Rengiantis ekstremaliajai situacijai ar karo atveju, slėptuvių plano rengimas yra vienas svarbiausių dalykų. Tai yra laikino apgyvendinimo vieta, kur rūpinamasi maitinimu, sanitarinėmis sąlygomis, higienos reikmenimis ir kita. Slėptuvės karo atveju ar ekstremaliosios situacijos metu turi būti rengiamos tam tikros paskirties statiniuose arba patalpose, kur būtų galima apsisaugoti nuo grėsmių kylančių žmogaus gyvybei ir sveikatai. Visose slėptuvėse privalo būti slėptuvių žymėjimas, kad ekstremaliosios situacijos metu viskas vyktų sklandžiai.
Slėptuvės karo atveju ar ekstremaliosios situacijos metu (kai kyla potvyniai, audros, gaisras, avarijos) paskirtis:
- Laikinas gyventojų apgyvendinimas;
- Apsaugojimas nuo žalingo aplinkos poveikio;
- Evakuotų gyventojų sveikatos apsauga;
- Bendrųjų pagalbos centrų nenutrūkstamos veiklos užtikrinimas;
- Reikalingos pagalbos suteikimas (maistas, higienos reikmenys ir kt.).
Slėptuvių plano rengimas yra skirtas pasimetusiems žmonėms suvokti, kur yra kokios patalpos, kur jiems buriuotis, rasti maisto ir kitų būtinų reikmių. Slėptuvių žymėjimas padės greičiau orientuotis aplinkoje, nepasimesti ir apsaugoti savo gyvybę nuo gręsiančio pavojaus.
Pavyzdinis slėptuvių plano rengimas:
Slėptuvių žymėjimas
Slėptuvių žymėjimas mūsų pavyzdiniame plane: mėlynai yra pažymėtos žmonių susibūrimo vietos, o raudonai - atsargų patalpos. Slėptuvės karo atveju plane turi būti nurodyti išėjimai iš patalpos jei būtų reikalinga evakuacija.
Slėptuvių žymėjimas susideda ne tik iš patalpų nurodymų, tačiau kartu turi būti nurodyti ir svarbiausi elementai, kurie galėtų padėti suprasti kur viską rasti. Slėptuvių įrengimui dažniausiai yra renkamasi mūrinės, monolitinės, su gelžbetoninėmis konstrukcijomis patalpos. Parinktoms patalpoms turi būti nenutrūkstamas elektros tiekimas, vanduo bei ryšys. Slėptuvėje privalo būti atskiras elektros įvadas ir elektros instaliacija, automatinis arba rankinis elektros perjungimo įrenginys ir autonominis elektros energijos generatorius. Slėptuvėje turi būti įrengta ventiliacija, kad slėptuvės karo atveju būtų užtikrinamas oro tiekimas. Dėl didelės žmonių minios gali pritrūkti deguonies, o ji labai svarbi norint blaiviai mąstyti ir išsaugoti gyvybę.
Slėptuvėse karo metu bei ekstremaliosios situacijos atveju turi būti užtikrintos darbo vietos bei darbui reikalingos priemonės:
- Fiksuoto ryšio telefonai;
- Mobilaus ryšio telefonai;
- Fakso aparatai;
- Kompiuteriai, kurie gali prisijungti prie interneto;
- Kompiuterių tinklų įranga;
- Darbo lentos, ekranai;
- Kopijavimo aparatai
- Vaizdo projektoriai ir kt.
Slėptuvės karo atveju turi būti pilnai aprūpinamos ir papildomos.
Naujausi Teisės Aktai ir Reikalavimai
Aplinkos ministras 2024 m. vasario 28 d. priėmė visiškai naują statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“, kuriame nustatyti minimalūs techniniai bei saugumo reikalavimai naujai įrengiamoms slėptuvėms, priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams. Šis reglamentas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl manytina, kad jame numatytos taisyklės padės įrengti saugias ir būtinaisiais patogumais aprūpintas slėptuves, priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius.
Svarbu žinoti, kad slėptuvė ir priedanga, pagal teisės aktų nuostatas, nėra visiškai identiški apsaugos objektai. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas pateikia priedangos ir slėptuvės sąvokas.
Taigi, priedanga apibrėžiama kaip statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu. Slėptuvė yra skirta valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų funkcijų tęstinumo užtikrinimui karinės agresijos ar kitokios ekstremalios situacijos atveju. Tad slėptuvių įrengimas yra valstybės, savivaldybės institucijų atsakomybė. O priedanga - tai objektas, skirtas civilių gyventojų apsaugai.
Pagal teisės aktus, nuo 2023 m. sausio 1 d. visuose naujai statomuose daugiabučiuose namuose, kurie yra aukštesni nei 5 aukštai, bei visuomeninės paskirties statiniuose, talpinančiuose daugiau nei 100 asmenų, už priedangų įrengimą yra atsakingas statytojas. Šiuo metu valstybė nėra nustačiusi jokių privalomų reikalavimų dėl priedangų įrengimo senesniuose pastatuose ar privačiuose gyvenamuose namuose. Tokiu atveju priedangos įrengimu, laikantis naujojo reglamentavimo reikalavimų, turėtų pasirūpinti patys gyventojai, t. y. daugiabučio bendrasavininkai, statinio administratorius ar savininkas.
