Lietuvos dvarai - tai ne tik architektūros paminklai, bet ir svarbi šalies istorijos bei kultūros dalis. Vienas iš tokių - Kuosinės dvaras, turintis savitą istoriją ir architektūrą.
Siekiant užtikrinti efektyvų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojami slapukai - (angl. cookies). Būtini slapukai įgalina pagrindines tinklapio funkcijas.
Dvaro Sodybos Istorija
Laukininkų dvaro pradžia skaičiuotina nuo 1518 metų, tokie įrašai buvo išlikę Laukininkų ir Kuosinės dvarų inventorinėse knygose. 1618 metais Laukininkų dvarą įsigijo Vilniaus rūmų pastalininkas Kazimieras Šumskas ir pavadino savo vardu - Šumskas.
Kazimieras Šumskas dėl garbingo būdo buvo pramintas Riteriu. Valdė ir daugiau dvarų, taip pat ir netoliese esantį Kuosinės dvarą.
Šumskai priklausė Radvilų giminės žmonėms. 1696 m. Šumsko dvaro savininkai Vilniaus vaivados padėjėjas Mykolas Rapolas Šumskis (Kazimiero Šumsko anūkas) su žmona Halina Šumska pastatė miestelyje medinę bažnyčią ir vienuolyną, ten įkurdino vienuolius dominikonus.
1789 m. Šumsko dvaras perėjo dvarininkų Laskavičių (Laskowicz) nuosavybėn. Laskavičiai įsigiję apleistą dvarą ėmėsi rūmų perstatymo.
1864 m. Šumsko dvaras, už dalyvavimą sukilime, rusų carinės valdžios konfiskuotas ir paskirtas rusų generolui Labuncevui. Labuncevo dukra Elžbieta 1875 m. ištekėjo už Antano Komaro, plačios Lietuvos bajorų giminės atstovo.
Komarienė pergyveno ne tik vyrą, bet ir dukrą su žentu. Jau būdama našlė, ji perėjo į katalikų tikėjimą ir pasirūpino, kad Šumsko domininkonų bažnyčia, kuri tuo metu buvo paversta cerkve, būtų grąžinta katalikams.
Deja, šis atsivertimas neišpirko giminės kaltės. 1940 m. ir vėl 1944 m. sovietų okupacinė valdžia nusavino dvarą. Sovietiniai okupantai paliko Elžbietą Komarienę gyventi dvaro rūmų antrame aukšte įrengtame bute.
Dvare buvo įsteigta sovchozo kontora. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, vietoje sovchozo įsikūrė žemės ūkio bendrovė „Šumskas“ perėmusi teises į dvarą.
Dvaro Aplinka ir Architektūra
Šumsko dvaro sodyba sudaro vieningą įvairios paskirties statinių bei želdinių sistemą. XVIII a. pab. - XIX a. pr. mūriniai rūmai pastatyti seniai susiformavusiame parke, kur takų ir alėjų sistema nėra klasicistinė.
Klasicistiniai rūmai, statyti K. Spampani kūrybos įtakoje, kartu su priešais esančiu parteriu sudaro sodybos kompozicinį centrą. Pietinėje sodybos teritorijos dalyje prateka Penos upelis, kuris užtvenktas malūnui.
Buvusi senojo dvaro grindinio šildymo sistema pakeista krosniniu šildymu. Senąjį dvarą mena Ledainė ir Svirnas su išlikusiais gotikiniais rūsiais.
Karietinė, Malūnas, Bravoras, Klojimas, Arklidės statytos naujojo dvaro aplinkoje iš medinių perstatyti į akmens mūro ir mūrinius.
Visai galimas daiktas, kad būtent Oginskis, vykdant dvaro perstatymo darbus, patarė Laskavičiui įrengti Ovalinę, išskirtinę akustiką turinčią, dvaro salę.
