Kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - NVSC). Skundai dėl nemalonių kvapų sudaro 8 proc. iš visų gaunamų NVSC skundų. Dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl kvapų, sklindančių iš gyvulininkystės objektų, atliekas ir nuotekas tvarkančių įmonių, gamybos ir sandėliavimo įmonių, maisto tvarkymo įmonių vykdomos ūkinės veiklos.
Tiek miesto, tiek kaimo vietovėse sunku išvengti įvairių kvapų. O jei kvapas yra nemalonus ir nuolat jaučiamas, tai gali ne tik sugadinti nuotaiką, bet ir sukelti šleikštulį, pykinimą ar silpnumą.
Pasak specialistų, kvapas - tai medžiagos savybė, kuri sudirgina uoslės receptorius. Jis matuojamas europiniais kvapo vienetais. Šiuo metu didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m³), o nuo 2026 m. sausio 1 d. kvapo koncentracijos ribinė vertė negalės viršyti 5 europinių kvapo vienetų.
Taigi, Lietuvoje leidžiama kvapo ribinė vertė - 8 OUE/m³.
Atkreipiame dėmesį, kad NVSC kompetencija yra nagrinėti tik dėl ūkinės veiklos gyvenamojoje aplinkoje sklindančius kvapus, todėl gyventojų prašymai nenagrinėjami, jei kreipiamasi ne dėl ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų (pvz., iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto sklindančio kvapo ar kt.).
Kada kreiptis į NVSC dėl kvapų kontrolės?
Kvapų kontrolė atliekama pagal Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles, tais atvejais, kai gaunamas prašymas ar skundas dėl ūkinės komercinės veiklos stacionarių taršos šaltinių skleidžiamų kvapų. Stacionarus taršos šaltinis tai yra įrenginys ar vieta, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą (maisto gamybos ar perdirbimo įmonės, gyvulininkystės kompleksai, sąvartynai, nuotekų valymo įmonės ir kt.), todėl tręšiami laukai nėra laikomi stacionariaisiais taršos šaltiniais.
„Pavyzdžiui, įtariate, kad jūsų gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas nemalonus kvapas sklinda iš netoliese esančio sąvartyno ar gyvulininkystės komplekso, nuotėkų valymo įmonės ar įmonės, gaminančios tam tikrus maisto produktus. Tokiais atvejais jūs galite apie tai pranešti NVSC“, - paaiškina NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė.
Informaciją apie kreipimosi būdus rasite čia.
Kur kreiptis, jei erzina kvapai kitais atvejais?
- Jei kvapas sklinda dėl netinkamai tvarkomų komunalinių atliekų iš gretimai įsikūrusios įmonės, kaimyno kiemo, viešos komunalinių atliekų aikštelės ir pan., - į savivaldybę.
- Jei kvapas sklinda dėl netinkamai tvarkomo mėšlo ir srutų, tręšiamų laukų, dūmų iš kaminų šildymo sezono metu - į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teritorinę valdybą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas informuoja, kad kvapų kontrolė atliekama pagal Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles ir tik tais atvejais, kai gaunamas prašymas ar skundas dėl skleidžiamų kvapų, vykdant ūkinę komercinę veiklą, kurioje naudojami tik stacionarūs taršos kvapais šaltiniai.
Ką nurodyti kreipiantis į NVSC?
Kreipiantis dėl kvapų problemos į NVSC, prašome nurodyti šiuos duomenis:
- savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kontaktinius duomenis;
- ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą. Jeigu šių duomenų negalite pateikti, apie tai tiesiog paaiškinkite savo kreipimesi, nurodykite, jūsų nuomone, kitą svarbią, aktualią informaciją, kuri padės NVSC identifikuoti galimą teršėją;
- kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias, ir laiką, kada siūlote atlikti kvapo kontrolę.
Prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys; ūkinės komercinės veiklos (kurioje naudojami stacionarūs taršos šaltiniai skleidžiantys kvapą į gyvenamąją aplinką) vykdytojo pavadinimas, veiklos vykdymo adresas; kvapo pobūdis ir laikas, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias ir laikas, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę.
Jeigu šių duomenų negalite pateikti, apie tai tiesiog paaiškinkite savo kreipimesi, nurodykite, jūsų nuomone, kitą svarbią, aktualią informaciją, kuri padės NVSC identifikuoti galimą teršėją.
Pranešti apie nemalonius kvapus galima atvykus į NVSC Klaipėdos departamento Gargždų skyrių, esantį adresu: Kvietinių g., Gargždai 8, Klaipėdos r. sav., arba skundą atsiųsti faksu (8 46) 45 23 01 ar el.