Teisės aktai, visų pirma - Vyriausybės nutarimas, nustato slėptuvių ir priedangų poreikio vertinimo reikalavimus, atsižvelgiant į numatomas ekstremalias situacijas ir kitus pavojus. Parenkant statinius ar patalpas, tinkamas slėptuvei įrengti, pirmiausia turi būti svarstoma valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė ir tik tada, kai tokių statinių ir patalpų nėra galimybių panaudoti, svarstoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė nuomos, panaudos ar kitais sutartiniais pagrindais arba naujų statinių ir patalpų statyba.
- nustatytą priedangų poreikį, vienam gyventojui priedangoje numatant 1,5 kv.
- asmenų su negalia poreikius, kurie aptariami su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia interesus.
Projektuojant slėptuvę privalo būti numatoma vieta geriamojo vandens, maisto ir kuro atsargoms saugoti. Slėptuvės projektiniai sprendiniai turi užtikrinti joje esančių žmonių apsaugą nuo kinetinių grėsmių, kenksmingų medžiagų, kenksmingų dujų ir aerozolių, jonizuojančios spinduliuotės, katastrofinių meteorologinių reiškinių. Joje turi būti numatyta vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti. Priedangų projektavimui nustatyti menkesni reikalavimai, tačiau joje taip pat turi būti vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti, įėjimas ir išėjimas bei avarinis įėjimas ir išėjimas, pirminių gaisro gesinimo priemonių laikymo vieta. Priedangose turi būti elektros sistema, apšvietimas.
Priedangos ir slėptuvės negali būti įrengiamos vietose, kurioms gresia potvynių, žemės drebėjimų pavojus, saugomose aplinkos teritorijose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, vietose su apsunkinta ar apribota prieiga. Priedangos ir slėptuvės privalo būti lengvai pasiekiamos.
Fiziniai asmenys turi teisę įsirengti priedangas ir savo iniciatyva, jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, statiniuose, taip pat ir būstų savininkai (bendraturčiai), jei dėl to sutariama. Tačiau tam dažnu atveju yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei priedangai įrengti planuojama statyti naują statinį arba leidimą rekonstruoti jau esantį statinį, siekiant naujai įrengti tam tikras patalpas kaip priedangą ir taip pakeisti jų paskirtį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybė nenumatė jokių instrumentų, kurie galėtų paskatinti gyventojus įsirengti priedangas senesnės statybos daugiabučiuose. Suprantama, kad priedangos įrengimas reikalauja pakankamai didelių išlaidų, todėl siūlytina numatyti mechanizmą, palengvinantį gyventojams šią naštą. Pavyzdžiui, galimybių gauti lengvatinį kreditą priedangos įrengimui sudarymas daugiabučio namo gyventojams, kreditą imant ir gaunant įsteigtos bendrijos vardu, o valstybei kokia nors dalimi prisidedant prie tokio kredito grąžinimo. Be to, galėtų būti sudarytos sąlygos kredito įmokas visiškai arba iš dalies kompensuoti asmenims, kurie gauna mažiausias pajamas ar yra nepasiturintys.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra vykdoma senų daugiabučių namų renovacija, galėtų būti svarstoma teisės aktuose numatyti prievolę, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją, esant techninėms galimybėms, gyvenamajame name įrengti priedangą.
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios dažnas nerimauja ir dėl savo šalies saugumo - kaip gintų ją arba kur slėptųsi nuo pavojų, jei iškiltų grėsmė. Viena svarbiausių apsisaugojimo priemonių karo metu yra pastatuose įrengtos slėptuvės, kuriose nuo sprogimo gali slėptis šimtai žmonių.
Apie tai, ar įmanoma tokią slėptuvę įsirengti individualiuose namuose, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) docentu dr. - Projektuojant bet kokias slėptuves, svarbu apsispręsti, kokio saugumo lygio mes tokioje erdvėje norėtume ir būtume pajėgūs savo turimais ištekliais pasiekti. Pirmiausiai, tai galimos sprogmenų skeveldros ir lengvųjų ginklų kulkos. Apsisaugoti nuo šių grėsmių gali pakakti prisiminti dviejų sienų taisyklę, t.y. slėpdamiesi turime pasirinkti tokią patalpą, kuri nuo lauko atitverta per dvi sienas. Daugeliu atvejų to pakanka, kad sprogmenų skeveldros nepasiektų viduje esančių žmonių. Tam tinka prieškambario patalpa, vonia ir t.t. Ukrainos pavyzdžiai parodė, kad vienas iš pasiteisinusių sprendimų, ypač vaikams, yra slėptis vonioje, nes čia saugo ne tik papildomos sienos, bet ir metalinė vonios talpa.