Dvaro teritorija - senosios tikybos apeigų vieta, Dvaras, galimai išsivystęs iš buvusios Laukininkų Šventvietės. Dvaro teritorija pratekantis Penos upelis teka į Rytus, Baltų religijoje ir mitologijoje, ypatingą vaidmenį vaidina rytų kryptimi, prieš Saulę, tekantys šaltiniai.
Pasak S. Daukanto, versmės tekančios į rytus buvo laikomos šventomis. Dvaro rūmų parke yra akmuo su dubeniu. Šis akmuo įtrauktas į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą (V. Vaitkevičius “Aukštaitijos šventvietės”).
Dvaro teritorijoje rasti plokšti akmenys, irgi, galimai, priklausė sakralios vietos sąrangai. Paskutinė dvaro valdytoja Elžbieta Komarienė tuos akmenis naudojo savo šunų kapams paženklinti.
Šumsko Miestelis
Šumske gyvena - 919 gyventojai. Miestelyje veikia 2 pagrindinės mokyklos (lietuviška ir lenkiška), paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, biblioteka, kultūros centras. Netoli miestelio yra Šumsko geležinkelio stotis.
Prie bažnyčios veikia Piligrimų namai, kuriuose galima apsistoti ir gauti nakvynę. Iš pradžių prie Juodojo trakto įsikūręs Šumskas vadinosi Laukininkais (lenkiškai - Polany).
Apie Šumsko istoriją yra rašęs Bronius Kviklys knygoje „Mūsų Lietuva“ [5], Miroslavas Gajevskis (Mirosław Gajewski) leidinyje „Historie z okolic Wilna“ [22].
Vertingos istorinės informacijos apie Šumską yra 1880-1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [27].
Apie Šumską rašoma ir Alinos Balčiūnienės ir Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvo (Baltarusija) 2013 m. išleistoje knygoje „Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej“ [1].
Šioje knygoje informacija pateikiama lietuvių, baltarusų ir lenkų kalbomis. Knyga iliustruota šiuolaikinėmis objektų nuotraukomis. Pridedamas Ašmenos aukštumoje esančių lankytinų vietų žemėlapis. Pateikiamas leidinių bibliografinis sąrašas.
2014 m. Nemėžio kaimo bendruomenės išleistame Žygimanto Jasiulionio ir Evaldo Černiausko nuotraukų albume „Skrydis virš Ašmenos aukštumos“ siūloma pamatyti, greta kitų vietovių, ir Šumską bei jo apylinkes, iš paukščio skrydžio.
Leidinyje lietuvių ir lenkų kalbomis trumpai aprašomi šių vietovių ypatumai [4]. Turistinės informacijos apie Šumską galima rasti leidiniuose „Vilniaus regionas: kultūrinio turizmo maršrutai“ [15] ir „Вильнюсский регион: маршруты культурного туризма“ [28]. Apie miestelio architektūrą rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [7, 18] ir kt. leidiniuose.
Naujausios informacijos apie religinį paveldą yra 2009 m. išleistame albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas“ [20].
Šumsko dvaras istoriškai žinomas nuo XVII a. 1696 m. Šumsko dvaro savininkai Mykolas Šumskis ir Halina Šumskienė pastatė medinę bažnyčią ir įkurdino vienuolius dominikonus.
Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1833 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, 1835 m. - varpinė ir šventoriaus vartai. Rusijos valdžia 1857 m. vienuolyną uždarė. 1892 m. Šumske buvo atidaryta ligoninė.
XIX a. pabaigoje ir XX a. Šumske yra unikalių valstybės saugomų architektūros paminklų. Tai bažnyčios ir vienuolyno ansamblis bei buv. Šv. arkangelo Mykolo Bažnyčia pastatyta 1789 metais.
Ją projektavo ir statė architektas Tomas Ruselis (Russeli Tommaso, XVIII a.). Bažnyčios statybose dalyvavo ir architektas Augustinas Kosakauskas (1737-1803) [2].
