Šiuolaikinę šeimą veikia įvairūs visuomeniniai ir kultūriniai pasikeitimai. Dauguma šeimų išgyvena šiuos pokyčius, būdamos ištikimos vertybėms, kurios sudaro šeimos institucijos pagrindą. Bažnyčia geidžia supažindinti su savo mokymu ir siūlo pagalbą tiems, kurie supranta, kokia svarbi vertybė yra santuoka ir šeima, ir stengiasi būti joms ištikimi.
Bažnyčia siūlo pagalbą ir tiems, kurie abejodami ir nerimaudami ieško tiesos, ir tiems, kuriems tenka susidurti su neteisybe, įgyvendinant savo šeimos viziją. Vyskupų Susirinkimas, vykęs Romoje 1980 m., buvo didžiulis Bažnyčios susidomėjimo šeimos problemomis ženklas.
Bažnyčia šiuolaikinei šeimai turi skelbti nekintančią ir visuomet naują Jėzaus Kristaus Evangeliją. Šeimos yra pašauktos priimti ir įvykdyti Dievo joms nustatytus planus, atsižvelgdamos į dabartines sąlygas. Neretai pasitaiko, kad vyrui ir moteriai, nuoširdžiai ieškant atsakymo į kasdienius klausimus, atsiranda vizijų ir gundančių pasiūlymų įvairiais būdais atsisakyti tiesos ir suteršti žmogaus garbę.
Evangelinis vertinimas vyksta per tikėjimą, kuris yra dovana, Šv. Dvasios teikiama visiems tikintiesiems. Bažnyčia pateikia evangelinį vertinimą ne tik per Ganytojus, mokančius Kristaus vardu ir Jo galia, bet ir per pasauliečius, kuriuos Kristus paskyrė liudininkais ir suteikė tikėjimo supratimą bei žodžio malonę. „Antgamtinio tikėjimo supratimo“ esmę sudaro nebūtinai bendras visiems tikintiesiems suvokimas. Bažnyčia, sekdama Kristumi, moko tiesų, kurios ne visuomet sutampa su daugumos nuomone.
Krikščionys sutuoktiniai ir tėvai gali ir privalo įnešti savo asmenišką ir nepakeičiamą indėlį, kad įvairios situacijos ir kultūros būtų evangeliniu požiūriu autentiškai vertinamos. Santuokoje daugiau dėmesio skiriama tarpusavio santykiams, moters orumui, motinystės bei tėvystės atsakingumui, vaikų auklėjimui. Suvokiama būtinybė palaikyti glaudesnius ryšius tarp šeimų, kad jos viena kitai galėtų teikti dvasinę ir materialinę pagalbą.
Visai Bažnyčiai iškyla uždavinys giliai apsvarstyti ir angažuotis, kad naują kultūrą, kuri gims, visiškai persmelktų Evangelija. Būtina, kad visuotinai pripažintos moralinės vertybės, kurios yra žmogaus asmens vertybės, atgautų pirmumą. Iš naujo suvokti galutinį gyvenimo tikslą ir pagrindines jo vertybes - tai svarbus dabarties uždavinys, kuris turi pasitarnauti visuomenės atnaujinimui.
Per proto ir širdies atsivertimą, atsisakydami egoizmo, sekdami nukryžiuotu Kristumi, visi turime veikti prieš neteisingumą. Būtinas nuolatinis, nepaliaujamas atsivertimas, kuris reikalauja, kad atsisakytume visokio blogio ir priglustume prie visapusiško gėrio. Pagal savo tradiciją Bažnyčia iš atskirų tautų kultūrų paima visa, kas gali geriau išreikšti neaprėpiamus Kristaus turtus.
Dievas yra meilė ir savyje išgyvena asmeninio bendravimo meilės paslaptį. Žmogus yra pašauktas mylėti kaip visuma. Krikščioniškasis Apreiškimas žino du tinkamus vidinės vienybės būdus realizuoti žmogaus pašaukimą meilei - tai santuoka ir skaistybė. Ir vienas, ir antras jiems būdinga forma yra konkretūs reišėjai giliausios tiesos apie žmogų, apie jo egzistavimą „pagal Dievo paveikslą“.
Todėl lytiškumas, vyro ir moters atsidavimas vienas kitam būdingais ir išskirtiniais santuokiniais aktais anaiptol nėra grynai biologinis reiškinys, tai svarbiausios žmogaus asmenybės esmė. Tikrai žmogiškas būdas jis yra tik tada, kai sudaro neatskiriamą dalį meilės, kuri vyrą ir moterį jungia iki mirties. Vienintelė „vieta“, kur yra galimas toks visiškas atsidavimas, yra santuoka, kai yra santuokinės meilės sąjunga arba sąmoningas ir laisvas pasirinkimas, kai vyras ir moteris sudaro paties Dievo numatytą vidinę gyvenimo ir meilės bendriją.
Todėl ir pagrindinis Apreiškimo priesakas, kad „Dievas myli savo tautą“, taip pat patvirtinamas gyvais ir konkrečiais žodžiais, kuriais vyras ir moteris išreiškia savo santuokinę meilę. Tas skelbimas labai tobulai pasireiškia meilės dovana, kurią Dievo Žodis, priimdamas žmogaus prigimtį, teikia žmonijai, ir auka, kurią sudėjo Jėzus Kristus ant kryžiaus dėl savo sužadėtinės Bažnyčios. Vadinas krikštytųjų santuoka yra tikras ženklas Naujosios ir Amžinosios Sandoros, sudarytos Kristaus krauju.
Santuokinio gyvenimo Kristuje didingumą ir grožį viename savo laiške apie pelnytą garbę puikiai yra apibūdinęs Tertulianas: „Kaip galėčiau išaukštinti laimę tos santuokos, kurią Bažnyčia sujungia, eucharistinė auka stiprina, palaiminimas antspauduoja, angelai paskelbia, o Tėvas patvirtina?" Abu yra broliai ir abu kartu tarnauja. Juk per Krikštą vyras ir moteris yra galutinai įjungiami į Naująją ir Amžinąją Sandorą, į sužadėtinio Kristaus ir Bažnyčios Sandorą.
Giliausia prasme meilė yra tikra dovana, o santuokinė meilė, dėl kurios sutuoktiniai „pažįsta“ vienas kitą ir tampa „vienu kūnu“, nesibaigia tik tarp jų dviejų, nes parengia didžiausiam atsidavimui, dėl kurio jie tampa Dievo bendradarbiais, dovanodami gyvybę naujam žmogui. Krikščioniška santuoka ir šeima kuria Bažnyčią. Dėl nuodėmės pakrikusią žmogiškąją šeimą iš naujo suvienijo Kristaus mirties ir prisikėlimo išganingoji galia.
Skaistybė ir celibatas dėl Dievo Karalystės ne tik neprieštarauja santuokos garbingumui, bet jį liudija ir patvirtina. Santuoka ir skaistybė - tai du būdai išreikšti ir išgyventi vienintelę Dievo Sandoros su savo tauta Paslaptį. Gyvendamas skaisčiai žmogus ištvermingai laukia eschatologinių Kristaus sužadėtuvių su Bažnyčia, visiškai atsiduodamas Bažnyčiai ir turėdamas viltį, kad kaip Kristus atsiduos Bažnyčiai pilnutinėje amžinojo gyvenimo tiesoje.
Kadangi pagal Dievo planą šeima buvo sukurta kaip „giliausia gyvenimo ir meilės bendruomenė“, todėl dėl savo pašaukimo ji turi kaskart labiau tapti tuo, kuo ji yra iš tikrųjų. Iš tolimiausios perspektyvos žvelgiant į šeimos ir santuokos realybę, reikia pasakyti, kad meilė visiškai apibūdina jos esmę ir uždavinius. Kiekvienas atskiras šeimos uždavinys išreiškia ir konkrečiai atspindi tą pagrindinę pasiuntinybę.