Kaip atliekama kvapo kontrolė?
Kvapų kontrolei atlikti sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri atlieka galimo kvapo patikrinimą vietoje. Jei komisijos nariai pajaučia kvapą gyvenamojoje aplinkoje ir jį susieja su skundžiama veikla pradedami vykdyti kiti kvapo vertinimo etapai. Atliekamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas, identifikuojamos ir nustatomos cheminės medžiagos (teršalai), kurios skleidžia kvapą, organizuojamas oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimas.
Skundas paprastai nagrinėjamas trimis etapais:
I etapas
Sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri, jums patogiu, iš anksto suderintu laiku vyksta į nurodytą gyvenamąją aplinką ir ūkinės veiklos, su kurios vykdymu gali būti siejamas kvapas, vykdymo vietą. Net, jeigu skunde nenurodysite konkrečios ūkinės veiklos ir jos vykdymo adreso, komisija, siekdama nustatyti galimą teršėją, vyks į vietovę, iš kurios galimai sklinda kvapas.
„Specialistai įvertina, ar kvapas gyvenamojoje aplinkoje yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta ar kita ūkine veikla. Komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore patikrinimo metu kvapas nėra jaučiamas, tačiau remiantis kita komisijos turima informacija (pvz., apie vietovėje esamus kvapų šaltinius, išduotus leidimus (licencijas) ūkinei veiklai, galimai susijusiai su kvapų skleidimu, vietovės gyventojų apklausos dėl kvapų rezultatus) bei kitais duomenimis, susijusiais su kvapo pasireiškimu (pvz., kvapas nepastovus, trumpalaikis, greitai kintantis, priklausantis nuo meteorologinių sąlygų), kvapas gali būti susiejamas su skunde nurodyta ar kita nustatyta ūkine veikla“, - paaiškina vedėja.
II etapas
Komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita ūkine veikla arba komisijai nustačius, kad nors kvapas gyvenamosios aplinkos ore patikrinimo metu ir nėra jaučiamas, tačiau remiantis papildoma informacija gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita nustatyta ūkine veikla, organizuojamas ūkinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas.
Gyvenamosios aplinkos ore tarša kvapais dažniausiai siejama su tam tikros veiklos vykdymo reikalavimų pažeidimais ar netinkamu reikalavimų įgyvendinimu, todėl visų pirma būtinos kvapų valdymo priemonės, kurios padėtų išvengti kvapų susidarymo taršos šaltinyje, o jiems atsiradus, apribotų jų sklidimą į aplinką. Kadangi šie klausimai susiję ir su kitų (jau į komisijos sudėtį įtrauktų atstovų) kompetentingų institucijų veiklos sritimis, šis etapas yra labai svarbus, nes atsakingos institucijos pagal kompetenciją įvertinta, ar statiniai (patalpos), kuriuose vykdoma atitinkama ūkinė veikla, naudojami pagal paskirtį, ar statiniai (patalpos) atitinka nustatytus esminius statinio saugos ir paskirties reikalavimus, ar nėra technologinio proceso pažeidimų, ar ūkinė veikla nepažeidžia atitinkamai ūkinei veiklai leidime (licencijoje) nustatytų ūkinės veiklos vykdymo sąlygų, ar laikomasi tokiems objektams bei ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, bei pateikia informaciją apie vertinimo rezultatus, priimtus sprendimus ar numatomus veiksmus, jų atlikimo terminus.
III etapas
Jeigu nustačius, kad ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant reikalavimų arba po nustatytų pažeidimų pašalinimo, kvapo pobūdis, intensyvumas nepakito, kvapas vis dar jaučiamas, tuomet atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas.
Kvapo koncentracijos tyrimas ir vertinimas gyvenamosios aplinkos ore pasižymi tuo, kad laboratoriniai kvapo tyrimai neatliekami tiesiogiai gyvenamosios aplinkos ore, dėl kurio gaunami asmenų skundai.
Kvapų kontrolė vykdoma keturiais etapais:
- Pirmame etape sudaroma tarpžinybinė komisija, kuri pareiškėjui patogiu, iš anksto suderintu laiku įvertina, ar kvapas jo nurodytų gyvenamųjų/visuomeninių pastatų aplinkoje bei patalpose yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla.
- Jei kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla, antrame kvapų kontrolės etape įvertinama, ar vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje nėra šių pažeidimų: statiniai (patalpos) naudojami ne pagal paskirtį ar neatitinka nustatytų statinio saugos ir paskirties reikalavimų; pažeidžiami technologiniai procesai; ūkinė komercinė veikla pažeidžia ūkinei komercinei veiklai išdavusios institucijos leidime (licencijoje) nustatytų ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas.
