Dviejų Kambarių Buto Kvadratūra: Kas Populiaru Lietuvoje?

Butą ketinantys įsigyti lietuviai dažniausiai renkasi iš kelių variantų - vieną, du arba tris kambarius turinčių butų.

Tačiau nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertų duomenimis, paklausiausias mūsų šalyje išlieka būstas, kurio plotas gali svyruoti nuo 45 iki 60 kvadratinių metrų.

Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, tokių butų Lietuvoje ir statoma, ir nuperkama daugiausiai. Dažniausiai juos renkasi šeimos, kurioms vieno kambario būstas per mažas, o didesnį nei 60 kv. m. plotą užimantis trijų ar daugiau kambarių butas yra per brangus.

„Vilniuje 45-60 kv. metrus užimančių dviejų kambarių butų yra beveik dvigubai daugiau nei vieno kambario butų. Ir keliais šimtais daugiau nei tris kambarius turinčių butų, kurie tarp lietuvių vis dar nėra populiarūs. Šiuo metu jų parduodama 1,3 tūkst.

Tačiau pastebime ir kitą tendenciją. Atsiranda trijų kambarių butų, kurių dydis panašus į dviejų kambarių būsto - apie 60 kv. Metrai“, - sako E. Jo teigimu, butų dydžių paklausai įtakos daro ir bendra ekonominė situacija šalyje.

Prieš krizę žmonės rinkosi erdvesnius butus, jos metu - kiek mažesnius.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, prieš šešerius metus daugiausiai buvo perkama butų, kurių plotas vidutiniškai sudarė 45-59 kv. metrus. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, kad šiuo metu perkamoji galia didėja ir žmonėsi vėl renkasi didesnį plotą užimančius butus.

„Registrų centro“ duomenimis, nuo šių metų sausio iki liepos mėnesio buvo įregistruota apie 2,2 tūkst. dviejų kambarių butų, kurių vidutinis plotas - apie 53 kv. m. ir maždaug 2 tūkst. trijų kambarių butų, kurių vidutinis plotas - apie 70 kv.m.

Manoma, kad erdvesni 2-3 kambarių butai bus popiuliarūs ir ateinančiais metais.

Tiesa, didesnio būsto senos statybos namuose, kaip pastebi E. Narbuntovičius, pirkėjai vengia.

Jis nėra patrauklus dėl didelio energijos suvartojimo šaltuoju metų sezonu.

Šiuo metu daugiausiai dviejų kambarių butų parduodama miegamuosiuose Vilniaus rajonuose. Nuo centro nutolusiuose Pašilaičiuose naujakurių laukia 91 dviejų kambarių butas.

Vos keliais objektais mažiau dviejų kambarių butų parduodama ir populiarėjančiame Naujamiesčio rajone.

Čia naujakurių laukia 89 butai, kurių dydis - 45-60 kv.

„Panaši situacija pastebima ir kituose Lietuvos miestuose - Kaune ir Klaipėdoje. Dviejų kambarių butai populiariausi ir čia, nors pasiūla kiek skiriasi.

Štai uostamiestyje pirkėjų laukia beveik tūkstančiu daugiau dviejų kambarių butų nei Vilniuje.

„Pakankamai neseniai atėjo tas laikas, kai būstą galime keisti pagal poreikius, todėl tarp pirmą kartą jį įsigyjančių vis dar gajus mitas, kad reikia didesnio, šiek tiek „su atsarga“. Visgi, tai nėra racionalus sprendimas, nes mokame už kiekvieną kvadratinį metrą, be to, brangesnis ir didesnio buto išlaikymas, o kada tų „papildomų“ kvadratų prireiks, neaišku“, - teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Jis pabrėžia, kad svarbiausia yra įvertinti savo poreikius ir galimybes: tai padės išsirinkti ne per didelį ir ne per mažą būstą - tokį, kokio reikia konkrečiu periodu.

Didėjant būsto keitimo dažnumui, natūraliai mažėja jo plotas - būstas neturi būti didesnis už poreikius.

Iš vienos pusės, šiandien būstą įsigyti gali daug jaunesni žmonės, tačiau gyvenančiam vienam jaunuoliui ar porai didelio būsto nereikia.