Bažnyčia yra mūrinė, vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus bazilikinis, 3 navų [6, 18]. Bažnyčioje yra 3 paminkliniai dailės kuriniai: „Arkangelas Mykolas“ (XVIII a.) paveikslas, medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (1937, skulptorius Tadeušas Godziševskis (Tadeusz Godziszewski) (1904-1977)), ir Liudviko Šumskio antkapinis paminklas (XIX a.).
Paminklo postamento fasadinėje sienelėje iškaltas memorialinis įrašas. Jame sakoma, kad paminklą savo mirusiam vieninteliam sūnui Liudvikui pastatė tėvai Juzefas ir Oktavija Šumskiai.
Šumsko bažnyčioje yra palaimintosios šv. 1837-1839 metais vietoje seno medinio vienuolyno pastatytas naujas mūrinis vienuolynas. Jis yra klasicistinių formų, 2 aukštų 2 statmenų korpusų.
Vienuolynas jungiasi su bažnyčia per šiaurinę zakristiją ir sudaro pusiau uždarą kiemą. Šumsko dvaro sodyba susiformavo XIX a. pirmoje pusėje.
Yra išlikę mūriniai vienaukščiai klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, ledainė, svirnas, kluonas, arklidė, tvartas, vandens malūnas ir tvora. Ansamblio šiaurinėje dalyje yra parkas. Dvaro rūmų parke yra akmuo su dubeniu.
1996 metais, kai buvo švenčiamos Šumsko šv. Šalia bažnyčios, kitoje gatvės pusėje, yra Šumsko gyvenvietės kapinės. 1944 metais šiuose kapinėse buvo palaidotas Tarybinės armijos karininkas - vyresnysis leitenantas Valerijus Miguškinas.
Ant kapo iš metalo lakštų pastatytas obeliskas. Šumsko bei aplinkinių kaimų gyventojus aptarnauja Vilniaus rajono CB Šumsko kaimo filialas.
Tai viena iš seniausių viešųjų bibliotekų rajone, įkurta 1940 metais. Bibliotekos fonde sukaupta 6359 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro apie 50 fiz. vnt. spaudinių. Kraštotyros kartotekos apimtis daugiau kaip 100 kortelių.
Štai keletas šaltinių, kuriuose galima rasti daugiau informacijos apie Šumską:
- Balčiūnienė, Alina. Šumskas // Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej / [teksto autoriai Alina Balčiūnienė, Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvas (Baltarusija)]. - Iliustr.- Vilnius, 2013. - p.
- Drėma, Vladas. Architektas Augustinas Kosakauskas / Vladas Drėma. - Iliustr. - Santr. angl., p. 96. - Tęs. Pradžia: Nr. 10. - Bibliogr.: 9 pavad. // Kultūros barai. - 2004, Nr. 11, p.
- Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24].
- Jasiulionis, Žygimantas. Skrydis virš Ašmenos aukštumos = Nad Wyzyną Oszmianską: fotoalbumas: [apie Šumską p. 2, 32-35] / Žygimantas Jasiulionis, Evaldas Černiauskas. - Vilnius, 2014. - 112 p. Iliustr.
Daugiau informacijos apie dvarus ir jų istoriją galite rasti šioje lentelėje:
| Dvaro Pavadinimas | Įkūrimo Data | Svarbūs Faktai |
|---|---|---|
| Liubavo dvaras | XVI a. | Vienas seniausių Lietuvos dvarų, garsus savo malūnu-muziejumi. |
| Medininkų pilis | XIV a. | Didžiausia gardininė pilis Lietuvoje. |
| Bareikiškių dvaras | XIX a. | Vladislavo Sirokomlės gyvenimo vieta. |
| Šumsko dvaras | XVII a. | Susijęs su Šumsko miestelio istorija, bažnyčia ir vienuolynu. |
Ši lentelė apibendrina svarbiausius faktus apie kelis žymius Vilniaus krašto dvarus, įskaitant Kuosinės dvarą (Šumsko dvarą), kuris istoriškai žinomas nuo XVII amžiaus.
Norėdami geriau suprasti dvarų istoriją ir reikšmę, rekomenduojame pažiūrėti šį vaizdo įrašą:
