Kuršių Nerijos Nacionalinis Parkas: Ginčai Dėl Parduodamo Turto

Kuršių nerija - unikalus gamtos kampelis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tačiau čia nuolat kyla ginčų dėl nekilnojamojo turto. Šiame straipsnyje aptarsime kelis aktualius atvejus, susijusius su parduodamu turtu Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Neringos Mero Būstas: Parko Ir Politiko Konfliktas

Situacija dėl Neringos mero D. Jasaičio būsto Kuršių nerijoje išlieka įtempta. Dar 1997 metais Kuršių nerijos miškų urėdija suteikė D. Jasaičio keturių asmenų šeimai teisę gyventi 23,13 kv.m. urėdijos bute, esančiame Preilos gatvėje. Su D. Jasaičiu tuomet buvo pasirašyta neterminuota sutartis.

Registrų centras informavo, kad šiuo metu butas priklauso Lietuvos Respublikai, o jo administratorius yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Parkui butas atiteko panaikinus Kuršių nerijos miškų urėdiją. Tokiomis aplinkybėmis parkas gavo ne tik butą, bet ir nuomininką.

Kadangi parkui tarnybinis butas buvo reikalingas, o D. Jasaitis niekada nedirbo nacionaliniame parke, 2007 metais parko direkcija kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininkus iš gyvenamųjų patalpų. Tačiau teisėjas Egidijus Mickevičius nusprendė Kuršių nerijos ieškinį atmesti. Vėliau parko direkcijos apeliacinius skundus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos aukščiausiasis teismas, tačiau abu jie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kadangi teismas nustatė, kad sutartis apsirašyta teisėtai, D. Jasaitis ir toliau liko gyventi bute. Tačiau šiandien parko direkcija priėmė sprendimą perduoti butą Turto bankui. Pagrindinis motyvas - butu direkcija vis tiek negali naudotis, nes D. Jasaitis jame gali gyventi tol, kol pats panorės išsikelti.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė informavo, kad D. Jasaitis apie 1995 metus dirbo Kuršių nerijos miškų urėdijoje miško darbininku ir 1997 metų sausio 28 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis skiriant jam ir jo šeimai (žmona ir du vaikai) gyvenamą plotą urėdijos žinybiniame name.

Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija vykdo šio buto, kaip nereikalingo turto, perdavimo Turto bankui procedūras. Anot jos, D. Jasaitis kiekvieną mėnesį turi susimokėti visus komunalinius mokesčius ir kartu nekilnojamojo turto mokestį, kuris siekia 15,94 Eur.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser patvirtino, kad jau pradėtos buto perdavimo Turto bankui procedūros. Parko direktorė užsiminė apie buto perdavimą savivaldybei.

Turto banko atstovė Aušra Pocienė informavo, kad kol kas negautas prašymas perimti buto, esančio Kuršių nerijoje, nuosavybę. Tačiau ji patvirtino, kad Turto bankas perimtų butą ir su jau esamu nuomininku.

Taip pat A. Pocienė teigė, kad D. Jasaičiui būtų pasiūlyta pirkti butą, jei būtų priimtas sprendimas parduoti jo šiuo metu naudojamą būstą. Turto bankas, perėmęs centralizuotai valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą su nuomininkais, nei nutraukia nuomos sutarčių, nei iškeldina nuomininkų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Feser teigė, kad parko direkcija siūlys, jog Turto bankas butą perduotų Neringos savivaldybei. Tačiau Turto banko atstovė A. Pocienė kritiškai įvertino tokį direktorės užmojį.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, kuruojantis valstybinių parkų veiklą, taip pat nelinkęs palaikyti A. Feser pasiūlymo perduoti buto Neringos savivaldybei. Anot jo, vienintelis sprendimas - buto perdavimas Turto bankui. Jis teigė, kad tarnybiniai butai parkams yra labai reikalingi, nes sunku prisivilioti gerus darbuotojus į nutolusius regionus.

Tačiau šiuo atveju direkcija negali disponuoti būstu, kuriame gyvena Neringos meras. Todėl, viceministro teigimu, parkui nėra jokio reikalo administruoti būto. Galiausiai, M. Norbuto manymu, meras uždirba gerokai daugiau už parko darbuotojus ir yra pajėgus išsinuomoti arba nusipirkti kitą būstą.

Meras aiškino, kad urėdijoje dirbo nuo 1987 iki 1996 metų. „Urėdijoje dirbau nemažai laiko. Parko ieškinyje sakoma, kad nedirbau nacionaliniam parke. Tai du skirtingi juridiniai vienetai. Butą aš gavau, nes dirbau urėdijoje. Kai urėdija buvo reformuota į nacionalinį parką ir panaikinta, tai nacionaliniam parke aš nedirbau. Parkas teikė ieškinį teismui, reikalavo paimti butą, nes aš nedirbau tuo metu nacionaliniam parke. Jie nekvestionavo, ar aš dirbau kažkada. Vėliau Vyriausybė perdavė turtą nacionaliniam parkui. Tuo metu, kai buvo privatizavimas, galėjau privatizuoti, nes butą gavau 1997 metais, kada dirbau urėdijoje“, - kalbėjo meras.

Meras tikino, kad butas jam labai reikalingas, nes daugiau neturėtų kur gyventi. „Mano turtas - trys šautuvai ir berods du automobiliai. Turto bankas, gavęs didžiausią pasiūlymą, privalės siūlyti man pirkti tą butą. Tai, greičiausiai, aš jo neįpirksiu rinkos kaina. Ir nežinau, kol dirbu meru, teks greičiausiai pagyvent kabinete. Paskui, kai nebeišrinks, nežinau kur gyvensiu. Gatvėj turėsim dar vieną žmogų be gyvenamosios vietos Lietuvoj. Kai gavau šitą butą, jame nebuvo langų, durų, tualeto, virtuvės. Tai buvo vienas kambarys - 20 kvadratinių metrų, kur pasidariau virtuvę, dušą ir tualetą savo lėšomis. Aš neturiu ne tik kad būsto, aš neturiu nieko asmeninio, be dviejų mašinų ir trijų šautuvų. Savo asmeninio būsto, priklausančio man ar mano šeimai buvusiai, neturėjau niekada“, - sakė D. Jasaitis.

Rugsėjo 21 d. atnaujintais duomenimis, mero valdomų žemės sklypų vertė - 1200 Eur, transporto priemonių vertė - 11450 Eur. Taip pat meras valdo akcijų už 4055 eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 6799 eurus. Kitų registruotų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė - 732 eurai.

Registrų centro duomenimis, masinio vertinimo būdu nustatyta mero nuomojamo buto vidutinė rinkos vertė 2017 sausio 1 d. buvo 25 600 Eur.

Nauji Statiniai Preiloje: Poilsio Paskirties Ar Daugiabučiai?

Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Preila, kopos, pušynas, gaivus pajūrio vėjas - būtent tokiais privalumais galės mėgautis naujame statinyje būstus įsigiję arba dar tik įsigysiantys žmonės. Nidos - Smiltynės pl. 27 išdygęs pastatas išskirtinis tuo, kad jis yra prie pat jūros. O tai Lietuvos pajūrio kurortuose nėra toks dažnas atvejis. Ši detalė pastatui suteikia išskirtinę vertę.

Kaip nurodyta Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo plotas - 0.0813 ha, jo naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos. Šiame sklype visai neseniai išdygo ištaigingas poilsio pastatas. Pagrindinė daikto naudojimo paskirtis, kaip nurodoma Registrų centre, - poilsio. Tai yra dviejų aukštų pastatas, kurio bendrasis plotas - 554.67 kv. m. Registrų centre nurodyta, kad patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius siekia 12.