Šeima, sukurta iš meilės ir jos gaivinama, yra asmenų bendruomenė: vyro ir moters, kaip sutuoktinių, tėvų, vaikų ir giminių. To uždavinio vidinis pagrindas, nuolatinis tvirtumas ir galutinis tikslas yra meilė: kaip be meilės šeima nėra asmenų bendruomenė, taip be meilės ji negali gyvuoti, augti ir tobulėti kaip asmenų bendruomenė.
Tos santuokinės sąjungos šaknys - natūralus vyro ir moters vienas kito papildymas, stiprinamas asmeniniu sutuoktinių pasiryžimu dalytis viso gyvenimo programa, tuo, ką jie turi, kuo jie yra. Todėl ši sąjunga - tai labai žmogiško poreikio ženklas ir vaisius. Tačiau Kristuje Dievas priima tą žmogišką poreikį, patvirtina jį, apvalo ir išaukština, Santuokos sakramentu iškeldamas iki tobulumo.
Santuokinė sąjunga yra ne tik vieninga, bet ir neišardoma. Kristus atnaujina pirmykštį sumanymą, kurį Kūrėjas įrašė į vyro ir moters širdis, o per Santuokos sakramentą suteikia „naują širdį“, ir sutuoktiniai gali ne tik įveikti „širdies kietumą“, bet kartu ir dalytis pilnutine ir nepaliaujama Kristaus meile, Naująja ir Amžinąja Sandora, meile, kuri tapo kūnu.
Klausimai ir atsakymai apie santuoką bažnyčioje
Klausimas: Netrukus bus dvidešimt penkti metai mūsų santuokoje. Ar galima atnaujinti įžadus ir gauti palaiminimą?
Atsakymas: Žinoma!
Klausimas: Dukra nori tuoktis su stačiatikiu. Ji yra pakrikštyta, priėmusi Pirmąją Šventąją Komuniją bei Sutvirtinimo sakramentą. Jos išrinktasis nėra pakrikštytas ir nepriėmė Sutvirtinimo sakramento. Ar jie gali tuoktis katalikų bažnyčioje?
Atsakymas: Taip, santuoka galima, tačiau reikalinga „dispensa nuo skirtingo kulto kliūties“, kitaip sakant - vyskupo leidimas; o tai turėtų padėti sutvarkyti juos tuoksiantis kunigas.
Klausimas: Norime susituokti bažnyčioje. Kur turėtume kreiptis dėl santuokos? Ar į bažnyčios raštinę, ar prašyti konkretaus kunigo? Ar visi kunigai gali tuokti?
Atsakymas: Džiaugiamės, kad norite tuoktis bažnyčioje! Taip, teoriškai Santuokos sakramentą palaiminti gali bet kuris kunigas ar diakonas, tačiau paprastai tuokiamasi vieno iš sužadėtinių parapijoje arba toje, kurioje tuo metu gyvenama. Tad jums tereikėtų kreiptis į savo parapijos kleboną ir jis viską paaiškintų; be to, gal dar kokių atsakymų į jums kylančius klausimus dėl pasirengimo santuokai rasite čia >> Naujausi atsakymai
Klausimas: Sudarius bažnytinę santuoką ir apie tai nunešus pažymą į civilinės metrikacijos biurą, ji buvo įregistruota. Ar po skyrybų galima sudaryti civilinę santuoką su kitu žmogumi?
Atsakymas: Jei buvo civilinės skyrybos ir išduotas ištuokos pažymėjimas, civilinė metrikacija registruoja naują santuoką. Žinoma, Bažnyčios požiūriu, jei nebuvo bažnytinio teismo sprendimo ir santuoka nebuvo pripažinta negaliojančia, galiojančia lieka pirmoji santuoka, ir žmonės, užregistravę antrąją santuoką tik civiliškai, neturi teisės priimti sakramentų.
Klausimas: Norime susituokti Italijoje, bažnyčioje. Kokių dokumentų iš bažnyčios Lietuvoje gali reikėti? Aš katalikė, o mano būsimas vyras stačiatikis.
