Kvartalinių pastatų renovacijos procesas Lietuvoje

Lietuvoje daugiabučių namų atnaujinimas yra būtinas, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Iki 1993 metų pastatyti daugiabučiai namai sudaro net 96 proc. visų šalies daugiabučių. Apie 80 proc. būstų pastatyta 1961-1993 metais. Tai daugiausia stambiaplokščiai gelžbetoniniai ir plytiniai daugiabučiai namai. Tačiau atnaujinimo procesas susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis.

Šiame straipsnyje aptarsime kvartalinių pastatų renovacijos procesą, pagrindinius jo etapus, iškylančius iššūkius ir galimą naudą.

Pagrindiniai renovacijos proceso stabdžiai

Deja, didžiausią įtaką atnaujinimo procesui turi gyventojų mentalitetas ir finansiniai ištekliai. Mūsų mentalitetas vis dar neleidžia pasijusti viso savo gyvenamo daugiabučio namo savininkais. Mums vis dar atrodo, kad visa, kas už mūsų buto sienų, - ne mūsų. Ir kad mes neprivalome tuo rūpintis. Ir kol kas būtent mentalitetas yra didžiausias atnaujinimo proceso stabdys. Antrasis stabdys, be abejo, yra pinigų stygius.

Pastato atnaujinimas butui kainuoja vidutiniškai apie 25 tūkst. litų. Deja, didžioji dauguma šalies gyventojų tokių pinigų neturi, o jei ir turi, tai greičiausiai tikrai neketina išleisti savo daugiabučiui namui atnaujinti. Šie du stabdžiai kol kas ir lemia, kad Lietuvoje atnaujinta (arba pradėti atnaujinimo procesai) tik kiek daugiau nei 2 % visų 34 tūkst. Lietuvos daugiabučių namų, pastatytų arba pradėtų statyti iki 1993 metų.

Tačiau ne ką mažesniu stabdžiu tampa kartkartėmis viešojoje erdvėje pasirodanti informacija apie nekokybiškai atliktus atnaujinimo darbus, statybininkų padarytas klaidas, paliktą broką, bendrijų pirmininkų piktnaudžiavimą ir kitas negeroves. Tokia informacija pakursto skeptišką gyventojų požiūrį į daugiabučių namų atnaujinimą ir trukdo atnaujinimo procesui įsibėgėti. Vis dėlto dažnai tokia informacija atsiranda ne be pagrindo.

Pagrindinės klaidos renovacijos metu

Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sistemų katedros vedėjo doc. dr. Andriaus Jurelionio nuomone, klaidų gali būti padaroma visose grandyse: tiek projektavimo stadijoje, tiek medžiagų parinkimo, tiek ir statybos dalyje. Tos pačios katedros lektoriaus dr. Karolio Banionio nuomone, pirmosios ir didžiosios klaidos būna padaromos dar priimant sprendimus, kai didžioji namo gyventojų dalis, kuri dažniausiai niekaip nebūna susijusi su statyba, siekdama sutaupyti, balsuodama dėl investicinio plano sprendinių, neįsiklauso į specialisto nuomonę, o priima nuomonę to, kuris rėkia garsiausiai.

Dėl to investicinio plano rengėjai būna priversti pasiduoti gyventojų balsų daugumai ir iš plano išbraukti kai kuriuos sprendinius, kurie konkrečiam namui būna reikalingi. Antroji grandis, kurioje gali būti padaroma klaidų, pasak dr. K. Banionio, yra projektavimo grandis. Čia jau viskas priklauso nuo projektuotojų įdirbio ir patirties. Kuo labiau patyrusi projektuotojų įmonė bus parinkta, tuo mažesnė bus projektavimo klaidų tikimybė.

Kitas etapas - statybos darbai. Čia viskas priklauso nuo statybininkų kvalifikacijos bei nuo to, kiek stipri bus techninė priežiūra ir kaip bus kontroliuojamas visas statybos procesas. Statybos ar medžiagų naudojimo technologijų nesilaikymas taip pat gali lemti klaidas ar broką, o jis gali pasireikšti nebūtinai iškart po darbų priėmimo akto pasirašymo...

