Kiekvienas iš mūsų svajojame apie jaukius ir patogius namus, kur būtų gera gyventi su savo mylimais žmonėmis. Valstybės teikiama finansinė parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, apima dalinį pradinio įnašo kompensavimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi sukaupę santaupų, bet siekia įsikurti mažesniuose miestuose ar miesteliuose.
Ši paramos priemonė ne tik padeda pavienėms šeimoms, bet ir prisideda prie regionų stiprinimo.
Kas Gali Gauti Valstybės Subsidiją?
Kauno kredito unija suteikia kreditą jaunoms šeimoms, kurioms yra skirta valstybės subsidija pirmam būstui Kauno rajone bei kituose Lietuvos Respublikos regionų nekilnojamojo turto įsigijimui ar statybai.
Subsidija būstui suteikiama:
- Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), lengvata pirmam būstui 15 procentų būsto kredito, pirmajam būstui įsigyti, sumos.
- Parama pirmam būstui jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) yra 20 procentų, pirmajam būstui įsigyti, sumos.
- Pirmo būsto subsidija jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) du vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis - 25 procentai būsto kredito, pirmajam būstui įsigyti, sumos.
- Būsto subsidija jaunai šeimai, auginančiai tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ir daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jos dydis siekia 30 procentų būsto kredito, pirmajam būstui įsigyti, sumos.
Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos gali kreiptis asmenys ir iki 40 metų (įskaitytinai) amžiaus. Tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, kurį išaiškina Paramos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti įstatymas tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai, arba vienas, vaikus auginantis, asmuo iki 36-erių metų.
Jaunoms šeimoms, norinčioms, kad joms būtų skiriama valstybės subsidija pirmam būstui, pirmiausia rekomenduojama išsirinkti būstą, iš savivaldybės gauti paramos pažymą ir tuomet kreiptis į Kauno kredito uniją.
Pagrindiniai Žingsniai Dėl Subsidijos Suteikimo
Pagrindiniai žingsniai, norint, kad būtų suteikta valstybės subsidija jaunoms šeimoms:
- Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
- Deklaruojamas šeimos turtas VMI prie FM (forma FR0001 v. 01) ir užpildoma subsidijos pirmam būstui paraiška www.spis.lt arba tiesiogiai Kauno rajono savivaldybėje (Savanorių pr. 371, Kaunas).
- Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu.
- Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą dėl pažymos aktyvavimo.
- Per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo jauna šeima su kredito davėju sudaro kreditavimo sutartį.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama pirmo būsto subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.
Jaunoms šeimoms parama būstui, planuojant įsigyti pirmąjį būstą regione, turėtų žinoti, kad valstybės subsidija yra taikoma tik tuo atveju, kuomet nekilnojamojo turto kvadratinio metro vertė yra bent 65% mažesnė už vidutinį nustatytą normatyvą, taikomą visoje Lietuvoje.
Subsidijos pirmam būstui pradinis įnašas gali būti skiriamas gyvenamam nekilnojam turtui įsigyti ar jo statyboms. Tačiau būtina viena sąlyga tam, kad subsidija jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti būtų suteikta, svarbu, kad nekilnojamasis turtas, kurį planuojate įsigyti būtų gyvenamosios paskirties bei priklausytų vietovei, kuri priklauso regionui ar atitinka jo apibrėžimą. Valstybės skiriama subsidija pirmam būstui teikiama ne tik norintiems įsigyti Kauno rajone, bet ir Jonavos, Kėdainių, Raseinių, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Kaišiadorių, Šakių ir Prienų.
Jaunos šeimos norėdamos prašyti subsidijos pirmam būstui regionuose, turėtų žinoti, tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos bus vertinama ar jie turi teisę į šią valstybės paramą. Jauna šeima, prašanti jos, negali turėti jokio nuosavybės teise priklausančio būsto. Išimtis yra taikoma tik tais atvejais, kai gyvenamasis plotas nėra didesnis nei 14 kvadratinių metrų vienam asmeniui ir jo nusidėvėjimas yra daugiau nei 60 procentų.
Gali kreiptis tie, kurie neturi nuosavo būsto pastaruosius penkerius metus, skaičiuojant nuo prašymo, kad būtų suteikta subsidija būstui jaunoms šeimoms, pateikimo dienos.
Norintys gauti kreditą pirmajam būstui pirkti arba statyti, iki kreditavimo sutarties sudarymo dienos, kredito davėjui, su kuriuo sudaroma kreditavimo sutartis, privalo pateikti valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymą, patvirtinančią, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perkamas būstas.
Paskolos suma, pagal kurią bus apskaičiuojama parama, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Nuo Naujųjų keitėsi finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Nuo šiol paramą būstui gauti bus sunkiau. Įvestos lubos perkamo būsto vertei, subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir vaikų skaičių šeimoje.