Atsakymas: Bažnyčia skatina tuoktis savoje parapijoje. Bet jeigu yra noras paklaidžioti po svetimus kraštus (šeima nuo to tikrai netaps tvirtesnė ir santuokinis gyvenimas nebus darnesnis, kartais net atvirkščiai), visų pirma reikia susitarti Italijoje, kur ketinama tuoktis, dėl datos ir laiko. Paskui visas pasiruošimas atliekamas savo parapijoje, kurios klebonas paaiškins, kokie dokumentai yra reikalingi, ir juos priims. Be abejo, bus būtini ir priešsantuokiniai kursai, taip pat ir vyskupo leidimas santuokai. Paskui klebonas visus dokumentus perduoda kurijai. Ši, patikrinusi ir pridėjusi vyskupo leidimą tuoktis už vyskupijos ribų, juos persiunčia atitinkamos Italijos vyskupijos kurijai, kuri, taip pat su savo vyskupo leidimu, juos perduoda į atitinkamą parapiją. Reikia prisiminti, kad turi būti lygiagrečiai sprendžiama ir tai, kaip bus įforminama civilinė santuoka. Jei tai bus daroma Italijoje, tada bus reikalingi papildomi dokumentai iš Užsienio reikalų ministerijos, o jei Lietuvoje, vyskupai laikosi nuomonės, kad civilinė santuoka turi būti užregistruota prieš bažnytinę. Dokumentams sutvarkyti ir persiųsti reikia laiko, todėl kreiptis dėl santuokos reikėtų maždaug prieš pusmetį.
Klausimas: Ar vienam iš būsimų sutuoktinių pakanka būti priėmusiam tik Krikšto sakramentą, kad galėtų priimti Santuokos sakramentą?
Atsakymas: Santuoka yra sakramentas tarp pakrikštytų asmenų. Jeigu į krikštą žiūrima tik formaliai, tada tokia situacija nedraudžia santuokos laiminti bažnyčioje. Tačiau jei žmogus (tas, kuris yra tik pakrikštytas) nesupranta ir nepriima krikščioniškos santuokos reikalavimų, ir taip gali atsitikti, neturint jokio gilesnio religinio išsilavinimo, tada kunigas ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti laiminti tokią santuoką.
Klausimas: Ar santuokos liudininkais gali būti ne du žmonės, o, pavyzdžiui, keturi?
Atsakymas: Santuokos liudininkai yra du! Vienas liudininkas - joks liudininkas, kaip sakydavo dar senovės romėnai. Tam tikra prasme visi, dalyvaujantys apeigose, yra santuokos liudininkai, ir į juos kreipiasi kunigas, jaunavedžiams padarius priesaiką. Tačiau prie santuokos įrašo knygoje pasirašo tik du, specialiai tam jaunavedžių parinkti liudininkai.
Klausimas: Beveik apie 10 metų negyvename Lietuvoje, bet žadam tuoktis bažnyčioje Lietuvoje. Tuoksimės su būsimu vyru bažnyčioje, kuri yra kitame mieste. Aš gavau leidimą tuoktis iš savo parapijos kunigo kitoje bažnyčioje, bet mano būsimas vyras ne. Jam kunigas liepė leidimą išsiimti iš ten, kur gyvena (užsienyje). Ar kunigas gali išrašyti leidimą, ar negali? Nes juk užaugome tai savo parapijose, ir tėvai čia gyvena...
Atsakymas: Teisė ir pareiga duoti leidimą tuoktis kitoje parapijoje priklauso dabartinės parapijos klebonui, t. y. tos, kur žmonės iš tikrųjų gyvena (šiuo atveju užsienyje). Kur užaugom ir kur tėvai gyvena - tai tik gražūs prisiminimai, o bendruomenė, kuriai priklausome, yra ten, kur gyvename dabar. Krikšto vietos klebonas tik išduoda patvirtinimą, kad žmogus yra pakrikštytas ir kad jis neturi jokios informacijos, jog būtų kokių nors santuokos kliūčių.