Taip pat klaidų padaroma ir dėl medžiagiškumo. Dažniausiai, siekdamos laimėti konkursus, rangovų organizacijos pateikia itin mažas darbų ir medžiagų kainas. Ir, norėdamos gauti kuo didesnį pelną, perka pačias pigiausias medžiagas, kurios dažniausiai būna prastos kokybės ir savaime užprogramuoja prastą galutinį rezultatą. Dažniausiai visas klaidas atnaujinant pastatus lemia siekis sutaupyti.

Specialistai vienbalsiai tvirtina, kad būtent dėl šio siekio sukuriami projektai su klaidomis, samdomi nežinia kokie rangovai, kartais dingstantys net nepabaigę darbų, nekalbant jau apie garantinius įsipareigojimus, perkamos prastos kokybės medžiagos bei neišlaikomos statybos ir montavimo darbų technologijos. Svarbu pigiau!

Vis dėlto labai dažnai pigumas atsisuka tarsi bumerangas prieš pačius gyventojus, kai tenka taisyti aptrupėjusią sienų apdailą, pradėti nesibaigiančią kovą su pelėsiu, savaitėmis laukti statybininkų ar net kelerius metus kęsti niekaip nesibaigiantį namo atnaujinimą. Tada ir pradeda sklisti viešos istorijos apie tai, koks blogis yra renovacija, kokia ji nenaudinga ir kaip ji skirta tik „išsiurbti“ iš mūsų visų sunkiai uždirbtus pinigus. Patys mušam - patys rėkiam. Ne kitaip.

Iš didelio lietuviško noro sutaupyti vis dažniau pasigirsta idėjų, kad esą neverta daryti kompleksinės namo renovacijos. Esą energijos sąnaudas pastatuose galima sumažinti ir vien tik rekonstruojant šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemas ir įdiegiant individualią apskaitą.

Dr. A. Jurelionis sako tokiomis kalbomis netikintis. Anot mokslininko, yra paprasta fizika, kuri sako, jog šilumos sunaudojimas priklauso nuo temperatūrų skirtumo tarp pastato ir išorės bei nuo pastato atitvarų šiluminių savybių. Rekonstruodami pastato šildymo sistemą, mes galime išspręsti šilumos balansą, kad vieni aukštai nebūtų perkaitinami, o kiti nešaltų, bet ne pastato šilumos nuostolius, kurie priklauso tik nuo jo šiluminių savybių.

Be to, vien tik rekonstravus šildymo sistemą, galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos. O atlikus visą kompleksinę namo renovaciją galima sutaupyti 50 ir daugiau procentų. Be to, pagal dabar galiojančią Būsto atnaujinimo (modernizavimo) programą, daugiabučio namo skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas lyginant su prieš tai buvusiomis energijos sąnaudomis, sumažinus ne mažiau kaip 20 proc, bus kompensuojama 15 proc. rangos darbų kainos.

Pagal paskutiniuosius teisės aktus iš viso kompensuojama 40 proc. rangos darbų kainos, jei šiluminės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau 40 proc.. Taigi vien tik šildymo sistemai rekonstruoti paramos gauti greičiausiai nepavyks.

Dr. K. Banionis sako, kad vien tik rekonstravus šildymo sistemą ir įdiegus šilumos apskaitos priemones gerai bus tik vidinių butų gyventojams. Šių butų gyventojai gautų galimybę taupyti dėl kitų aplink jo butą esančių butų. Be abejo, vidinių pastato butų gyventojams toks rekonstrukcijos modelis yra labai patrauklus.

O išorinių butų, viršutinių ir apatinių aukštų butų gyventojai neturėtų kitos išeities, kaip tik vartoti daugiau šilumos, nes jų butų išorinių sienų niekas nešildys. Išorinių butų gyventojams toks modelis visiškai nenaudingas. Kitaip tariant, tai būtų dar viena klaida, jei gyventojai užuot rinkęsi kompleksinę renovaciją pasirinktų vien tik šildymo sistemos rekonstrukciją.

Vertinant tradicinės statybos daugiabučio gyvenamojo namo šilumos nuostolius, po ketvirtadalį šilumos prarandama per pastato atitvaras, vėdinant ir ruošiant karštą vandenį. Konkrečios Lietuvos pastatų šilumos poreikių vertės labai skiriasi, tai priklauso nuo pastato amžiaus, dydžio, naudotų statybinių medžiagų, šildymo sistemos konstrukcijos bei jos būklės ir kitų veiksnių.