2025 Metų Pakeitimai Finansinėje Paramoje
Reikšmingiausi pakeitimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasakoja, kad pagrindiniai nuo 2025-ųjų sausio 1 d. įsigalėję finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo pakeitimai yra šie:
- Subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių nuo 10 iki 15 proc., vietoj 15-30 proc.
- Nustatoma įsigyjamo būsto maksimali vertė - 120 tūkst. Eur.
- Atsisakyta būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidijos išmokėjimas buvo galimas tik užbaigus statybas.
- Atsisakyta laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašo sudarymo, numatant, kad prašymai priimami tik esant finansavimui.
- Įtvirtinta nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj buvusių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos.
- Nustatyti prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skiria papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
„Šiais metais nauji prašymai dėl finansinės paskatos nepriimami. Pagal nuo 2025-01-01 įsigaliojusią tvarką, pirmiausia buvo sudaryta galimybė pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis toms šeimoms, kurios iki 2024-12-31 buvo pateikusios prašymus. Šeimų, kurios pageidavo pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis, 2025-03-17 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus, nebuvo daug, virš 80 šeimų.
Šeimos, kurioms buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, turi 4 mėnesius būsto kreditavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi nuo teisės į finansinę paskatą nustatymo, kitaip sakant pažymų išdavimo dar nėra praėję 4 mėnesiai, šiuo metu būtų netikslu daryti išvadas apie naujų finansinės paskatos sąlygų įtaką būsto paskolų gavimui“, - komentuoja SADM.
Anot ministerijos atstovų, kadangi šiais metais nauji prašymai dar nėra priimami, nėra ir galimybės įvertinti, kokią įtaką naujos nuostatos turi šeimų, pageidaujančių gauti paskatą, skaičiui.
Valstybės, savivaldybės ir verslo bendra paramos dalis negalėtų būti didesnė negu 50 proc. įsigyjamo būsto vertės.
Vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms - 20 proc., du vaikus - 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų - 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.
Būsto paskola su valstybės paskata pirmam būstui įsigyti regionuose
Pagrindinės Kliūtys ir Iššūkiai
Visgi, pasak „Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, nors finansinė valstybės parama - svarbus žingsnis stiprinant regionus, dalis šalies bankų šiuo metu nepriima naujų paraiškų būsto paskoloms su parama regionuose. Dėl šios priežasties, anot specialistės, kai kurios jaunos šeimos ieško alternatyvų arba laikinai atideda planus įsigyti būstą.
„Mūsų bankas nesitraukia iš šios programos ir planuoja aktyvų dalyvavimą joje visus metus - šio sprendimo nekeičia nei išaugusi administracinė našta, nei specifiniai programos reikalavimai. Nepaisant iššūkių, matome, kad ši parama - itin svarbi jaunoms šeimoms regionuose, kur būsto pasirinkimas ir finansavimo galimybės dažnai yra ribotos“, - teigia L. Žukovė.
2025 m. kovo mėnesį banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad pagrindinė kliūtis jauniems žmonėms įsigyti būstą - aukštos nekilnojamojo turto kainos. Būtent tai pažymi 61 proc. 18-29 metų ir 50 proc. 30-39 metų respondentų.
„Kaip dar vieną iššūkį respondentai akcentuoja ir per mažas pajamas paskolai gauti (atitinkamai 21 proc. ir 13 proc.) bei aukštas palūkanų normas (po 34 proc. abiem amžiaus grupėms). Tokie rezultatai tik patvirtina, kad kiekviena papildoma finansinė priemonė, tokia kaip valstybės parama, jauniems žmonėms gali būti lemiama sprendžiant būsto prieinamumo klausimus“, - sako ekspertė L. Žukovė.
Aukštos būsto kainos išlieka pagrindine kliūtimi įsigyti būstą Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų gyventojams - tai kaip didžiausią barjerą nurodė atitinkamai 41 proc., 40 proc. ir 37 proc. respondentų. Panašios tendencijos fiksuotos ir šių miestų apskrityse - čia kainas kaip pagrindinę kliūtį įvardijo 26 proc., 41 proc. ir 37 proc. apklaustųjų.
Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių kaip pagrindinę kliūtį įsigyti būstą įvardija per aukštas nekilnojamojo turto kainas, tad būsto paskola su valstybės parama jaunoms šeimoms atlieka svarbų vaidmenį gerinant būsto įperkamumą.
Nors remiantis atsakingo skolinimo nuostatais, mėnesio būsto paskolos įmoka kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais negalės būti didesnė kaip 40 proc. šeimos pajamų, tačiau bankas visgi rekomenduoja, kad bendra įmokų suma neviršytų 30 proc.
