Privataus turto nacionalizacija daugeliui asocijuojasi su pramonės įmonių nacionalizacija, kurią sovietiniai okupantai Lietuvoje vykdė nuo 1940 metų. Tuomet per trumpą laiką nacionalizuota iš esmės visa pramonė, prekyba ir amatai. Šiuolaikinės visuomenės sąmonėje tokie veiksmai niekaip nesuderinami su asmens teisėmis ir laisvėmis.
Nacionalizavimo klausimas aktualumo neprarado ir XXI amžiuje. Jo svarba išaugo per 2008 m. pasaulinę ekonomikos krizę, o ypač - siaučiant COVID-19 pandemijai. Tarptautinėje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbų apie privačių įmonių nacionalizavimą. Jis gali būti vertinamas kaip vienas iš būdų, galintis padėti išvengti absoliutaus įmonės bankroto.
Įmonių nacionalizavimas Lietuvoje šiuo metu yra greičiau reta išimtis, nei taisyklė. Tikėtina, kad tokiame kontekste vis dažniau išgirsime apie ketinimus nacionalizuoti vieną ar kitą mūsų šalies įmonę, kuri dėl įvairių priežasčių nebegali vykdyti veiklos. Tačiau pasiūlymai nacionalizuoti „Lifosą“, o taip pat kelias kitas šalyje žinomas įmones - „Grigeo“, Baltarusijos kapitalo pagrindu įsteigtą sanatoriją „Belorus“ - realiais veiksmais taip ir netapo.
Kita vertus, Europos Sąjungos (ES) teisė nacionalizavimo procedūrų nedraudžia. ES teisėje turto nacionalizavimas (arba kitaip - nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams) yra labai griežtai ribojamas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmajame protokole yra įtvirtintos taisyklės ir sureguliuotos valstybės galios riboti nuosavybės teisę.
Europos Komisija dar 2015 m. viešai išplatintame pareiškime nurodė, kad įmonių nacionalizavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Tačiau pranešime taip pat pabrėžta, kad valstybė narė, nacionalizuojanti privačią įmonę, negali jo tiesiog nusavinti. Kitaip tariant, turto valdymą valstybė perimti gali, tačiau ji turto savininkui privalo kompensuoti perimto turto vertę.
Esminės nuosavybės teisės gynimo nuostatos nacionalinėje teisėje įtvirtintos aukščiausiu lygiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šiuo klausimu įtvirtinti pamatiniai principai - nuosavybės neliečiamumas, nuosavybės paėmimas tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. Todėl valstybės kišimasis į nuosavybės teisinius santykius dėl istorinių traumų gali atrodyti kaip trukdymas naudotis privačia nuosavybe, kaip nusavinimas arba kaip naudojimosi nuosavybe kontrolė.
Nacionalizavimo proceso schema
Valstybė, įvykdžiusi kurios nors ūkio šakos nacionalizavimą, tampa atsakinga už jos finansinius įsipareigojimus.
Pavyzdžiui, 2020 m. kovo mėnesį Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire viešai deklaravo, kad tam, jog būtų apsaugotos didžiausios Prancūzijos įmonės, yra pasiruošęs svarstyti rekapitalizavimo klausimą įsigyjant įmonių akcijas. Kitas mūsų Europos kaimynų pavyzdys galėtų būti 2020 m. gegužės mėnesį įvykęs Vokietijos oro linijų „Lufthansa“ 20 proc. akcijų įsigijimas už 9 mlrd. eurų. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad Europos Komisija 2020 m.
Teisiniai Aspektai ir Precedentai
Turima precedentinė patirtis su „Snoro“ banku, kuris nacionalizuotas dar 2011 m., rodo, kad valstybė gali perimti įmonės akcijas, už jas akcininkams atlygindama įstatymų numatyta tvarka. Sprendimas nacionalizuoti „Snoro“ banką buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 2 str., 3 str. ir 8 str. nuostatomis (kurios šiuo metu yra panaikintos). Šios nuostatos numato įpareigojimą užtikrinti šalies finansų stabilumą ir siekį apsaugoti indėlininkų lėšas. 2 str. 1 d. 4 p. aiškiai įtvirtino galimybę paimti banko akcijas visuomenės poreikiams.
