Arklio svarba tradicinėje kultūroje akivaizdi ir materialiajame, ir dvasiniame pasaulyje. Arkliai figūruoja visame lietuvių folklore: jų paveikslai aptinkami ir sakytinėje, ir dainuojamojoje, ir trumpų pasakymų tautosakoje. Išsiaiškinkime, kaip arklys traktuojamas lietuvių tradiciniame folklore, kokia arklio vieta ir reikšmė.
Lietuvos arkliai
Alpinizmo pradžia Lietuvoje ir arklio įvaizdžio tyrimai
Pradžia sietina su keliavimais kalnuose J. Domeika (1801-89; Kordiljeros), J. Čerskis (1845-92; Sibiras), J. Chodzka (1850; Araratas), A. Kašarauskas (19 a. II pusė; Sibiras), K. Aris (1874-1941; Pamyras, Tianšanis), A. Poška (1903-92; Himalajai, Pamyras, Hindukušas). 1959 įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę Δ s-gą), nuo 1996 - Lietuvos alpinizmo asociacija. Didelį Δ organizavimo darbą atliko Kauno (įk. 1979) ir Vilniaus (įk. D. Makauskas 1970 tapo SSRS čempionu uolų klasėje, 1982 už įkopimą į SSRS 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas; jis - pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš 14 aukšč. kalnų - Dhaulagirį (8167 m Himalajuose;1990).
Analizuojant arklio įvaizdžio ypatumus darbe taikomas interpretacinis metodas. Darbo tikslas - atskleisti arklio paveikslo savitumą tradiciniame lietuvių folklore. Darbe siekiama išsiaiškinti arklio paveikslo įvairialypiškumą skirtingų žanrų folkloro kūriniuose bei santykį su kitomis tradicinės kultūros formomis. Iki šiol arklio įvaizdžio visame tradiciniame folklore analizės nėra.
Arklio įvardijimai lietuvių folklore
Darbo problema - kaip arklys traktuojamas lietuvių tradiciniame folklore? Tyrimo objektas - arklio vieta ir reikšmė tradiciniame lietuvių folklore. Šiame tyrime žodis arklys dažnai vartojamas kaip labiausiai apibendrintas gyvūno įvardijimas. Taip pat yra minimi ir kiti arklio vadinimai - žirgas, kumelė, kumeliukas, ašva, ašvienis, eržilas, kuinas ir kt. - ir ryškinami skirtingų įvardijimų vartosenos ypatumai.
Pirmojoje dalyje apžvelgiama lietuvių folklore minima arklio įvardijimų įvairovė. Gauti darbo rezultatai pavirtino, jog tradicinėje lietuvių tautosakoje arklio įvaizdis yra labai svarbus. Yra esama ir bendrų, įvairiems žanrams būdingų arklio vaizdavimo ypatumų. Skirtingų arklio įvardijimų vartojimas siejasi su tradicine mąstysena, kuri, apibūdindama kokį nors objektą, turėjo polinkį parinkti kuo konkretesnę sąvoką.
Arklys pasakose ir sakmėse
Pasakose ir sakmėse dominuoja mitinis arklio vaizdinys, kur arklį vaizduojant artimiausia mitiniam arkliui yra chtoniaškoji erdvė.
Aleksandro Makedoniečio žirgas Bucephalus
Arklys lietuvių liaudies dainose
Dainos išsiskiria simboliniu žirgo įprasminimu. Žirgo simbolika svarbi, nurodant vaikino statusą bei brandą, perteikiant intymius jaunų žmonių santykius, žymint vedybinį virsmą, atspindint lemtingus kario gyvenimo momentus. Šiosios dalies pavadinime atsiranda vadinimas žirgas, nes liaudies dainose būtent jis yra dominuojantis. Šioje dalyje atskirai nagrinėjamas žirgo paveikslas jaunų žmonių santykių erdvėje ir žirgo reikšmė kario gyvenime.
Dainose itin dažnas simbolinis žirgo vaizdavimas, todėl būtent šis žirgo traktavimas sulaukia didžiausio dėmesio. Tyrimai rodo, kad lietuvių folklore aktualus išlieka ir tikroviškas arklio, jo atributų ir aplinkos vaizdavimas.