Populiariausi ir Mažiau Patrauklūs Regionai
SADM teigimu, iki šiol populiariausios teritorijos, kuriose šeimos įsigijo būstus su valstybės parama, buvo Klaipėdos r. sav., Kauno r. sav., Vilniaus r. sav., Kretingos r. sav., Marijampolės sav., Alytaus m. sav. O štai Pagėgių sav., Kalvarijos sav., Kupiškio r. sav., Visagino sav., Rietavo sav. yra vietos, kurios sulaukė mažiausiai norinčių čia apsigyventi pasinaudojant valstybės parama.
Lietuvos savivaldybių žemėlapis
Pasak L. Žukovės, aukštos būsto kainos išlieka pagrindine kliūtimi įsigyti būstą Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų gyventojams - tai kaip didžiausią barjerą nurodė atitinkamai 41 proc., 40 proc. ir 37 proc. respondentų. Panašios tendencijos fiksuotos ir šių miestų apskrityse - čia kainas kaip pagrindinę kliūtį įvardijo 26 proc., 41 proc. ir 37 proc. apklaustųjų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Luminor“ jau finansavo apie 4 mln. Eur būsto paskolų su valstybės parama jaunoms šeimoms, o aktyviausiai šia galimybe naudojosi šeimos iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos apskričių.
„Finansinė paskata yra teikiama laikantis eiliškumo pagal prašymo datą ir laiką, išskyrus atvejus, kai prie valstybės teikiamos finansinės paskatos savo finansine parama prisideda savivaldybė ir (ar) būstas yra įsigyjamas prioritetinėje plėtros teritorijoje. Tokiais atvejais prašymai nagrinėjami prioriteto tvarka. Pašymai registruojami viename bendrame sąraše“, - komentuoja SADM.
Kaip Greitai Galima Gauti Paramą?
Ministerijos teigimu, kadangi pastaruosius keletą metų valstybės biudžeto skiriamų lėšų finansinei paskatai teikti nepakakdavo visų šeimų pašymams patenkinti, buvo sudaromas laukiančiųjų sąrašas, kuriame kai kurioms šeimoms teko laukti beveik dvejus metus.
Šiais metais, skyrus papildomą finansavimą finansinei paskatai teikti, laukiančių sąrašas gan sparčiai tirpsta: 2025-ųjų liepą finansinės paskatos laukė apie 200 šeimų, nors 2025 m. pradžioje sąraše jų buvo virš 1000.
Finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo ir laukimo laikas niekaip nepriklauso nuo teritorijos, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą.
Be to, pasak SADM, ateityje finansinės paskatos laukimo problemos apskritai neliks, nes nuo 2025-01-01 laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašas nebėra sudaromas.
Patenkinus iki 2024-12-31 pateiktus prašymus, įrašytus į laukiančiųjų sąrašą, finansinė paskata bus teikiama, skyrus valstybės biudžeto asignavimų ir paskelbus kvietimą teikti prašymus.
Jeigu poreikis bus didesnis nei skirti asignavimai finansinei paskatai teikti, pertekliniai prašymai bus atmetami ir nauji jie galės būti teikiami tik paskelbus naują kvietimą.
Patarimai Jaunoms Šeimoms
Ministerijos atstovai jaunoms šeimoms pataria pirmiausia įsivertinti realias galimybes gauti būsto kreditą. Taip pat rekomenduoja pasidomėti, ar savivaldybė, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą, skiria papildomą finansinę paramą, kuri galėtų turėti įtakos tiek prašymo nagrinėjimo prioritetizavimui, tiek finansinių įsipareigojimų palengvinimui, padengiant dalį būsto kredito.
Finansuojamų teritorijų sąrašas kiekvienų metų pradžioje skelbiamas SADM interneto svetainėje.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja tvarka, susijusi su valstybės teikiama parama būstui jaunoms šeimoms. Amžiaus riba: sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti ne vyresni nei 36 metų. Būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kv. Regionai: parama teikiama tik tam tikruose regionuose, nepriskirtuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestams ir jų žiedinėms savivaldybėms (gyventojų skaičius neviršija 150 tūkst. miestuose ir 60 tūkst. Deklaruota gyvenamoji vieta: visi šeimos nariai privalo per 6 mėnesius nuo būsto įsigijimo deklaruoti gyvenamąją vietą pirmajame būste ir joje gyventi bent 5 metus. Kreipimasis į banką: su pažyma šeima per 15 dienų turi kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą.
2025 m. parama būstui jaunoms šeimoms tapo taiklesnė ir griežčiau reglamentuota. Dabar labiau akcentuojami regionai ir šeimos dydis, todėl norintys gauti subsidiją turi iš anksto pasiruošti ir atitikti visus nustatytus kriterijus.