statybunaujienos.lt pasiekė gandai, jog šiuo metu kai kurie architektai pluša išsijuosę, kad tik įmonės galėtų išsiimti kuo daugiau statybos leidimų B klasės namams.
Energinio naudingumo reikalavimai ir rąstiniai namai
Rąstiniai namai - kaip gyvenamieji - jau dabar neatitinka europinių reikalavimų. „Jei naujai pastatytas namas neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų, gali būti sustabdytos jo įteisinimo procedūros, - perspėja T. Baranauskas.
Jei žmogus neturi sąmoningumo, kad vis tik reikėtų laikytis taisyklių... Juk reikalavimai sukurti ne tam, kad mums visiems būtų sudėtingiau ir kad kas nors trukdytų pasistatyti namą. Tikrai sunku sukontroliuoti, ar name gyvenama nuolat, ir specialiai tai nebus tikrinama. „Niekas nesutrukdys tam, kuris tiesiog nori pažeisti bendras nustatytas taisykles.
Jis priduria, jog pareigūnai tikrina daugiau pramoninius, gamybinius pastatus - į individualius namus reidų niekas neorganizuoja, tačiau jei būtų išsiaiškinta, jog pastatas naudojamas ne pagal paskirtį (t. y.
Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai - viena iš jų. Paveldas - tai visi tie namai, kurie stovi Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje. Pati paveldo sąvoka prieštarauja naujų pastatų įtraukimui į šią kategoriją. „Nauji pastatai negali būti priskiriami kultūros paveldui.
Paveldas gali būti įgūdžiai, žinios kaip pastatyti rąstinį namą, pati statybos technologija“, - rąstinukų gerbėjų viltis nutraukė T. Baranauskas. Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai.
„Medinių tašų netgi pasyvūs namai statomi, tiesiog su termoizoliacinėmis medžiagomis. Nesakau - rąstas, kaip statybinė medžiaga, yra tikrai gera ir tikiuosi, kad ji neišnyks. Tačiau vien gryno rąsto jau nebeužtenka.
Paskutinis šių reikalavimų griežtinimas buvo 2005-aisiais metais. „Tokios varžos su rąstais išgauti jau neįmanoma. Kad rąstinė siena turėtų tokią varžą, jos storis turėtų būti 70-100 centimetrų. Pabandykite įsivaizduoti“, - palygino T. Baranauskas.
Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę. O 2016-aisiais - A klasę ir, T. Baranausko teigimu, ateityje reikalavimai tik griežtės.
Išeitys planuojantiems rąstinio namo statybą
Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako.
„Išeitys šiandien yra dvi. Pirma išeitis - gali statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis - mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį. Kita išeitis - šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus“, - galimybes planuojantiems rąstinio namo statybą apibūdino T. Braškys.
Kaip dažniausiai šiltinami tokie namai?
T. Braškys ir pridūrė, jog, jo nuomone, aukščiausių energinių klasių, pavyzdžiui A++, namai niekuomet neatsipirks finansiškai. „Žmonės natūraliai teiraujasi: „O kaip aš jį „priduosiu“? Anksčiau tokių klausimų jiems nekildavo, - sako T. Braškys.
Teiraujamės, ar yra kokių nors natūralių alternatyvų, pavyzdžiui, samanos ar pakulos? „Matote, senovėje tų namų niekas nešiltino. Juose gyveno ir Sibire - niekas nesušalo. Todėl ir nėra jokių senovinių šiltinimo būdų. Šiltinimas šiais laikais yra ne tiek reikalingas, kad name nebūtų šalta, o tiesiog kad jis atitiktų ES reikalavimus“, - dėstė T. Braškys.
Paklaustas, ar žmonės renkasi nuolat gyventi vasarnamiuose, T. Braškys sako, jog tai - vienas iš variantų. Kiti numatytą apšiltinimą taip ir palieka tik namo projekte. Kad kas nors iš tokių gyventojų būtų gavęs baudą, anot T. Braškys, dar neteko girdėti.
Kalbėdamas apie papildomas sąnaudas šiltinant rąstinius namus, Medinių namų gamintojų asociacijos atstovas pastebi, kad be šiltinimo medžiagų turės būti dar kokia nors apdaila. Taigi kainuos akmens vata, karkasas jai tvirtinti, plėvelė ir namo apkalimas dailylentėmis iš išorės, dažymo darbai. „Išeina visai nemažai“, - reziumuoja T. Braškys.
Vyras pridūrė, jog dar prieš metus gyventojams pavykdavo įteisinti ir neapšiltintus rąstinius namus. „Vieno aukšto namas su mansarda, apšiltinus gerai stogą - kadangi per jį daugiausia išeina šilumos, - sudėjus gerus langus - pagelbėdavo.