Vidutiniškai daugiabučiuose pastatuose suvartojama 160-180 kWh/m2 per metus, todėl juos būtina apšiltinti. Daugiabučius namus jau modernizavusių gyventojų patirtis rodo, kad realiai sutaupyti galima tik modernizavus namą kompleksiškai, t. y. ne tik apšiltinti stogą ar pakeisti langus, bet ir apšiltinti visą pastatą, įskaitant ir pamatus, pakeisti langus, sutvarkyti laiptinių ir rūsių duris, langelius, sutvarkyti balkonus, liftus, modernizuoti šilumos punkto įrenginius, sutvarkyti ir subalansuoti šilumos bei karšto ir šalto vandens tiekimo, vėdinimo, nuotekų, lietaus nuotekų, elektros sistemas.

Taip pat svarbu kontroliuoti darbus atliekančias organizacijas, kad būtų naudojamos kokybiškos medžiagos ir patys darbai atliekami kokybiškai. Tik taip bus pasiektas laukiamas rezultatas. Grafike galima matyti, kaip keitėsi energijos suvartojimas per metus atlikus atskirus modernizacijos elementus.

Energijos suvartojimo pokyčiai po modernizacijos

Eksperto įžvalgos

Renovuotinų stambiaplokščių namų tipų yra įvairių, o ir jų būklės yra labai skirtingos. Itin svarbus aspektas - tinkamas pastato būklės įvertinimas prieš planuojant pastato renovavimą, kadangi būtina numatyti visą reikalingą darbų spektrą renovuoti pastatui, o ne tik suplanuoti darbus bei sprendinius, skirtus pastato energijos naudojimui mažinti.

Esant pastato konstrukcinių defektų: įtrūkimų ar plyšių, prieš pradedant renovacijos darbus būtina išspręsti pastato konstrukcijos sutvirtinimo bei plyšių užtaisymo klausimus ir tik po to montuoti fasado šiltinimo bei apdailos sistemas. Į tai dėmesį nuolatos atkreipia fasado apdailos medžiagų gamintojai bei tiekėjai.

Kalbant apie medžiagų kokybę, tai geriausios medžiagos retai pakliūva į objektus dėl techninio projekto specifikacijų netobulumo. Tradiciškai visur geriausiai suveikia mažiausios kainos principas. Renovacijos projektų valdytojų kompetencijos problema lemia tai, kad jie nesugeba gyventojams pagrįsti planuojamų renovacijos techninių sprendinių bei biudžetų, nesugeba jų „apginti“.

Gyventojams, be abejo, aktualus kainos klausimas, todėl projekto vykdymo metu dažnai žengiama reikalavimų medžiagų kokybei bei rangovų patikimumui ar profesionalumui mažinimo linkme. Aukšta renovacijos projektų kokybė bei projekto vadovų kompetencija sudarytų sąlygas apginti kokybiškus sprendinius bei atpažinti prastos reputacijos rangovus, kurių pasiūlymai paremti žemos kainos principu, aukojant kokybę.

Kodėl renovacija yra būtina?

Iki 2013-ųjų gyvavusios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, net 96 proc. Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų yra pastatyti iki 1993 metų. 2008 m. Lietuvoje buvo daugiau nei 511 320 gyvenamųjų pastatų, iš jų 39 790 − daugiabučiai namai, 18 500 jų - stambiaplokščiai.

Statant šiuos namus, buvo taikomos tų laikų technologijos, medžiagos ir standartai, pagal kuriuos į energijos taupymą buvo beveik neatsižvelgiama. Pagal iki 1992 m. galiojusias statybos normas buvo nustatytos šios šilumos perdavimo koeficientų reikšmės: sienų - 0,5-1,4 W/(m2K), stogų - 0,5-0,8 W/(m2K), langų - 2,2-2,7 W/(m2K). Tuo metu šiluma kainavo kapeikas ir niekas išlaidų šildymui per daug neskaičiavo.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos technologijos ir vadybos katedros docento dr. Dariaus Kalibato, dabartinė prieš 30 ir daugiau metų statytų namų būklė konstrukciniu požiūriu yra dar nebloga. Laikančiosios galios jiems pakanka. Tačiau, vertinant jų šiluminę varžą, šie pastatai gerokai pasenę.