„Snoro“ banko nacionalizacija verčia suabejoti, kiek šiuo konkrečiu atveju ji buvo nuosekliai ir veiksmingai įgyvendinta.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriuje įtvirtinti atvejai, kada galima paimti visuomenės poreikiams. Derėtų pažymėti, kad Žemės įstatyme įtvirtinti labai konkretūs atvejai, kuriems egzistuojant žemė iš privačių asmenų gali būti paimama.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 str. 1 d. įtvirtinta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Artimiausias reglamentavimas galėtų būti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, numatančios akcijų pardavimą. Bet šio įstatymo 47 str. taip pat keliamos tam tikros sąlygos akcijų pardavimui. Visų pirma, akcijas perimti siekianti valstybė turėtų išreikšti ketinimą akcijas įsigyti. Antra, akcininkas turėtų taip pat siekti perleisti savo turimas akcijas valstybei. Dėl tokio sąlygų rinkinio akcijų pardavimo reglamentavimas gana aiškiai skiriasi nuo nacionalizacijos esmės, kurią sudaro privataus turto paėmimo visuomenės poreikiams.
Bendrieji Nuosavybės Teisės Apsaugos Reikalavimai
Bendrasis nuosavybės teisės apsaugos imperatyvas sukuria esminių reikalavimų rinkinį, kurį būtina atitikti norint paimti nuosavybę visuomeniniams poreikiams. Pirma, bet koks nuosavybės teisės ribojimas, turi būti teisėtas (įtvirtintas įstatyme). Antra, jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje (atitikti reikalingumo ir proporcingumo reikalavimus).
Europos Žmogaus Teisių Teismas Sporrong ir Lönnroth sprendime prieš Švediją išaiškino, kad Konvencijos 1-ojo protokolo 1 str. nuostatos apima tris apsaugos taisykles. Pirmojoje nurodomas naudojimosi turtu principas, taip pat reglamentuotas turto paėmimas tam tikroms sąlygoms. Bylose Jokela prieš Suomiją, Broniowski prieš Lenkiją dar kartą įtvirtinti apribojimai įsikišti į privačią nuosavybę.
Šiuo metu akcijų perėmimo tvarkos, prilygintinos žemės paėmimo reglamentavimui Žemės įstatyme, teisės aktuose nėra. Tačiau, esant išskirtiniam poreikiui paimti įmonės akcijas, teoriškai galima vadovautis Konstitucijos 23 str. 3 d.
Lietuvos teisinė bazė numato ir kitokias priemones, galinčias padėti užtikrinti įmonių veiklos stabilumą.
KAIP IŠVENGTI KLIMATO KRIZĖS. Bill Gates audioknyga | Audioteka.lt
Restruktūrizavimas kaip Alternatyva Nacionalizavimui
Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str. Įmonės restruktūrizavimas suteikia galimybę pakeisti ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti gamybą, tobulinti darbo organizavimą, parduoti įmonės turtą ar jo dalį, priimti kitų įmonių turtą jas jungiant ar skaidant.
Restruktūrizavimo procesu siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Būtent restruktūrizavimas yra vienas iš tinkamų būdų pagelbėti „Lifosai“, kurios veiklą riboja Europos Sąjungos sankcijos, pritaikytos netiesioginiam naudos gavėjui. Restruktūrizuojant būtų pakeičiami akcininkai, ieškoma alternatyvių, ne iš Rusijos tiekiamų žaliavų šaltinių.
Apibendrinant galima teigti, kad įmonės akcijų paėmimas visuomenės poreikiams galėtų būti taikomas tik kaip ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) siekiant išvengti įmonės veiklos bankroto, išnaudojus kitas įstatymuose nustatytas galimybes tokią veiklą išsaugoti.
tags: #kurio #metu #objektas #paverciamas #valstybine #nuosavybe