Klausimas: Ar tiesa, kad pasirašius ikivedybinę sutartį bažnytinė santuoka yra negaliojanti, ir kunigas, sužinojęs šį faktą, gali tiesiog nesutuokti jaunųjų?
Atsakymas: Kadangi ikivedybinėje sutartyje vienas iš esminių punktų paprastai yra turto pasidalijimas skyrybų atveju, sąmoningas tokios sutarties pasirašymas reiškia, kad pasirašančios šalys paneigia santuokos pastovumą ir neišardomumą. Santuoka, sudaroma su sąlyga, susijusia su ateitimi, pagal Kanonų teisės kodekso nuostatas sudaroma negaliojamai. Kunigas, žinodamas apie tokios sutarties buvimą, ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti laiminti santuoką. Paprastai ši aplinkybė aiškinamasi dar tada, kai sužadėtiniai ateina tartis dėl santuokos.
Klausimas: Mano sužadėtinis yra turėjęs ne bažnytinę santuoką, ir mes dabar norėtume bažnytinės. Ar yra kokių priežasčių, dėl kurių mes negalėtume tuoktis bažnyčioje? Jis turi vieną santuokinį vaiką, o kitą nesantuokinį vaiką, aš turiu nesantuokinį vaiką. Ar tai problema mums tuoktis bažnyčioje?
Atsakymas: Katalikui, kuris buvo sudaręs tik civilinę santuoką ir nori tuoktis bažnyčioje, reikalingas vyskupo leidimas. Besirengiant santuokai yra ir klausimas apie turimus įsipareigojimus (apie vaikus, mokamus alimentus ir pan.) ir ar apie tai žino kita besituokiančioji šalis. Tai reikalinga, motyvuojant leidimo teisėtumą. Neteko girdėti, kad kada nors vyskupas būtų atsisakęs tokį leidimą duoti.
Klausimas: Per Mišias kunigas pasakė, kad išsiskyrę asmenys negali priimti Komunijos. Su vyru išsiskyrėme, nes jis susirado kitą moterį, pats pradėjo skyrybas ir pasakė, kad jam šeimos nereikia. Santuokoje pragyvenome 10 metų, gerai sutarėme, stengiausi būti gera žmona, labai mylėjau, rūpinausi, buvau jam ištikima. Esu tikinti ir auginu mūsų vaiką.
Atsakymas: Komunijos priimti negali žmonės, gyvenantys be Bažnyčios palaiminimo, t. y. be Santuokos sakramento. Skyrybos tikrai nėra kliūtis priimti Komuniją - jeigu laikomasi ištikimybės pirmai santuokai, nesudaroma kita, civilinė, santuoka. Tuomet galima eiti ir visų sakramentų, nes juk išlaikoma ištikimybė Santuokos sakramento priesaikai.
Klausimas: Jei būsimi sutuoktiniai yra tolimi pusbroliai, 3 eilės, ar jie laikomi giminėmis? Kiek žinau, santuoka draudžiama pirmos eilės pusbroliams, o 3 eilės ne. Ką reikėtų rašyti anketoje prieš santuoką, kurioje užduodamas klausimas apie giminystę?
Atsakymas: Santuoka draudžiama iki 4 laipsnio šalutinėje linijoje, tai yra tarp tikrųjų pusbrolio ir pusseserės. Bet kokia tolesnė giminystė nėra kliūtis bažnytinei santuokai ir apie tai nėra reikalo rašyti anketoje.
Klausimas: Norime tuoktis, abu esame išsiskyrę, labai norime bažnytinės santuokos. Kur pirma reikia kreiptis ją nutraukiant? Ar šiame nutraukime turės dalyvauti antrosios pusės? Kiek laiko užtruks bažnytinės santuokos nutraukimas?
Atsakymas: Santuokos paskelbimo negaliojančia procese dalyvauja abi šalys. Atsakovas(-ė) privalo būti informuotas apie gautą ieškinį, su juo supažindinamas ir pakviestas dalyvauti teisme. Jeigu norėsite pradėti šį procesą, pirma kviečiame į pokalbį. Mūsų adresas: Kauno arkivyskupijos kurija, Rotušės a. 14A (atsakė Tribunolo notarė)
Klausimas: Kaip traktuojamas antrosios pusės nedalyvavimas bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia procese? Viena pusė pateikia prašymą, nurodo savo motyvus, o kita pusė nereaguoja.