Didžiausia stambiaplokščių namų „rykštė“ - vertikalios sandūros tarp rūsių išorinių sienų plokščių. Dauguma šių sandūrų yra supleišėjusios. Plyšių plotis sandūrų apsauginio tinko sluoksnyje siekia iki 3 mm ir daugiau. Kai kur sandūrų apsauginis tinkas būna visiškai iškritęs. Daugelyje vietų nėra jokios hermetizuojančios mastikos. Taigi į šiuos plyšius patenkanti drėgmė gadina išorines sienų konstrukcijas.

Dėl tokių trūkių bei į konstrukcijas patenkančios drėgmės, skaitinė stambiaplokščių namų atitvarų šiluminės varžos reikšmė, be abejo, pablogėjo. Tačiau, norint pasakyti kiek, pasak dr. D. Kalibato, reikia atlikti kiekvieno konkretaus namo šiluminės varžos tyrimus. Be to, pasikeitė ir šiluminės varžos reikalavimai, kurie dabar yra iš esmės penkis kartus aukštesni nei tarybiniais metais. Pagal dabar galiojančius reikalavimus atitvarų šiluminė varža turi būti ne mažesnė nei 5 m2K/W.

Kalbant apie mūrinius namus, nors jų šiluminės charakteristikos dažnai yra geresnės nei stambiaplokščių, tačiau atmosferos reiškinių poveikiui nėra atsparūs ir jie. Dažnai galima pastebėti mūrinius namus, kurių plytos (ypač prie stogų) yra aptrupėjusios. Dažnai tai įvyksta dėl prastos namo priežiūros, kai laiku nepakeičiamas stogo apskardinimas, prarūdija arba užsikemša lietvamzdžiai ir vanduo pradeda tekėti tiesiai ant sienų.

Orams keičiantis - šąlant arba atšylant - drėgmė ardo ir verčia suskilinėti plytas.

Dr. A. Jurelionis sako, kad kol kas žmonės nelabai supranta, jog daugumos jų namai jau yra tokios būklės, kad juos jau reikės nuolat tvarkyti. Visos inžinerinės sistemos sensta. Tai nuotekų vamzdynai, tai vandentiekio, tai šilumos tiekimo sistema... Ir tie, kurie nenori daryti renovacijos, rizikuoja „įlįsti“ į nuolatinį remontą.

Dėl to, pasak mokslininko, žmones reikia įtikinti, kad renovacija svarbi ne tik dėl energijos taupymo, bet ir dėl to, kad visa namo rekonstrukcija bus atlikta vienu metu ir nereikės gyventi nuolatinio remonto būsenos.

Kitas dalykas - įsipareigojimai bankams. Praktika rodo, kad standartiniam 60 m2 butui jie sudarytų apie 100 Lt per mėnesį. O mokesčiai už šilumą (su sąlyga, kad atlikta kompleksinė modernizacija ir darbai atlikti kokybiškai bei iš kokybiškų medžiagų) sumažėtų dvigubai.

Nesunku apskaičiuoti - jei vidutiniškai mėnesio šilumos sąskaita prieš modernizaciją yra 400 Lt, žmogus per šildymo sezoną (6 mėn.) sumoka apie 2 400 litų. Po modernizacijos ši suma sumažėtų maždaug perpus, t. y. iki 1 200 litų. Mokėdamas už modernizaciją maždaug po 100 Lt per mėnesį, per 12 mėn. žmogus sumokėtų taip pat apie 1 200 litų. Taigi iš esmės žmogus mokėtų panašiai kaip ir prieš modernizaciją, tik jau turėtų kapitališkai suremontuotą, estetiškai gerai atrodantį namą ir gyventų didesnės vertės būste.

Kad modernizacija būtina, žmones labiausiai įtikina namo techninės ekspertizės ir termovizinės nuotraukos, jos akivaizdžiai parodo visas namo bėdas: plyšius, pralaidžias sienas ir t. t. Dažniausiai tik jas pamatę gyventojai įsitikina, kiek šilumos jų name prarandama.