- Nenustačius minėtų pažeidimų, atliekamas trečiasis kvapų kontrolės etapas: cheminių medžiagų (teršalų) identifikavimas ir jų koncentracijos ore nustatymas.
- Nustačius pažeidimų II ar III kvapo kontrolės etapuose, kvapo tyrimas nutraukiamas, o surinkta medžiaga perduodama už atitinkamų reikalavimų laikymąsi atsakingai institucijai.
- Nenustačius cheminių medžiagų koncentracijos ore viršijimo, arba tais atvejais, kai cheminių medžiagų identifikuoti neįmanoma, atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas (ketvirtasis kvapų kontrolės etapas). Šiuo tikslu paimami oro mėginiai iš taršos šaltinio ir vėliau, modeliavimo būdu, apskaičiuojama kvapo koncentracija gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų aplinkos ore.
Jei kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore viršija 8 OUE/m³, skundą nagrinėjanti institucija įpareigoja ūkinės komercinės veiklos vykdytoją pateikti kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų planą ir vykdyti jame numatytas priemones.
Kur vykdoma kvapų kontrolė?
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 121:2010 1 punktu Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui bei jų žemės sklypų ne didesniu kaip 40 m. atstumu nuo gyvenamojo namo ar nurodytų visuomeninės paskirties pastatų aplinkos orui.
Kada NVSC skundų dėl nemalonių kvapų nenagrinėja?
Dalis skundų lieka nenagrinėti, nes pateikiami ne pagal kompetenciją, t.y. kai skundžiamasi ne dėl ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų, pvz. kvapų kontrolė pagal Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.
Prašymai dėl kvapo gali būti nenagrinėjami jei:
- nėra priskirti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijai;
- kvapas pastoviai nejaučiamas arba skundžiamasi po įvykusio fakto (nepastovus kvapas);
- nesuteikiama skundo nagrinėjimui pilna informacija arba ūkinės veiklos vykdytojas yra atlikęs kvapo koncentracijos modeliavimą bei gauti rezultatai neviršijo leistinų kvapo vienetų gyvenamojoje aplinkoje.
Specialistai primena, kad kiekvienas žmogus skirtingai jaučia kvapus, o esant šiltiems orams padaugėja gyventojų skundų dėl pasireiškiančių nemalonių kvapų.
Kvapų susidarymo šaltiniai gali būti žemės ūkis (gyvulininkystė, paukštininkystė, žvėrelių fermos); komunalinių atliekų surinkimo ir perdirbimo įrenginiai (nuotekų valyklos, sąvartynai, buitiniai konteineriai, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas); maisto pramonė ir prekyba (atliekų tvarkymas ar netinkamas vėdinimo sistemos įrengimas).
Reikalavimai įmonėms, kurių veikloje susidaro kvapai
Įmonės, kurių veikloje susidaro kvapai, privalo peržiūrėti ir, jei reikia, patikslinti turimų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų sąlygas arba pakeisti Taršos leidimų specialiąją dalį „Kvapų valdymas".
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, jei įmonės, kuriai būtinas TIPK leidimas, veikloje susidaro kvapai, tuomet TIPK leidime nustatomos leidžiamas kvapo išmetimo vertės ir kvapų valdymo (mažinimo) priemonės.
Tokiu atveju, įmonės teikdamos paraišką TIPK leidimui gauti, pakeisti ar sąlygų tikslinimui, privalo pateikti užpildytą TIPK paraiškos dalį „Triukšmo sklidimas ir kvapų kontrolė". Šioje dalyje turi būti pateikti stacionarių kvapų šaltinių duomenys - šaltinio numeris, pavadinimas, koordinatės, aukštis, išėjimo angos matmenys, srauto greitis, temperatūra, tūrio debitas, emisijos rodiklis (OUE/s ir kt.), veikimo trukmė.
Taip pat būtina pateikti kvapų mažinimo priemones nurodyti jų efektyvumą, įvertinti atitiktį ES GPGB rekomendacijoms, nurodyti kvapo koncentraciją (OUE/m3) prie artimiausio jautraus receptoriaus - statinio ar teritorijos, kurioje gyvena, ilsisi žmonės ar laikinai būna jautrios visuomenės grupės (vaikai, pacientai ir pan.), pvz. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Alaus gamyba, kai gamybos pajėgumas - 5 ar daugiau tūkst. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.
Teikiant paraišką Taršos leidimui gauti su specialiąja dalimi „Kvapų valdymas" būtina pateikti pateikti stacionarių kvapų šaltinių duomenis - šaltinio numerį, pavadinimą, koordinates, aukštį, išėjimo angos matmenis, srauto greitį, temperatūrą, tūrio debitą, emisijos rodiklius (OUE/s ir kt.), veikimo trukmę.