Atsakymas: Jei antroji šalis neturėtų jokios informacijos, procesas būtų neteisėtas ir negaliojantis, bet jeigu ji pakviesta neatvyksta, tai yra jos pasirinkimas. Pagal nuostatus, šalis, du kartus teisėtai pakviesta dalyvauti procese ir neatsiliepusi į kvietimą, skelbiama nedalyvaujančia teisme ir tolesnis procesas vyksta be jos dalyvavimo.
Klausimas: Norime susituokti Bažnyčioje, bet šiuo metu sužadėtinis dirba užsienyje. Ar būtų galima vienai nuvykti į parapiją ir išsirinkti datą? Ar būtinai turime būti abu? Turiu sužadėtinio krikšto liudijimą, o visą kita susitvarkytume jam grįžus.
Atsakymas: Žinoma, kad dėl datos galima pradėti tartis ir vienai pačiai eiti į parapiją ar pas kleboną, bet jūs vis tiek turėsite abu ir ne vieną kartą apsilankyti - ir išsamias anketas užpildyti, ir dokumentus pristatyti, ir sužadėtinių pasirengimo Santuokos sakramentui kursuose dalyvauti; visa tai yra visiems - taip pat ir užsienyje dirbantiems - privalu. Kaip tai praktiškai įmanoma - ir aptarsite su kunigu.
Klausimas: Ruošiamės su drauge priimti Santuokos sakramentą. Labai to laukiame, mums tai didžiulė šventė prisiekti Dievo akivaizdoje vienas kitam amžiną meilę. Tai norime padaryti mums mieloje bei jaukioje aplinkoje. Išsirinkome Rumšiškių muziejaus bažnytėlę. Maža, medinė, jauki, paprasta, kvepianti praeitimi, senolių dvasia. Sužinojome, kad ji yra pašventinta ir joje vyksta keletą kartų per metus pamaldos. Ar gavę leidimus iš savo parapijos, radę kunigą, kuris sutiktų mus ten sutuokti (Rumšiškių klebonas griežtai atsisakė), susitarę su muziejaus atstovais galėtume ten susituokti? Matėme net keletą nuotraukų Santuokos sakramento priėmimo toje bažnytėlėje. Kažkas pasikeitė ar mes kažko nesupratome, pašnekėję su kunigu?
Atsakymas: Bažnyčios teikiami sakramentai yra susieti su konkrečia tikinčiųjų bendruomene, paprastai vadinama parapija. Su vyskupo leidimu sakramentai gali būti teikiami ir bažnyčiose, kurios neturi savo parapijos arba yra viešos vienuolyno bažnyčios, turinčios stabilią pasauliečių bendruomenę. Tokios bažnyčios ar viešos koplyčios turi metrikų knygas, kuriose registruoja suteiktus Krikšto bei Santuokos sakramentus. Santuokos sakramentui priimti ne parapinėje bažnyčioje Kanonų teisės kodeksas reikalauja proporcingai svarbios priežasties. Anot komentatorių, tokia priežastis negalėtų būti vizualinis tos vietos patrauklumas. Rumšiškių liaudies buities muziejuje atkurta senoji Sasnavos bažnyčia, nors ir yra pašventinta, tačiau naudojama daugiau kaip nekilnojamasis muziejaus eksponatas ir neturi stabilios tikinčiųjų bendruomenės. Keletą kartų per metus ten yra švenčiamos šv. Mišios, tačiau neteikiami tie sakramentai, kurie susiję su teisine registracija (pvz., Krikštas, Sutvirtinimas, Santuoka).
Klausimas: Ar yra galimybė gauti Sutvirtinimo sakramentą Santuokos metu ar kelias dienas prieš Santuoką? Sužadėtiniai negyvena Lietuvoje ir dėl pandemijos negalės atvykti nežinomą laiko tarpą.