Kvartalinės renovacijos idėja

Atlikus pirmuosius kvartalinės modernizacijos etapus, kvartalų gyventojai per metus galės sutaupyti apie 16 312 MWh šilumos, vertinant pagal 2012 m. vidutinį suvartojimą. Skaičiuojant pinigais, tai sudarytų apie 4,9 mln. Lt, jei vertintume pagal 2012 m. galiojusią vidutinę šilumos kainą - 29,94 ct/kWh be PVM. Procentiškai gyventojų mokėjimai už suvartotą šilumą būtų apie 30 proc. mažesni. Šilumos, suvartojamos šildymui, kiekis sumažėtų bemaž dvigubai.

2013 m. sausio 17 d. LR Seimas priėmė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, pagal kurias faktiškai atsirado dar vienas būdas gauti paramą daugiabučiams namams modernizuoti. Pagal jį jau ne tik daugiabučių namų valdytojai, bet ir savivaldybės paskirtos įmonės galės būti namo modernizavimo projekto administratoriais, galinčiais tvarkyti modernizavimo paskolą.

Naujosiomis pataisomis siekiama skatinti savivaldybių iniciatyvą rengti savivaldybių energinio efektyvumo didinimo bei teritorijų tvarkymo programas ir sudaryti lankstesnes sąlygas įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus.

Viename kvartale darbai užtruktų apie 2-3 metus. Per šį laiką būtų parengti požeminių komunikacijų modernizavimo planai ir projektai. Ir tik pabaigus kvartalo namų modernizavimą, būtų pradėti visų kvartalo inžinerinių tinklų tvarkymo rangos darbai. Tarp jų - ir centralizuoto šilumos tiekimo kvartalinių vamzdynų atnaujinimo darbai. Atnaujinus šiuos vamzdynus, būtų sumažinti šilumos nuostoliai ir papildomai taupomi žmonių pinigai.

Trečiuoju etapu būtų tvarkoma kvartalo infrastruktūra, t. y. įvažos, šaligatviai, automobilių stovėjimo vietos, želdiniai, apšvietimas, atliekų surinkimo konteinerių vietos ir t. t.

Kol nebuvo inicijuoti kvartalinės modernizacijos projektai ir kol nebuvo priimtos įstatymo pataisos, gyventojus buvo gana sunku įtikinti imtis modernizacijos, nes dauguma gyventojų tiesiog bijojo prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus bankams, būdavo nepakankama...

Švenčionių rajono pavyzdys

„Švenčionių rajone iš viso turime 39 renovuotus daugiabučius ir nors vis dar vykdome pavienių daugiabučių modernizaciją, kvartalinė renovacija įgauna vis didesnį pagreitį. Paskutinio kvietimo renovuoti daugiabučius metu gavome finansavimą 9 namams, iš kurių net 6 priklauso atnaujinamiems kvartalams“, - sako Jovita Rudėnienė, Švenčionių rajono savivaldybės ūkio skyriaus vyr. specialistė.

Švenčionių rajono savivaldybė kvartalų energinio efektyvumo programas pasirengė 2017 m., šiuo metu rajone atnaujinami 3 kvartalai: Švenčionėliuose, Švenčionyse ir Pabradėje. Pasak J. Rudėnienės, Švenčionių savivaldybėje renovuojamuose kvartaluose iki rugpjūčio 1 d. bus baigtos tvarkyti naujos žaidimų aikštelės, šaligatviai, apšvietimas ir pakeisti nuotekų ir vandentiekio vamzdynai.

Renovacijos darbai Švenčionyse šiuo metu persikelia į renovuojamųjų daugiabučių kiemus ir net už jų. Darbų metu praplečiamos stovėjimo aikštelės keliamos už kvartalo ribų. Taip kiemai gali priklausyti gyventojams, jų poilsiui, o ne būti užstatyti transporto priemonėmis. Taip pat papildomai yra atnaujinami ir kvartalo šaligatviai bei keliai. Tai lemia, jog kvartalo veidas visiškai pasikeičia ir atsinaujina.

Taip pat kiekviename renovuojamojo kvartalo kieme yra įrengiamos skirtingos vaikų žaidimų aikštelės - gyventojai migruoja iš vienos į kitą, ieškodami įvairių pramogų vaikams. Aplink kvartalus yra įrengiami sporto aikštynai su krepšinio ir futbolo aikštelėmis, naujos rampos ekstremalaus sporto mėgėjams. Ieškantiems ramesnio poilsio yra įrengtos pavėsinės, stalai žaisti šaškėmis.