Oficialiai tai rekonstrukcija, kurios pradžia - 2016 m. Tačiau prieš tai buvęs statinys nė iš tolo neprimena to, kas išdygo dabar. Anksčiau tai nebuvo gyvenimui ar žmonių poilsiui pritaikyta vieta. Tai buvo vietinių verslininkų sandėlis. Kaip nurodė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Neringos savivaldybė leidimą statyboms išdavė 2016 m. Jį gavo UAB „Karmo“. Leidimą suderino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Taigi, pagal išduotą leidimą sandėlis turėjo tapti žmonių poilsiui skirtu pastatu. Tačiau panašu, kad jis galėjo virsti ir į daugiabutį. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į internetiniuose skelbimų portaluose patalpintus skelbimus, kuriuose siūloma įsigyti butų.

Internete patalpinti skelbimai iš tiesų viliojantys: „Namai prie jūros... Norintiems įsikurti ar/ir investuoti Neringoje, Preiloje, prie jūros, kopose. Naujas būstas bene arčiausiai jūros, tik keletas žingsnių, aplink miškas. Netoliese yra miela kavinė, dirba sezono metu. Taip pat yra baras pliaže, bei parduotuvė pačioje Preiloje. Poilsio paskirties būstas su pilna daline apdaila 51 kv. m. bendro ploto. Galite įsirengti 2-3 kambarius pagal savo norus ir galimybes. Taip pat galime mes įrengti šį butą pagal paruoštą interjero projektą ir suderintą sąmatą. Namo išorei panaudotos ypač kokybiškos medžiagos: keramikinės čerpės, apdorota-deginta mediena, aliuminio rėmuo su 3 metrų stiklais langai-durys, klinkerio plytelės ir kt.“

Taip pat skelbime nurodomi šie privalumai: „Namas kopose su alsuojančia jūra šalia; privatumas, mažai kaimynų, nėra aplink namų; privatus parkingas; privati terasa iš pietų pusės; atskiras įėjimas; aukštos buto lubos - 2.79 m.; elektromobilio pakrovimo stotelė; nauja statyba; išliekamoji turto vertė.“

Kaip nurodyta Registrų centre, dalis patalpų 2021 m. baigtame rekonstruoti pastate jau parduotos. Tačiau ne visos. Kelias vis dar valdo rekonstrukciją vykdžiusi UAB „Karmo“.

Štai kas įsigijo šiame pastate esančias negyvenamąsias poilsio patalpas: UAB „Centrinis parkas“ (4 patalpos), mažoji bendrija „Daugma“, tarp savininkų - ir UAB „Karmo invest“ (3 patalpos), UAB „Vigitė“. Likusių 3 butų savininkai - privatūs asmenys. Vienas privatus asmuo yra įsigijęs 2 butus. 3 patalpas iki šiol valdo mūsų jau minėta įmonė UAB „Karmo invest“.

Dėmesį svarbu atkreipti ir į tai, kad Registrų centre nurodyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas UAB „Karmo invest“ valdomam turtui Preiloje pritaikė turto areštą. Areštuota dalis - 7/12. Įrašas galioja nuo 2022 02 21.

Turto areštas pritaikytas, nes ieškovas, fizinis asmuo M. G., pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „KARMO INVEST“ priteisti: 1) 13 398 Eur netesybas pagal preliminariosios būsimo turto pirkimo-pardavimo sutarties 13.1 punktą; 2) 47 850 Eur ir 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško šios sumos sumokėjimo pagal sutarties 13.4 punktą; 3) 138 500 Eur nuostolių; 4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 5) bylinėjimosi išlaidas.

Leido statyti poilsiui skirtą pastatą. Savivaldybės atstovė Lina Pusvaškytė teigė, kad 2016 m. liepos 21 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas sandėliavimo paskirties pastato (Nidos-Smiltynės pl. 27, Neringa) rekonstravimo į poilsio paskirties (poilsio aptarnavimo) pastatą projektui. Pastato paskirtis prieš rekonstrukciją - sandėliavimo, po rekonstrukcijos - poilsio.