Antroji grėsmė, su kuria susidurtų gyventojai, yra sprogimo bangos griaunamoji galia, kuri gali būti pajėgi išjudinti pastato konstrukcijas ir sukelti namo griūtį. Galingi sprogstamieji užtaisai, esantys balistinėse ir sparnuotose raketose arba dar blogiau - laisvai krentančiose aviacinėse bombose, yra pajėgūs sugriauti pastatus vien sprogimo bangos galia, net ir nepataikius tiesiogiai. Tvirčiausios ir sprogimo bangą galinčios atlaikyti yra monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos, tačiau ir jos kartais negelbsti, ypač daug sužalojimų patiriama nuo dūžtančių langų šukių. Todėl svarbu turėti slėptuvę, esančią žemiau žemės paviršiaus. Tam tinka rūsiai, šachtos, požeminiai garažai.
Trečioji grėsmė yra tiesioginis, kinetinis sviedinio ar raketos pataikymas į pastatą. Tokioje situacijoje ypatingai sunku apsisaugoti. Todėl slėptuvė turėtų būti ne tik vientisos gelžbetoninės konstrukcijos, bet ir, pageidautina, įkasta į žemę tiek, kad konstrukciją dengiantis grunto sluoksnis sudarytų bent pusę metro. Norint apsisaugoti nuo balistinių raketų ir aviacinių bombų, slėptuvę tektų įrengti dar giliau po žeme arba storinti bendrą gelžbetoninę konstrukciją.
Ketvirtoji grėsmė yra cheminis ir radiologinis pavojus.
- Projektuojant, kiekviena slėptuvė yra skaičiuojama tam tikram skaičiui žmonių. Optimalu, jei žmogui galime skirti bent 1,8 kvadratinių metrų ploto. Jei tai naujais statoma bunkerio tipo slėptuvė, turėtų būti projektuojamas papildomas evakuacinis išėjimas. Be abejo, suplanuoti patalpas reikia taip, kad būtų atskirtos techninės ir sanitarinės patalpos nuo tų, kuriose ilgą laiką leidžia žmogus.
- Techniškai įmanoma viskas, tik svarbu įvertinti visas aplinkybes. Izraelio patirtis rodo, kad įprastuose gyvenamuosiuose pastatuose galima įrengti padidinto saugumo patalpas, kurių konstrukcijos yra sutvirtinamos metalo lakštais arba papildomu monolitinio gelžbetonio sluoksniu sienose, įrengiamos padidinto balistinio atsparumo durys. Tokia patalpa kiek primena milžinišką seifą namo viduje. Ši praktika naudojama tankiai apgyvendintose teritorijose. O ten, kur vyrauja sodybinis užstatymas ir erdvesni individualūs sklypai, pravartu svarstyti atskiro rūsio įrengimą, nei bandyti jį įrengti jau pastatytame name, kuriame jau išvedžiotos reikalingos komunikacijos, išbetonuotos grindys ir pan.
- Kaip reikėtų seną rūsį paversti slėptuve?
- Taip, pastaruoju metu padaugėjo iniciatyvų visuomeninių pastatų rūsiuose įrengti slėptuves, skirtas trumpai slėptis, jei kiltų oro pavojus. Atskirų specialių architektūrinių projektų taip pat pasitaiko, tačiau daugelis kol kas dar tik brėžiniuose. Slėptuvei pritaikomose rūsio patalpose svarbu užtikrinti būtinuosius žmonių poreikius. Aš teikčiau prioritetą funkcionaliems ir patogiems baldams, kad žmonės galėtų ne tik atsisėsti, bet ir atsigulti, būtų galimybė jiems teikti medicininę pagalbą. Iš inžinerinių sistemų svarbus patalpos vėdinimas, šildymas, sanitarinės patalpos, pakankamas elektros lizdų skaičius, ypač jei slėptuve naudosis gausesnis būrys žmonių.
- Tokių patalpų poreikis akimirksniu išaugo pirmiausiai pačioje Ukrainoje, ten siekiama įrengti kelias dešimtys tūkstančių slėptuvių. Arti fronto esančiuose regionuose įrengiamos net ir požeminės mokyklų patalpos ugdymui, kad moksleiviai galėtų saugiai mokytis. Lietuvoje pastaruoju metu taip pat susirūpinta slėptuvių įrengimu. Kai kurios savivaldybės imasi iniciatyvos ir įrengia pirmąsias tokios paskirties patalpas.
Šiuo metu yra 3,3 tūkst. priedangų, pasislėpti galėtų 900 tūkst. gyventojų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda sakė, kad šiuo metu yra suskaičiuojama kiek daugiau negu 3,3 tūkst. Priedangų, kuriose galėtų pasislėpti apie 900 tūkst. gyventojų - maždaug 32 proc. šalyje esančių žmonių.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, šalyje įkurtas per 3,3 tūkst. priedangų tinklas, kuriame tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų. Taip pat, 12 savivaldybių jau pasiekė ir Vyriausybės iškeltą tikslą, numatantį, kiek gyventojų pavojaus atveju galėtų rasti saugų prieglobstį (60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. rajonų savivaldybėse).
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos savivaldybei privalo teikti informaciją apie statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti, ir sudaryti galimybes neatlygintinai jomis naudotis.