J. Rudėnienė pabrėžia, jog planuojant kvartalinę renovaciją, svarbu iš anksto susidėlioti darbų eiliškumą, kurio dėka galima išvengti netikėtų ir finansiškai nenaudingų situacijų.

„Pirmiausia kvartalinę renovaciją pradėjome nuo požeminių darbų - modernizavome centralizuotus šilumos tiekimo tinklus - likusius nerenovuotus magistralinių vamzdynų bei kvartalinių trasų ruožus. Dabar jie yra pritaikyti renovuotų daugiabučių šiluminės energijos poreikiui. Baigus šiuos darbus perėjome prie šaligatvių ir aikštelių. Būtent tokia tvarka mums padėjo išvengti situacijų, kuomet sutvarkius šaligatvius, kilo poreikis pakeisti vamzdynus“, - pasakojo vyr. specialistė.

Tuo pačiu metu, kai vyksta kvartalinės renovacijos įgyvenimas, papildomai yra įgyvendinami ir kiti projektai - įrengiamos požeminės konteinerinės aikštelės, kuriose sumontuojami nauji požeminiai, pusiau požeminiai ir antžeminiai konteineriai, pritaikyti rūšiavimui ir pakeitę senuosius plastikinius konteinerius.

Pašnekovė pasakoja, jog nuo pat renovacijos pradžios svarbiausias - gyventojų įsitraukimas, kadangi tik taip yra pasiekiamas geriausias rezultatas. Dėl to tikimasi, jog jie aktyviai dalyvaus susitikimuose, kuriuose gaus atsakymus į iškilusius klausimus, išsiaiškins visas renovacijos detales ir kt.

„Renovacijos programos įgyvendinimo metu visi kvartalo gyventojai pradeda daugiau bendrauti, įsitraukia į procesą bei kartu ieško kompromisų ir sprendimo būdų. Šis procesas bendruomenę, kuri anksčiau buvo gan svetima, stipriai suartina“, - pastebi J. Rudėnienė.

Anot jos, po kvartalų atnaujinimo bendravimas dar labiau stiprėja - žmonės nori leisti laiką atnaujintoje aplinkoje - kiemuose, alėjose ar žaidimų aikštelėse. Taip pat pastebima, jog į sutvarkytą aplinką gyventojai žiūri atsakingiau, patys skiria daugiau dėmesio tvarkymuisi.

Įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, svarbu pasiekti ne mažesnį nei 20 proc. kvartale suvartojamos energijos sutaupymą. Dėl šio reikalavimo yra būtina iš anksto apskaičiuoti kvartalo sunaudojamą energijos kiekį bei planuojamus sutaupymus.

Nors energijos sutaupymai labiausiai priklauso nuo daugiabučių renovacijos, įgyvendinant kvartalo efektyvumo didinimo programą reikia realizuoti bent jau dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) primena, jog neužtenka modernizuoti tik viešuosius pastatus ir daugiabučius - papildomai galima atnaujinti šilumos tiekimo tinklus ir neefektyvų gatvių apšvietimą ar sutvarkyti šaligatvius.

Papildomai dar reikėtų įgyvendinti ir gyvenimo kokybę didinančias priemonės - pavyzdžiui, įrengti dviračių takus, sporto aikštynus ar poilsio zonas.

Švenčionių atstovė pabrėžia, kad Švenčionių savivaldybė ne tik organizuoja kvartalinės renovacijos procesą rajone, bet ir nuolat ieško papildomų finansavimo galimybių šiems projektams įgyvendinti. Taip pat ir pati savivaldybė iš savo biudžeto lėšų finansuoja dalį darbų.

Šiandien, remiantis paskutinių dviejų kvietimų teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti duomenimis, matyti, jog savivaldos indėlis didinant pastatų energinį efektyvumą artimiausioje ateityje tik didės - beveik 80 proc. visų projektų planuojama įgyvendinti per savivaldybes.

Į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas visoje Lietuvoje jau įtraukta 117 kvartalų, o vieną iš geriausių kvartalinės renovacijos praktikų šiuo metu demonstruoja būtent Švenčionių rajonas.

tags: #kvartaline #pastatu #renovacija