Turto prievartavimas: ką daryti ir kaip atskirti nuo savavaldžiavimo

Turto prievartavimas yra rimtas nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Svarbu žinoti, kaip atskirti turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ir ką daryti, jei susidūrėte su tokia situacija. Šiame straipsnyje aptarsime turto prievartavimo sąvoką, jo požymius ir skirtumus nuo savavaldžiavimo, taip pat pateiksime patarimų, kaip elgtis, jei tapote turto prievartavimo auka.

Turto prievartavimas pagal Lietuvos įstatymus

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK) 181 straipsnio 1 dalį, turto prievartavimas apibrėžiamas kaip:

Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, sunkesnė atsakomybė numatyta už:

Tą, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą.

Turto prievartavimo ir savavaldžiavimo skirtumai

Turto prievartavimas ir savavaldžiavimas yra giminingos nusikalstamos veikos, tačiau tarp jų yra esminių skirtumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad:

• Turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, kadangi tarp šalių nėra susiklosčiusių ir realiai egzistuojančių teisinių santykių.
• Savavaldžiavimas - tai reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, kai tarp šalių yra susiklostę turtiniai santykiai.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo, ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą.

Pavyzdys iš teismų praktikos

Kauno apygardos teismas nuteisė kaunietį V.K. už didelės vertės turto prievartavimą. V.K. buvo nubaustas už tai, kad išsiuntė nukentėjusiajam 11 grasinamo pobūdžio žinučių, reikalaudamas perduoti jam 80 tūkst. litų. Teismas taip pat priteisė atlyginti nukentėjusiajam 5 tūkst. litų neturtinės žalos.

Ką daryti, jei susidūrėte su turto prievartavimu?

Jei manote, kad tapote turto prievartavimo auka, svarbu nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas. Taip pat rekomenduojama:

1. Užfiksuoti visus įrodymus: išsaugoti grasinančias žinutes, laiškus, įrašyti pokalbius (jei tai leidžiama pagal įstatymus).
2. Kreiptis į advokatą: teisininkas padės įvertinti situaciją ir parengti reikiamus dokumentus.
3. Nebendrauti su prievartautoju: vengti bet kokio kontakto su asmeniu, kuris reikalauja turto.
4. Informuoti artimuosius: pasidalinti informacija su artimaisiais, kad jie galėtų suteikti jums palaikymą ir pagalbą.

Vartotojų teisės ir įkyrus reklamavimasis

Neretai pasitaiko atvejų, kai įmonės, siekdamos pritraukti klientų, naudoja įkyrias reklamos priemones, pavyzdžiui, siuntinėja SMS žinutes ar elektroninius laiškus su pasiūlymais pirkti nekilnojamąjį turtą. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip vartotojų teisių pažeidimas.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės teigimu, informacijos brukimas telefonu žmogui to nenorint yra vartotojų teisių pažeidimas. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas.

Vienos nekilnojamojo turto agentūros vadovas Darius Overlingas įsitikinęs, kad Lietuvoje reikia įstatymo, kuris apribotų nekilnojamojo turto agentų piktnaudžiavimą. Pavyzdžiui, JAV yra įstatymas, kuris numato baudą tiems agentams, kurie paskambina ar parašo tiems žmonėms, kurie tokios paslaugos visiškai nenori.

Teisininko komentaras dėl skolos išieškojimo

DELFI skaitytojas klausė, ką daryti, jei draugas negrąžina skolos ir jis su broliu jį sumušė. Advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas Mindaugas Bliuvas paaiškino, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip savavaldžiavimas, panaudojant fizinę prievartą.

Teisininkas pabrėžė, kad nors turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs, visgi, tarp šių nusikaltimų yra esminis skirtumas - turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, kadangi tarp šalių nėra susiklosčiusių ir realiai egzistuojančių teisinių santykių. Tuo tarpu reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas laikomas savavaldžiavimu.

Jei asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, susitaiko su nukentėjusiuoju ir savo noru atlygina jam padarytą žalą, tai gali būti pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apibendrinimas

Turto prievartavimas yra rimtas nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Svarbu žinoti, kaip atskirti turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ir ką daryti, jei susidūrėte su tokia situacija. Jei manote, kad tapote turto prievartavimo auka, nedelsiant kreipkitės į teisėsaugos institucijas ir advokatą.

tags: #kur #kreiptis #patyrus #turto #prievartavima