Ploto poreikis pradeda natūraliai augti didėjant šeimai ir finansinėms galimybėms, vėliau - vaikus išleidus į savarankišką gyvenimą - vėl mažėja.

Iš kitos pusės, gerėjant ekonominei situacijai, žmonės gali įpirkti brangesnį būstą, tačiau dažniau ėmė rinktis ne didesnį, bet bendrąja prasme geresnį: arčiau miesto centro, aukštesnės ekonominės klasės ir pan.

Rinkos „hitas“ - dviejų kambarių butai

„Dviejų kambarių butas gali būti ir pirmas būstas jaunuoliui, ir namai brandžiam žmogui, jaunai ar vyresnei porai, o kartais - ir nedidelei šeimai su mažu vaiku, kol jam nereikia atskiros erdvės.

Kadangi šių butų auditorija tokia didelė, jie yra patrauklūs ir investuotojams, kurie perka nuomai,“ - vardija Š. Tarutis.

Registrų centro (RC) duomenimis, per tris šių metų ketvirčius vien Vilniuje buvo nupirkti 884 naujos statybos dviejų kambarių butai, kurių vidutinė kaina - apie 82 tūkst. Eur.

Dviejų kambarių butai sudaro beveik pusę būsto rinkos pasiūlos ir paklausos.

„Citus“ analitikų turimi duomenys rodo, kad iš visų 2019 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Vilniuje nupirktų butų vieno kambario butai sudarė 15,4%, dviejų - 49,5%, trijų - 27,8%, didesni - 7,3%.

Panaši situacija pastebima ir vertinant būstų pasiūlą: tarp visų rinkoje siūlomų butų vieno kambario butai sudaro 17%, dviejų - 45,3%, trijų - 27,8 proc., didesni - 9,9%.

„Citus“ duomenys/Butų paklausa ir pasiūla pagal kambarių skaičių, 2019 m. sausio-rugpjūčio mėn.

NT paslaugų ir analizės kompanijos „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje 1 kvadratinio metro kaina dviejų kambarių butuose svyravo nuo 840 iki 3 900 Eur, vieno kambario butuose - nuo 970 iki 3 400 Eur.

Akivaizdu, kad dviejų kambarių butuose kvadrato kaina yra panaši kaip ir kituose, todėl viską lems bendras būsto plotas.

Plačios kvadrato kainos „žirklės“ patvirtina, kad yra didelis būstų pasirinkimas, o kaina priklauso nuo vietos mieste, ekonominės klasės, privalumų ir pan.

Ieškoma vis mažesnio būsto

Dar viena rinkoje ryškėjanti tendencija - pirkėjai ieško vis mažesnės gyvenamosios vietos.

Per pastarąjį dešimtmetį, kaip rodo RC duomenys, perkamų butų (bet kokio kambarių skaičiaus) vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. - nuo 58,6 m2 iki 51,9 m2.

„Citus“ atlikta rinkos duomenų analizė rodo, kad per paskutinius dvejus metus NT vystytojai naujos statybos būsto projektuose dažniausiai siūlo 42-49 m2 ploto 2 kambarių butus.

„Statomų butų plotas mažėti ėmė po finansinės krizės - mažesnius buvo lengviau parduoti, nes jie buvo pigesni.

Taip pat pradėjo augti mažesnių butų paklausa tarp investuotojų - jie buvo patrauklesni ir nuomai.

Įtakos mažėjimo tendencijai turi ir suaktyvėjusi statyba miestų centruose: tokiu būdu siekiama optimizuoti būsto kainą.

Prie ploto mažėjimo prisideda ir pokyčiai visuomenėje - daugėjant vienišų žmonių, mažėja poreikis dideliems namams“, - pasakoja Š. Tarutis.

Jis pastebi, kad svarbiausia, pirkėjams yra atskira miegamojo erdvė ir funkcionalus bendras buto išdėstymas - efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis už prasčiau suplanuotą, tarkime, 3 kambarių butą.

Šių laikų nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų realybė - įsikurti gyventi detaliau suplanuotame, tačiau kiek mažesniame bute, nei anksčiau įsikurdavo jų tėvai. Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose matomas ne vienas atvejis, kai siūlomas 2 kambarių butas telpa į mažiau nei 40 kvadratinių metrų plotą, kuriame siekiama efektyviai suplanuoti erdves.