Ir dar yra vienas sprendimas - padidintos šiluminės varžos rąstinis profilis. Tai tiesiog klijuoto tašo rąstas. Iš išorės ir iš vidaus dedamas tašas, o per vidurį frezuojami specialūs grioveliai. Tuomet susidaro oro tarpai. Jie padidina rąsto varžą. Jei 22 cm skersmens rąsto varža yra apie 2 m K/W, tai rąsto su oro tarpais bus apie 3 m K/W. Taigi statant iš tokių rąstų, apšiltinus gerai stogą, pamatą, tikėtina, kad tuos reikalavimus dar galima atitikti“, - išeitį mato T. Braškys.
„Šiuo atveju laimima dėl šiltinimo darbų. Konstrukcija brangesnė, nes sienojų, profilių - dvigubai daugiau, bet jie - dvigubai plonesni.
Vyras taip pat pasakoja, jog rastas turi tam tikrą akumuliavimo principą: žiemą saulei pašildžius jis sukaupia šilumą, atšalus - atiduoda šią šilumą į vidų. Kitas aspektas - rąstas taip pat yra hidrofobiška medžiaga, jis analogiškai kaupia ir atiduoda drėgmę.
Todėl vasarą tokiuose namuose - vėsu ir gaivu, žiemą - nesausa, kaip būna mūriniuose. Žinoma, ES nuostatų kūrėjams šios savybės nelabai rūpi.
„Ir pats pojūtis skirtingas prisilietus prie plytos ir prie rąsto. Intertiškos medžiagos visada bus šaltos. Jas ir įšildyti sudėtingiau. Prie medžio žiemą prisilietus niekada nebus šalta“, - sakė T. Braškys.
„Dėl tų reikalavimų esame gausybę raštų prirašę. Bet Aplinkos ministerijos specialistai turi atsakymą: „Tokie yra ES reikalavimai ir juos pakeisti - nerealu.“ O išimtys, kada rąstiniai namai gali būti statomi neapšiltinti - ne plečiamos, o siaurinamos“, - liūdnai kalbėjo T. Braškys.
Alternatyvūs požiūriai ir technologijos
„A klasės namo statybos kaina nuo B klasės namo kainos skiriasi nuo 2 proc. nuo bendros vertės. Tai - nykstantis dydis. Tų reikalavimų baimė kyla iš nežinojimo“, - sakė A. Vaičiulis.
Energinės A klasės namas, pašnekovo tvirtinimu, jau gali būti pasyvus - tai nėra konstanta, bet galimybė iš A klasės namo padaryti pasyvaus namo standartus atitinkantį būstą, yra. „Palyginsiu tai su įmonės darbu: ne visos įmonės turi įsidiegusios kokybės valdymo sistemas, tačiau tos, kurios turi, dirba efektyviau, yra pripažįstamos. Toks ir skirtumas.
„Jie turi savo ypatingą mikroklimatą. Ir prie šio mikroklimato sukūrimo prisideda tai, kad jie yra kiauri. Tuo pačiu - gerai ventiliuojami. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jo neįmanoma padaryti gyvenamo“,- sakė A. Vaičiulis.
Kaip sako A. Vaičiulis, laikui bėgant medis skilinėja, todėl jo sandarumą dar sudėtingiau užtikrinti. „Todėl tiems, kas mėgsta rąstinių namų stilių, siūloma populiarėjanti nauja technologija - rąsto viduje yra įterpiama apšiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai būna įvairūs poliuretanai - jie užtikrina reikiamą konstrukcijos sandarumą ir atitinkančią varžą. Tačiau jo jau nebegali pavadinti rąstiniu - nebent rąstinio namo imitacija“, - svarstė A. Vaičiulis.
„Reikia dar gausybės visokiausių priemonių tam, kad jis važiuotų. Ar tai automobilis? Na, įkinkius arklį būtų susisiekimo priemonė... Rąstinė statyba - tai technologija, kuri buvo eksploatuojama daugelį tūkstantmečių - todėl, kad kitokios žmonija nežinojo. Nupjovė medį, pasidarė sienas ir šildėsi. Todėl turėdavo ką veikti: vasarą - ruošti malkas, žiemą - kūrenti“, - juokiasi A. Vaičiulis.
Paklaustas apie dvigubų sienų rąstinius namus, A. Vaičiulis pastebėjo, kad dvigubos sienos reiškia dvigubas sąnaudas, ir nuo to, kokią medžiagą tarp tų rąstų įdėsi, priklausys namo sandarumas. „Nes sandarumas yra viena iš dedamųjų, kurią reikia užtikrinti.
Prisimenant Skandinavijos šalių pavyzdį, A. Vaičiulis pritarė T. Baranausko nuomonei, jog ten statomi ne rąstiniai, o karkasiniai namai. „Karkasinis namas - kai iš to paties rąsto gaminių padaromas karkasas ir jis užpildomas apšiltinimo medžiaga. Norvegijoje, Švedijoje ir ypač Suomijoje daug tokių pastatų. Tačiau rąstinius namus jie stato kaip vasarnamius. Kad statosi gyvenamus rąstinius namus - dezinformacija“, - tikino A. Vaičiulis.