„Projekto sprendiniais buvo numatyta, kad rekonstruojamas pastatas bus pritaikomas poilsio ir poilsio aptarnavimo reikmėms - pirmame pastato aukšte numatomos nuomojamos patalpos poilsio aptarnavimo reikmėms, antrame aukšte numatyti didesni, ilgalaikio apgyvendinimo apartamentai, viso 6 apartamentai.“ Atsakydama į klausimą, ar pagal išduoto leidimo sąlygas savininkai galėjo įrengti atskirus butus ir juos pardavinėti, L. Pusvaškytė teigė: „Savininkai galėjo atlikti pastato rekonstrukciją, vadovaudamiesi projekto sprendiniais.“

Kuršių nerijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio skyriaus vedėja Nijolė Piekienė teigė, kad sklypo paskirtis ir naudojimo būdas nustatyti „Žemės sklypo Nidos-Smiltynės pl. 27, Neringa (senas adresas Preilos g. 14), detaliuoju planu“, t.y rekreacinės teritorijos. Taigi, akivaizdu - pastatas turi būti naudojamas poilsio reikmėms.

Direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė teigė, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, šis pastatas yra urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje - NRu, kuri išskirta esamose ir siūlomose stacionarių rekreacinių statinių kompleksų teritorijose.

VSTT žiniomis, teritorijoje galioja detalusis planas, kuriame įtvirtinta kita pagrindinė sklypo naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas „rekreacinės teritorijos“. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pritarė „Sandėliavimo paskirties pastato Nidos-Smiltynės pl. 27, Neringa, rekonstravimo į poilsio paskirties (poilsio aptarnavimo) pastatą projektui“.

Kaip teigė R. Lapinskienė, iš išdėstyto matyti, kad 1-ame pastato aukšte turėtų būti nuomojamos patalpos, susijusios su poilsiautojų aptarnavimu, o kitoje dalyje poilsio paskirties pastato (antrame aukšte) numatyta galimybė įrengti 6 poilsio paskirties apartamentus. Taigi, jei pastato savininkai pastato patalpas pardavinėja kaip butus, o pats pastatas ir žemės sklypas yra rekreacinės paskirties, akivaizdu, kad pirkėjai įsigis ne gyvenamąsias patalpas (butus), o rekreacinės (poilsio) paskirties patalpas.

VSTT nuomone, gyvenamosios paskirties (butų) įrengimas prieštarautų patvirtintam techniniam projektui ir jo pagrindu išduotam statybos leidimui. Suprojektuotas ne daugiabutis gyvenamasis namas, o poilsio paskirties pastatas. Pastato naudojimo pagal jo paskirtį kontrolė yra priskirta savivaldybių administracijoms.

Anot jos, panašių gudravimo atvejų pasitaiko ne tik Kuršių nerijoje, bet ir kitose Lietuvos saugomose teritorijose. Ir čia ji paminėjo garsųjį Gulbinų kvartalą ant Gulbino ežero kranto Verkių regioniniame parke.

Turto Banko Parduodamas Turtas Nidoje: Griauti Ar Atstatyti?

Turto bankas (TB) mėgina parduoti buitinį pastatą ir dalį sandėlio Nidoje, Skruzdynės gatvėje. Būtent tokį sprendimą, nurudytą detaliajame plane, ir minėjo A. Džiaugys.

TB skelbimas apie parduodamą turtą skamba patraukliai: „Parduodamas objektas - buitinis pastatas ir dalis sandėlio pastato Neringoje, ant Kuršių marių kranto, prie pat pėsčiųjų tako. Apylinkėse dominuoja daugiabučiai namai ir individualūs gyvenamieji namai, miškų plotai. Išskirtinė objekto lokacija, nuostabus vaizdas į Kuršių marias, nedidelis atstumas iki Baltijos jūros.“

Andriui Džiaugiui nuosavybės teise priklauso dalis namo, esančio TB parduodamų statinių kaimynystėje. Šią vietą vyras mena nuo mažų dienų.