Visgi „Capital“ NT brokeris Mantas Sladkevičius pabrėžė, kad šiuolaikinių butų plotai yra sumažėję vidutiniškai apie 10-15 kv.

M. „Dėl šios priežasties šiuo metu taip pat vis labiau populiarėja maži 3 kambarių butai, kurių kvadratūros siekia vos 48-55 kv. m, kai anksčiau tai būdavo normalus 2 kambarių buto plotas.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose matomas ne vienas atvejis, kai siūlomas 2 kambarių butas telpa į mažiau nei 40 kvadratinių metrų plotą, kuriame siekiama efektyviai suplanuoti erdves. Taip pat galima pastebėti, kad vyrauja ir ypač mažų 1 kambario butų, kurių plotas siekia 20 kv. m arba net mažiau. Nuomos versle galima rasti objektų, kurių plotas siekia ir tik 10 kv.

„Vieno kambario butai yra vidutiniškai 30 kv. m, dviejų kambarių - 40-45 kv. m, nors rinkoje galima rasti ir 36 kv. m, ir 60 kv. m. Trijų kambarių nauji butai vidutiniškai siekia 60-65 kv. m, nors ekonominiame segmente būna 48 kv. m, o prestižiniame - virš 80 kv.

„1 kambario būstai būdavo apie 30-40 kv. m, dabar siekia apie 15-25 kv. m, 2 kambarių būstai būdavo apie 49-60 kv. m, dabar populiariausi 35-45 kv. m. 3 kambarių būstų, kur standartiniai 3 kambarių būstai anksčiau buvo 67-80 kv. m, dabar populiariausi 3 kambarių butai siekia vos 48-57 kv.

M. „Dėl šios priežasties šiuo metu taip pat vis labiau populiarėja maži 3 kambarių butai, kurių kvadratūros siekia vos 48-55 kv. m, kai anksčiau tai būdavo normalus 2 kambarių buto plotas.

T. S. „Vystytojai projektuoja ir stato tai, kas yra perkama. Nemažai daliai žmonių aktualesnis gyvenimas centre nei didesnio ploto būstas periferijoje.

T. S. „Nuomos rinkoje būsto kvadratinių metrų skaičius yra kur kas mažiau svarbus nei kambarių skaičius, populiariausi yra nedidelio ploto 1-2 kambarių butai.

M. Auganti nuomos rinka ir jos poreikiai taip pat formuoja vystytojų planus - projektuojami ir statomi nedideli būstai.

T. S. „Tokius butus jie renkasi dėl ypač funkcionalaus išdėstymo, pvz., 1,5 kambario butas su dviem langais leidžia atskirti papildomą miegamojo ar darbo kambario zoną kaip dviejų kambarių bute.

„Nedidelis plotas taip pat lemia ir patrauklią visuminę buto kainą.

Mažų butų pagrindinis privalumas, kad jie yra praktiški ir talpūs gyventi.

Taip pat pasikeitus situacijai šeimoje ar nusprendus įsigyti didesnį butą jie yra paklausūs nuomos rinkoje, gan greitai realizuojami, jei norima parduoti“, - minėjo A.

T. S. „Šie pokyčiai mažina praėjimų poreikį, todėl plotas natūraliai mažėja. Suplanavimo pokyčius kiekvienas vertina savaip.

„Kita vertus, gyventojų norai ir galimybės, formuojančios rinkos tendencijas, ne visada užauga kartu.

Skatinant gimstamumą, didėjant šeimoms ir augant gyventojų įperkamumui, didėtų ir būstų plotai bei reikiamas kambarių skaičius.

Įperkamumui nespėjant paskui poreikius, augtų miesto periferija, kurtųsi nauji kotedžų ir individualių namų kvartalai.

Išliekant nuotolinio darbo tendencijai dalis žmonių migruotų į priemiesčius ar nedidelius satelitinius miestelius.

Gerėjant susisiekimui, pavyzdžiui, traukiniu, tai net labai realus scenarijus“, - teigė T. S.