Kalbėdamas ant apie kainą A. Vaičiulis teigia, kad svarbiausias čia yra projektavimas. Iš pradžių viskas daroma popieriuje ar kitose laikmenose. Pabrėžiu - visų dalių tinkamas projektavimas. Šiandien daug kas architektūrinį eskizą priima kaip projektą - tai klaida. Paskui prie to jungiasi statybininkai, kurie, kaip muzikantai pagal natas, atlieka darbą“, - aiškino A. Vaičiulis.
„Šis testas parodo, ar konstrukcijos yra sandarios, ar neišleidžia šilumos ir neįleidžia į vidų šalčio. Tai toks kontrolės metodas, kuris, pagal direktyvą, buvo privalomas ir B, ir C klasės statiniams, tačiau paskui reikalavimai buvo pakeisti. Dabar mes stengiamės, kad tai grįžtų ir vertinant B ir C klasės statinius“, - sakė pašnekovas, akcentuodamas, kad taip galima patikrinti visų statybos proceso dalyvių darbą.
Remdamasis testo rezultatais būsto savininkas gali nepriimti atlikto darbo, o nepasiekus tinkamos klasės reikalavimų, nebus sertifikuotas ir negalės būti atiduotas jį naudoti.
Šiltinimo medžiagos ir būdai
Atsižvelgiant į tai, kad rąstiniai namai turi specifinių savybių, jų šiltinimui reikalingas ypatingas dėmesys. Šiltinant rąstinį namą, svarbu užtikrinti, kad medis galėtų "kvėpuoti", t.y. išlaikytų savo natūralią drėgmės apykaitą.
Populiariausi klausimai ir atsakymai:
- Kaip tinkamai apšiltinti rąstinį namą, kad namas liktų „kvėpuojantis"? Šiltinsiu iš išorės. Jeigu dėčiau mineralinę vatą - reikėtų dėti ir plėvelę, kuri saugotų nuo vidaus garų ir tada namas liktų „nekvėpuojantis". Liktų ekovatos variantas - tik nelabai įsivaizduoju technologijos, kaip ji purškiama, tam reikia turėti spec įrankių? Ar ta vata purškiama tiesiai ant rąstų?
- Rąstinio namo sienas planuojama šiltinti akmens vata ir tinkuoti iš išorės. Viduje rąstus palieku natūralius, atvirus. Kaip teisingai atlikti darbus ir kokio storio turi būti vata?
- Ar reikia apšiltinti oro tarpą? Ar užpurškimas nekenkia namui ir medis galės kvėpuoti? Prieš tris metus įsigijau 1954 m. metų statybos medinį namą, kuris yra apmūrytas plyta. Iš lauko pusės, sienoje yra matomi įmūryti plastikiniai vamzdžiai su tinkleliu tam, kad kvėpuotų medis, neva yra paliktas kažkoks oro tarpas. Noriu šildyti fasadą, bet man siūlo įpurkšti į mano minėtą paliktą oro tarpą sienoje Steico zell vatą, nes apšiltinimas iš lauko pusės nieko neduos. Ar sutikti su minėtos vatos įpurškimu?
- Norėčiau apšiltinti seną rąstinį namą, tiksliau jo sienas iš lauko pusės. Kokia darbų eiga ir kokį karkasą geriau daryti - viengubą ar dvigubą? Ar pakaks 10 cm storio akmens vatos, po to bus kalama dailylentėmis.
- Esame įsigiję seną rąstinį namą. Norime jį šiek tiek renovuoti ir susidūrėme su viena problema: darbų vykdytojas, kuris apžiūrėjo namelį, sako, kad jį reikia apšiltinti iš vidaus (technologijos dabar nepasakysiu), tačiau yra dar viena nuomonė, kad rąstinį namą reikia šiltinti tik iš išorės, nes kitaip namas pasmerktas supūti. Prašau patarti, kaip reikia šiltinti iš tiesų - iš išorės, ar iš vidaus? Norėtųsi, kad namas ilgai tarnautų.
Medienos apsauga nuo kenkėjų
Jei pastebėjote savo medinio namo sienose mažas skylutes, kurias pakrapščius byra medienos milteliai, naktimis girdite graužimo garsą, vadinasi, turite nelauktų svečių. Jei neišnaikinsite kinivarpų ir jų lervų užkrėstoje patalpoje, jos gali išplisti į kitas patalpas, kuriose yra medienos.
- Pirmiausiai jie medienos paviršiuje (plyšeliuose, smulkiuose įtrūkimuose) padeda kiaušinėlius.
- Vabzdžių lervos arba kirmėlaitės įsigraužia gilyn į medieną darydamos ertmes, kuriose tampa kokonais.
- Suaugę vabzdžiai prasigraužia į paviršių ir išskrenda, lieka tik skylės, kurios liudija, kad medienai pakenkta.