Apie 1950 m. „Močiutės namas buvo statytas dar vokiečių - raudonų plytų, aptinkuotas, jis įtrauktas į Kultūros vertybių paveldo sąrašą. Kiekvienas statinys čia yra buvusios žvejų sodybos. Laisvoje teritorijoje žvejai išsitraukdavo valtis, statydavo ir džiovindavo tinklus. Sovietmečiu prie Skruzdynės gatvės 22-ojo namo buvo pastatyta medinė dviejų aukštų poilsinė, o priešais Skruzdynės g. 20 pastatė tualetus ir buitines patalpas“, - trumpai Turto banko parduodamų pastatų atsiradimą nupasakojo A. Džiaugys.

Situacija: Turto bankas aukcione parduoda statinius Nidoje, kurie turi būti nugriauti. Bet svarbiausia - 1999 m. Patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta: „Rekonstruojamas ūkinis pastatas mažinamas, užstatymo plotas iki 60 m2, regeneruojamas buvęs 1942 m. užstatymas prie šiaurės rytų ribos, ūkinis pastatas neturi viršyti 7 m aukščio, apdailai naudoti tradicines Kuršių nerijos pastatų apdailines medžiagas, stogui - molio čerpes.“

Vienas iš dviejų Skruzdynės g. 20 namo savininkų ir yra A. Džiaugys. „Visada buvo aiškinama, kad pagal detaliojo plano sprendinius tie pastatai bus nugriauti. Kadangi savivaldybė griovė griovė ir nenugriovė, TB perėmė šitą turtą, bet ir tiek. Tualetai ir buitinės patalpos toliau nyko niekam nereikalingi, niekas tuo turtu nesirūpino. Toliau rašėme raštus į įvairias institucijas, TB. Žodžiu, vyko mūsų stumdymas nuo vienos institucijos pas kitą ir bac - vieną dieną TB paskelbė aukcioną“, - pasakojo A. Džiaugys.

Pirmame, 2021 m. TB skelbtame aukcione beveik 64 kv. m bendro turto pradinė pardavimo kaina buvo 122 tūkst. eurų, antrame, skelbtame šį birželį, - jau 235 tūkst. eurų. Tiesa, iki aukcionas buvo sustabdytas, kaina pakilo tik 3 tūkst. eurų.

Naivu tikėtis, kad kažkas, aukciono būdu už ne mažiau kaip 235 tūkst. eurų įsigijęs griuveną ant Kuršių marių kranto, ims atstatinėti žvejo sodybą. Be to, pastato eksploatavimui numatyta 4 a nuoma 62 metams 15 a Skruzdynės g.

TB savo poziciją grindžia teismų sprendimais, kurie paremti įstatymais, tvarkomis ir potvarkiais, o A. Džiaugys - detaliuoju planu.

Didžioji problema, kad detaliajame plane buvo parašyta, jog turi būti sudarytas teisinis mechanizmas, kaip iškelti pastatų savininkus, statinius nugriauti, o atlaisvintą erdvę priskirti Skruzdynės g. 20 gyventojams.

Birželį vykęs TB aukcionas buvo sustabdytas, nes Nacionalinė žemės tarnyba atšaukė anksčiau išduotą pažymą, kurios reikia, norint parduoti NT. Nuo šių metų sausio 1 d. Dabar viskas sustojo, bet ar ilgam?

TB neslepia savo planų parduoti, anksčiau jau dvejuose aukcionuose pardavinėtą turtą, esantį A. Džiaugio kaimynystėje.

Neringos meras patikslino TB parduodamų pastatų kilmę: jų savininkai buvo Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, tačiau, vykdant Kuršių nerijoje griovimų politiką, suprato, kad šioje vietoje patys nesąžiningai atsirado. Pasistatė poilsinę ir vykdė nelabai su jų tiesiogine veikla susijusią veiklą.

Tas, kuris pirks tuos statinius, turi žinoti, kad susidurs su iššūkiais. Geriausiu atveju galės pasidaryti kapitalinį remontą, nes savininkai privalo rūpintis pastatais, bet išorės negalės keisti. Rekonstrukcijai leidimo šiandien ten negali gauti niekas“, - aiškino D. Jasaitis.