A. „Anksčiau virtuvės buvo planuojamos kaip atskiros patalpos, o šiuo metu klientai verčiau renkasi virtuvę kartu su svetaine ar valgomuoju. Vertinant senuosius butus, kambariai dažnai buvo gerokai didesni, o šiuo metu klientai nori funkcionalių ir kompaktiškų. Auganti dalinimosi ir ekologiškumo kultūra diktuoja madas ir skatina nekaupti bei nesandėliuoti nereikalingų daiktų, taip plotą išnaudojant daug efektyviau.

Pasak A. „Dažnas vidutinio amžiaus klientas jau svarsto apie didesnę šeimą ar savo patogumą, todėl matome tendenciją, kad daugėja užklausų apie erdvesnius 3 kambarių butus - 60-75 kv. m.

Pašnekovas sakė, kad per šešerius metus butai Vilniuje pabrango 79 proc. „Didžiausi augimai buvo fiksuoti Kaune ir Alytuje, kur butai pabrango daugiau nei du kartus. Panevėžyje ir Šiauliuose butai pabrango 71 ir 67 proc., o mažiausias augimas buvo Klaipėdoje, kur jų kaina išaugo 56 proc. Per šį laiko tarpą vidutinis darbo užmokestis išaugo 89 proc., tad šalies gyventojams būsto kainos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prieaugiai neviršijo jų pajamų prieaugio, o štai Alytuje ir Kaune - viršijo“, - vardijo A.

Anot pašnekovo, pelno siekimas didmiesčių statyboje nulemia pernelyg sutankintus kvartalus.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija primena, kad per pastaruosius keletą metų gyvenamojo būsto sąvoka pasikeitė. Jei anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv m., dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų vadinama gyvenamąja. Asociacijos skaičiavimais, pakanka 17-18 kv. m, įrengti minimaliam butui.

Bendrovė yra pardavusi visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pernai lapkritį pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos. „Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Įdomu tai, kad iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte - po 6 patalpas”, - kalbėjo L. Valantiejūtė.

Pasak jos, statomame name parduota trečdalis būstų, nors statybos pradėtos pernai lapkritį.

„Mūsų klientas - jaunas žmogus, kuris nenori už būstą daug mokėti, tiek pirkdamas, tiek įsirengdamas ar skaičiuodamas komunalinius mokesčius. Dažnai tai yra pirmas jauno žmogaus būstas, arba kitų asmenų investicija su tikslu vėliau jį nuomoti.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37-48 kv m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis kiek didesnis: 52 kv. m. Asociacijos duomenimis, pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne 1, o 2 kambariai, taip pat patrauklesniais yra optimalaus išplanavimo būstai, pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv m, bet jau 3 kambarių.

Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai - pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti.

Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų“, - kalba M. Statulevičius.

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis sutinka, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste. Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad veikiausiai sprendimas pirkti mažą būstą lemiamas pinigų stygiaus didesniam pirkiniui.

Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m. ploto. Pasak M. Pakalnio, šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. „Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30-35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis.

M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto.

Vertinant kainas, naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai yra konkurentais. - Visgi Lietuvos gyventojams mažo būsto koncepcija yra suvokiama: tėvai ar seneliai mažuose plotuose yra gyvenę.

M. Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų. Be to - ir potencialo.

Pasak jo, Vilniuje taip pat galima būtų tokius projektus įgyvendinti, nes senų daugiabučių yra ypač patogiose vietose. „Tam, kad reikalai pajudėtų sparčiau, reikia vieno kito gero projekto. Senieji daugiabučiai stovi gerose vietose esančiuose rajonuose, kuriose yra visa infrastruktūra“, - mano M. Pakalnis.

Kaip galima įsirengti studijas ar transformuoti senos statybos daugiabučius

Apibendrinant, dviejų kambarių butai išlieka populiariausi Lietuvoje, o jų plotas svyruoja priklausomai nuo ekonominės situacijos, pirkėjų poreikių ir galimybių. Vis dažniau pasirenkami mažesni, bet funkcionaliai išplanuoti būstai, ypač patrauklūs jauniems žmonėms ir investuotojams.

Pagrindiniai faktai ir skaičiai apie dviejų kambarių butus Vilniuje (2019 m. sausio-rugpjūčio mėn.):

Šiame vaizdo įraše apžvelgiamos dviejų kambarių butų išplanavimo idėjos ir interjero dizaino patarimai mažoms erdvėms.

tags: #kvadratura #dvieju #kambariu #buto