Ne paslaptis, jog tarp kaimynų kyla kivirčai dėl įvairiausių kasdieninių situacijų - nuo rūkymo balkonuose iki žalos butams ar juose esantiems daiktams padarymo. Pavyzdžiui, viršuje gyvenantis kaimynas užlieja apačioje gyvenančiojo butą. Tuomet net ir itin gerus santykius puoselėjusių kaimynų ryšys gali pašlyti, o neretai ilgus metus tenka varstyti teismų duris.
Taigi kas buto užliejimo atveju turi atlyginti padarytą žalą? Kaimynas? Daugiabučio butų savininkų bendrija? Visi savininkai bendrai?
Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei jūsų butą užliejo kaimynas, kaip išsireikalauti žalos atlyginimą ir kokie teisiniai aspektai svarbūs.
Pirmieji žingsniai užliejus butą
Visų pirma, svarbu nedelsiant nutraukti vandens tiekimą, jei tai įmanoma. Jei patys negalite to padaryti, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs. Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo.
Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.
Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas.
Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojama turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.
Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.
Žalos vertinimas ir įrodymai
Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų.
Nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto džiovinimo. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
Jeigu drėgmė namuose didelė, rekomenduojama išsikviesti atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti. Taip pat rekomenduojama išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.
Galiausiai, reikia nustatyti ieškinio sumą. Jeigu iškart po nelaimės pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto, jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.
Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti.
Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė, būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Teismų praktikoje nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą.
Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.
Visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju, norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę. Tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą).
Draudimas
Dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą.
Jeigu butas, kuriame įvyksta avarija, yra draustas, t. y. yra apdrausta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas paprasčiau. Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui.
Jei niekas nebuvo apsidraudęs, patariama raštu kreiptis į už žalą atsakingą asmenį (t. y. kaimyną, kurio bute kilusi avarija pridarė nuostolių) su reikalavimu atlyginti žalą. Jei kaimynas per protingą terminą žalos nepripažįsta, jos neatlygina arba atlygintina tik iš dalies - teks priverstinai išieškoti žalą per teismą.
Buto nuoma ir atsakomybė
Jei butas buvo nuomojamas, nuomotojo ir nuomininko atsakomybės klausimai, taip pat ir žalų atlyginimo avarijų atveju, priklauso nuo to, kaip susitarta nuomos sutartyje. Jei nuomos sutartyje nesusitarta, kaip ir kas atlygins žalas, nuomotojas savo lėšomis atlygina kapitalinio remonto išlaidas, nuomininkas dengia einamojo remonto išlaidas. Už bendro turto ir komunalinių paslaugų įrangos remontą taip pat atsakingas nuomotojas.
Vis dėlto, siekiant išvengti didelių nuostolių ir rizikos, mes visuomet rekomenduojame nuomojant butą susitarti, kas - nuomotojas ar nuomininkas apdraus jį, tuomet atsitikus avarijai žalą atlygintų draudimo bendrovė.
Ką daryti, jei kaltininkas nenustatytas
Jei kaltininkas nenustatytas, kreipkitės į namo administratorių. Tačiau dažniausiai namo administratorius tokių dalykų neatlygina, nes, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas.
Vis tik, yra teorinė galimybė į teismą paduoti namo administratorių, teigiant, kad jis atlaidžiai užsiima namo priežiūra. Jei namas naujas, galima į teismą paduoti patį statytoją.
Tokiais atvejais kreiptis į teismą apsimoka visada. Reikia įvertinti butui padarytą žalą, kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą.
Žalos atlyginimo mechanizmas
Žalos atlyginimo mechanizmas priklauso nuo aplinkybių. Buto užliejimas yra dažnas reiškinys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, o trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą.
Žalos atlyginimo eiga
Apibendrinant, žalos atlyginimo eiga po buto užliejimo atrodo taip:
- Nedelsiant sustabdykite vandens tekėjimą.
- Užfiksuokite įvykį (nuotraukos, antstolis).
- Kreipkitės į namo administratorių arba bendrijos pirmininką.
- Įvertinkite žalą (sąmata, ekspertai).
- Bandykite susitarti su kaltininku taikiai.
- Jei susitarti nepavyksta, kreipkitės į teismą.
Kaltės įrodymas
Kasacinis teismas, spręsdamas analogiškus atvejus nagrinėjam deliktui, formuoja praktiką, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių - patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas atitinkamas daiktas atsakovo bute, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.
Teismo išlaidos
Už tokią bylą advokatui gali tekti sumokėti ir 500, ir 1500 eurų - tai labai individualu. Vis tik jis pabrėžė, kad laimėjus bylą visas išlaidas padengia pralaimėjusi pusė. Į jas įeina ne tik advokato kaina, bet ir žalos vertintojui sumokėtos sumos.
Visos šios išlaidos, anot pašnekovo, teikiamos teismui kaip įrodymai, kad laimėjus bylą jos būtų priteisiamos. Tačiau A. Budnikas pažymėjo, kad išlaidos priteisiamos pagal tai, kiek procentų bylos buvo laimėta.
Tokios bylos trunka apie 6 mėnesius. Bet, jeigu mane aplieja, aš pasidarau privačią žalos ekspertizę ir ja remiantis paduodu ieškinį prieš kaltininką, o jis sako, kad ta ekspertizė netiki ir prašo teisminės ekspertizės, tada teismas skiria ekspertą pakartotiniam žalos įvertinimui. Tokiu atveju procesas gali vykti ir ilgiau. Dar apeliaciją galima pateikti, tai dar papildomi 4 mėnesiai gali būti. Su visu tuo gali trukti ir metus.
Praktiniai patarimai
- Jeigu perkate nekilnojamą turtą, įėjus į būstą apžvelkite matomus vamzdynus, radiatorių būklę. Jie turi būti nesutrūkinėję, iš išorės neturėtų būti mechaninių pažeidimų. Įsitikinkite, kad sienos prie vamzdyno nėra sudrėkusios ar apipelijusios.
- Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
- Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
- Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti.
- Jeigu norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.
- Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.