Arklys paremijose
Paremijoms yra būdingas arklio paveikslas, siejamas su arklio kaip darbinio gyvūno suvokimu, bei sąsajos su vyro bei moters santykių sfera. Paremijose atsiskleidžia arklio paveikslas, siejamas su arklio kaip darbinio gyvūno suvokimu, bei sąsajos su vyro bei moters santykių sfera.
Šios arklio savybės, o pats arklys įvardijamas gausiais naujadarais, galėjusiais turėti gilesnę prasmę. Liaudies mąstyme, apibūdinant kokį nors objektą, buvo polinkis parinkti kuo konkretesnę sąvoką.
Arklys mįslėse
Penktoji dalis skirta arklio paveikslui lietuvių mįslėse atskleisti. Nagrinėjami būdingiausi arklio bruožai užminimuose ir vaizdai bei įvardijimai, kuriais arklys mįslėse maskuojamas.
Tautosakoje reikšmingą vietą atrado atskiri arklio vardai bei tam tikros fizinės charakteristikos, kai vien tik žodis, kuriuo įvardijamas ar apibūdinamas gyvūnas, jau nurodo galimą jo įvaizdį, susiformavusį mitiniame mąstyme.
Seniausi rašytiniai šaltiniai apie arklius
Baltų religijos ir mitologijos šaltiniuose jau nuo I a. aptinkama duomenų apie žirgus, arklius, kumeles. Pateikiama informacija ne tik apie lietuvių, bet ir prūsų, latvių, apskritai šiaurės tautų pasaulėžiūrą yra vertinga, siekiant atskleisti arklio paveikslą lietuvių folklore. Titas Pomponijus Mela veikale „Apie pasaulio padėtį“ (~ 41-44 m.) mini šiaurės kraštų tautą gelonus, kurie nuluptomis priešo odomis dangsto žirgus ir save: žirgus dangsto kūnų, o save galvos odomis. Šiuo šaltiniu suteikiama informacija apie tai, jog I a. šiaurės tautos puikiai naudojo arklius transportui.
Tyrimui svarbus ir T. P. šis užsiėmimas (BRM` 1996, p. 133). Publijaus Kornelijaus Aptartuose darbuose žirgo paminėjimai epizodiniai. Daugiau žinių suteikia Wulfstanas „Pranešime apie kelionę per Prūsiją“ (~ 890-893 m.). Jis pirmasis atkreipia dėmesį į vakarų baltų gėrimų diferenciaciją pagal socialinius sluoksnius, teigdamas jog karaliai ir diduomenė geria kumelės pieną. Taip pat užrašytas reikšmingas laidotuvių paprotys - žirgų lenktynės, kurių metu išdalinamas mirusiojo turtas. Šis vartojimas neretai minimas ir vėlesnių autorių darbuose.
XIII a. įvairiuose šaltiniuose aprašoma, jog ašis vietovės gyventojai mirusiuosius laidoja su žirgais, ginklais ir žmonėmis. Žirgų deginimas su mirusiaisiais - viena populiariausių tradicijų apie kurias rašoma daugelyje vėlesnių darbų. Taip pat minėta, jog aukojimo ritualo metu, balto žirgo mirtinas nuvarymas ir sudeginimas. Atskirai senuosiuose šaltiniuose aprašomos Lietuvos didikų laidotuvės, kuriose taip pat deginti arkliai.
Arklio vaidmuo kuriant žmogaus vertę
Lietuvių tradicinėje tautosakoje įsitvirtinęs mitinis arklio vaizdinys. Arklio įvaizdis yra labai svarbus, o arklio vaizdavimo ypatumai yra būdingi įvairiems žanrams. Žirgo simbolika svarbi, perteikiant intymius jaunų žmonių santykius, žymint vedybinį virsmą, atspindint lemtingus kario gyvenimo momentus.
Arklio paveikslas, siejamas su arklio kaip darbinio gyvūno suvokimu, bei sąsajos su vyro bei moters santykių sfera. Tai yra, arklys padeda atskleisti žmogaus vertę, materialinę gerovę bei arklio įgijimo ar netekimo būdus.
Apibendrinant galima teigti, jog arklio svarba lietuvių kultūroje yra didžiulė. Jo įvaizdis atsispindi įvairiuose folkloro žanruose, mitologijoje ir senovės papročiuose. Arklys ne tik padeda sukurti žmogaus vertę, bet ir atspindi mitinius vaizdinius, jaunų žmonių santykius ir netgi senovės laidotuvių papročius.