Tačiau Skruzdynės gatvės statinių pardavimas apnuogina valstybės abejingumą - uždirbti iš nereikalingo balasto, visiškai nesigilinant, kaip ir kuo viskas baigsis.

Štai keletas pavyzdžių, kuriuos pateikė Neringos meras D. Jasaitis:

• keturių butų name gyvenantis žmogus pritrūko investicinių čekių ir savo laiku neprivatizavo sandėliuko. TB tą sandėliuką pardavė.
• Yra parduotų palėpių, į kurias net nėra įėjimo, patekti galima tik per gyventojų butą.

Anot D. Jasaičio, savivaldybės žemesnieji planai yra tik veidrodis to, ką padaro Saugomų teritorijų tarnyba.

Žinoma, niekas nedraudžia parduodamo turto kaimynams dalyvauti TB aukcione ir įsigyti statinius. Tik maža smulkmena - reikia turėti atliekamus bent jau 235 tūkst. eurų.

Svarstyta dar viena galimybė situaciją Skryzdynės gatvėje išspręsti Neringos ir jos žmonių labui - paimti dabar TB parduodamus statinius visuomenės poreikiams. Tačiau panašu, kad ši misija taip pat yra neįmanoma, nes neatitinka visuomenės paėmimo poreikių kriterijų.

Ekspertė pateikė išvadą, kad Skruzdynės g. 20 esančiam pastatui numatytas ribotas naudojimo režimas, siekiama išsaugoti autentišką ar artimą autentiškai funkciją. Gyvenamoji ar rekreacinė paskirtis, kiemo pastatas, kuris turi atsirasti vietoje griautino pastato, turėtų būti ūkinis, priskirtas Skruzdynės g. 20.

Valstybės TB paskelbto aukciono duomenys neinformatyvūs, aukcionas sukuria konfliktinę situaciją ir nepamatuotus pirkėjų lūkesčius.

Viename kultūriškai turtingiausių šalies kampelių, Neringoje, Turto banko viešajame aukcione parduotas buvusio žvejo namo su šalia esančiu ūkiniu pastatu. Už istorinį XX a. pr. poilsio paskirties Nidos objektą aukciono dalyvis pasiūlė 1,35 mln. eurų sumą. Turto banko teigimu, tai pirmasis aukcionas šią vasarą perkopęs 1 mln. eurų žymą.

UNESCO saugomos Kuršių nerijos teritorijoje esančio akį traukiančio objekto Skruzdynės g. 7 plotas siekia 353,13 kv. m. Nuomojama žemės sklypo dalis siekia apie 0,1202 ha. Objekte išliko elementai, būdingi tuometinių žvejų gyvenviečių pastatams. Pavyzdžiui, fasade matoma akcentinė mėlyna spalva - buvo tikima, kad taip nudažytos langinės ar durys esą atbaidys gausius pajūrio vabzdžių spiečius.

Naujų pastatų statyba Kuršių nerijoje griežtai reglamentuojama įstatymų - šiuolaikiniai statiniai privalo atitikti tradicines formas.

Aplinkosauginiai Pažeidimai

Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė Klaipėdos apygardos teismui perdavusi bylą dėl aplinkai padarytos daugiau nei 5,6 mln. eurų žalos. Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais beveik 2 tūkst. Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad gamtai padaryta turtinė žala galimai viršija 5,6 mln. eurų. Siekiant užtikrinti, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta, ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikysiančio prokuroro nutarimu abiejų bendrovės vadovų ir juridinio asmens turtui, kurio vertė apie 2 mln. eurų, buvo taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas.

Apibendrinant, Kuršių nerija susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su nekilnojamojo turto valdymu ir plėtra. Būtina užtikrinti, kad visi sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į unikalų parko kraštovaizdį ir aplinkosaugos reikalavimus.

tags: #kursiu #nerijos #nacionalinio #parko #isparduodamas #turtas