Kvapų emisijos nustatomos europiniais kvapo vienetis (OUE), nurodant emisijos rodiklį per laiką (pvz., OUE/s) arba per laiką ir ploto vienetą, jei šaltinis yra plotinis (pvz., OUE/m²/s).
Esamų kvapų šaltinių emisijos nustatomos atliekant kvapo koncentracijos matavimus šaltinyje dinaminės olfaktometrijos metodu. Taškinių šaltinių atveju matavimai vykdomi įprastinėmis technologinės įrangos darbo sąlygomis, nebent kvapų išsiskyrimui daro įtaką aplinkos faktoriai.
Plotinių šaltinių emisija nustatoma maksimalaus kvapų išsiskyrimo sąlygomis, kurias lemia aplinkos klimatas ir įrangos naudojimas. Planuojamų kvapų šaltinių emisijos nustatomos pagal analogiškos veiklos dokumentus, taršos ar TIPK leidimus, techninius duomenis, kitų šalių teisės aktus ar mokslinę literatūrą.
Kai nėra patikimų duomenų, galima taikyti kitus emisijų nustatymo metodus. Svarbu, kad emisijos būtų pagrįstos ir patikrinamos matavimais kvapų šaltinyje, o nustačius neatitikimus - diegiamos papildomos kvapų mažinimo priemonės.
Kvapo koncentracija aplinkoje nustatoma ne matavimais, o kvapo sklaidos modeliavimo būdu, nes dinaminės olfaktometrijos metodu negalima tiksliai įvertinti kvapo kiekio aplinkos ore - aptikimo riba dažnai didesnė už leidžiamą koncentracijos ribinę vertę (nuo 2026 m. - 5 OUE/m³). Be to, šiuo metodu negalima nustatyti ryšio su taršos šaltiniu ar kvapo pobūdžio.
Atliekant kvapų sklaidos modeliavimą remiasi tiksliais penkerių pastarųjų metų vietovės meteorologiniais duomenimis, kuriuos pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Modeliavimo lauko plotas turi apimti visus kvapų šaltinius bei artimiausias gyvenamąsias ir visuomenines teritorijas.
Skaičiavimo žingsnis bei lauko dydis parenkami atsižvelgiant į modelio erdvinę gebą ir taršos šaltinių aukštį - kuo aukštesnis šaltinis, tuo didesnis laukas ir žingsnis. Modeliavimas atliekamas pagal realias vietovės sąlygas, įskaitant reljefą ir užstatymą, o kvapų išskyrimas vertinamas pagal planuojamą ar faktinį šaltinių veikimo laiką.
Atlikus kvapų modeliavimą parengiame ataskaita, kurioje nurodomi apskaičiuoti kvapo koncentracijų rezultatai įvairiuose vietovės taškuose, pateikiamas kvapo sklaidos žemėlapis, rezultatai palyginami su Lietuvos higienos norma HN 121:2010 nustatytomis ribinėmis vertėmis ir įvertinama, ar veikla atitiks nustatytus reikalavimus. Prireikus aprašomos rekomenduojamos papildomos kvapų mažinimo priemonės, nurodomi jų diegimo terminai ir numatomi efektyvumo patikros būdai.
„Kvapas - tai cheminės medžiagos savybė, kuri dirgina uoslės receptorius, kvapą sukelia cheminė medžiaga ar cheminių medžiagų mišinys, todėl jo prevencijos ir mažinimo priemonės labai susijusios ir su cheminių medžiagų (kaip oro teršalų) valdymo priemonėmis. Vien tik NVSC vykdomos kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore procedūros nepakeis situacijos taip, kad kvapai, kaip cheminių medžiagų (teršalų) buvimo aplinkoje pasekmė, neatsirastų ar būtų apribotas kvapų sklidimas. Šiems tikslams pasiekti būtinas ir kitų institucijų bendradarbiavimas bei veiksmai“, - pažymi NVSC atstovė.
Atkreipiame dėmesį, kad avarijų ir ekstremalių įvykių, situacijų, sukeliančių taršą, kvapais ir jų likvidavimo atvejais netaikomos įprastos kvapų kontrolės procedūros, bet veikiama nedelsiant, visos kompetentingos institucijos bendradarbiauja, veiksmai visada koordinuojami tarpusavyje. NVSC specialistai taip pat budi ir tokiais atvejais reaguoja tiek savaitgaliais, tiek švenčių dienomis.
tags: #kvapu #kontroles #gyvenamosios #aplinkos #taisykliu