Atsakymas: Sutvirtinimas gali būti teikiamas kartu su Krikštu (nes tai yra vadinamieji įkrikščioninimo sakramentai). Santuoka yra visai kitokio pobūdžio sakramentas, susijęs su viešuoju Bažnyčios gyvenimu. Žinoma, teoriškai Sutvirtinimą suteikti kelias dienas prieš Santuoką įmanoma, tačiau visų pirma reikia būti tam sakramentui pasirengus. Tuo atveju ir Santuokai, ir Sutvirtinimui geriausia pasiruošti ten, kur gyvenate. Lietuvoje pasiruošimas šiems sakramentams užtrunka daugiau kaip 3 mėnesius. Sužadėtiniams reiktų kreiptis į vieną iš netoliese esančių parapijų ir paklausti, kaip jie šiuo pandemijos metu rengia sakramentams. Kai grįš į Lietuvą, turi atsivežti pažymą, kad pasiruošė Santuokai (ir Sutvirtinimui, jeigu priims Lietuvoje).
Klausimas: Kol kas gyvenam ir dirbam užsienyje, bet norim grįžti vasarą susituokti bažnytine santuoka. Bet mano sužadėtinė nėra priėmusi Sutvirtinimo sakramento, o dar dabar yra pandemija. Kaip prieiti Sutvirtinimo sakramento?
Atsakymas: Sakramentams pasiruošti reikia ten, kur gyvenate. Jums reiktų kreiptis į vieną iš netoliese esančių parapijų ir klausti, kaip jie šiuo pandemijos metu rengia sakramentams. Kai grįšite į Lietuvą, atsivežkite pažymą, kad pasiruošėte Sutvirtinimui (aišku, Sutvirtinimą galima priimti ir ten, kur gyvenate). Tas pats galioja ir Santuokos sakramentui - reikia pasiruošti ten, kur gyvenate, nes trumpam grįžus į Lietuvą pasiruošimui nebus laiko (Lietuvoje pasiruošimas Santuokai užtrunka daugiau kaip 3 mėnesius).
Klausimas: Su vyru pragyvenome 24 metus. Per tuos metus vyras visada turėdavo ryšių su kitomis moterimis. Šiuo metu jis tikrai turi kitą moterį. Padavė civilinės santuokos nutraukimui. Paliko mane sergančią. Esu tikinti. Noriu nutraukti bažnytinę santuoką, Jei procesas trunka 2 metus, ar turėsiu laikytis celibato?
Atsakymas: Šiaip žmonės labai akcentuoja neištikimybę, bet iš to, ką čia rašote, galima būtų realiai svarstyti apie santuokos pripažinimą negaliojančia, ir anaiptol ne neištikimybė būtų pagrindinis argumentas. Beje, ir bylos šiais laikais trunka kur kas trumpiau. Be to, reiktų žinoti, kad bažnytinis teismas nedaro jokio sprendimo, kol nenutraukta civilinė santuoka. Klausimas apie būtinybę laikytis celibate - čia toks pats kaip ir visiems nevedusiems / netekėjusioms katalikams: taip.
Klausimas: Ar gali kunigas išvažiuoti į užsienį ir palikti Santuokos sakramentą atlikti vikarui? Nebuvome apie tai įspėti iš anksto.
Atsakymas: Ačiū jums už klausimą - suprantama, kad nemaloni situacija jus ištiko... Tad gerai, kad netylite, o išsakote savo nuogąstavimus. Jei vikaras turi įgaliojimus laiminti santuoką, jokios problemos būti neturėtų; beje, ankstesniais laikais, ypač didesnėje parapijoje, kartais ir tą pačią dieną kunigai susitardavo, kas ką darys. Aišku, dabar žmonės labiau kreipia dėmesį į asmenį, tad šiaip toks informavimas nors ir nėra privalomas, bet būtų gražu. Kunigas galėtų būti jautresnis ir pranešti iš anksčiau.
tags: #kvietimas #buti #liudininkais