Žalio Velnio Takais: Partizanų Kovos Lietuvoje 1944-1948 Metais

Lietuvos partizanai 1948 m.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos garbingos pokario kovos Trakų, Ukmergės, Kauno apskrityse. Daug įvykių, faktų ir istorijų aprašyta pagal liudininkų atsiminimus. Nemažai autorių straipsniuose pasikartos kai kurie pasipriešinimo kovų epizodai, datos.

1944 metais liepos mėnesį, kai sovietinė armija vėl sugrįžo į mūsų kraštą, prasidėjo naujas etapas Lietuvos istorijoje. Tačiau į mūsų žemę buvo atsiųsti baudėjų būriai. 1944 metų vasarą prasidėjo šaukimai į sovietinę armiją. Užgirėlio miškuose, slapstėsi savose sodybose.

Jau nuo pirmosios įžengimo į Lietuvą dienos paskelbė mobilizaciją. Veikė šaukimo punktus, tariamą medicininę komisiją. Žiežmariuose teatėjo 29 ir visi buvo tinkami. Paprasčiau buvo Kaišiadoryse. 1944 metų liepos 27 d. iki rugpjūčio 5 d. šaukimo punktus aplankė 6381 vyrai.

Po 1944 m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 26 d. į sovietinę armiją pavyko mobilizuoti 12600 vyrų arba 5 procentai šauktųjų. Tie, kurie nenorėjo tarnauti okupantui, imti ginklą į rankas. Susikūrė partizanų būriai įvairiose apskrityse: Kovos, Vyties, Trečiosios Lietuvos Laisvės Armijos, Algimanto, Vytauto. Pirmieji pasipriešinimo židiniai susikūrė užnemunėje.

Jau 1944 m. rudenį ir iki naujų metų veikė Beržo vardu". 1944 m. gruodžio mėn. ir būriui vadovavo Aras. 1945 m. veikė Vilkaviškio, Alytaus apskritys. Suvalkijos partizanai, tikėdamiesi šiokios tokios ramybės, traukėsi į rytus.

Nuo karo pradžios iki karo pabaigos veikė centralizuotas pasipriešinimas. Dalis organizacijos pasitraukti tol, kol Lietuva taps Nepriklausoma. Tačiau gyvenimas darė korektyvas. 1944 m. gruodžio 10 d. buvo atsiųstas Serbentas dėl to, kad jis buvo karininku. Alfonsas Svilas (g. 1906 m.) pradėjęs organizuoti partizanus Musninkų valsčiuje. Kovos junginiams vardą sugalvojo pats Žalias Velnias.

Žalias Velnias: Legenda ir Tikrovė

Jonas Misiūnas - Žalias Velnias

Partizanų vadas vadinamas Žaliuoju Velniu. Būtent „Žalias Velnias" nešė kovos dvasią. Tokiu vardu Joną Misiūną vadinsiu ir toliau.

Vienuose šaltiniuose jis vadinamas kapitonu, kitur - majoru. Viršila Jonu Misiūnu pasivadino dvimetrinis milžinas. Jis aiškino apie beprasmę mirtį, partizaninės kovos taktiką. Jis kartodavo, jog išgyventi galima tik draugėje ir koordinuojant savo veiksmus.

Kovos rinktinė, o vėliau ir apygarda, susibūrė tarp Kauno ir Vilniaus. Kovos, Vyties apygardos partizanai. Armijos Didžiosios Kovos apygarda arba tik Didžiosios Kovos apygarda, pavadinta „Žalio Velnio takais".

Žalias Velnias turėjo autoritetą turintis karininkas, su kuriuo nuolat tardavosi. 1945 metų vasario mėnesio pradžioje tapo antruoju pagal rangą vadu - štabo viršininku. Iki šių paskyrimų J. vadovavo būriui. Prie Žaslių, kur buvo apygardos štabas, apsilankė J. pasiuntiniai, neužmiršę pasakyti, kad Erelis yra Vaiduoklio pusbrolis.

Apygarda 1946 metų pradžioje. Taigi, partizanų judėjimas nebuvo toks spontaniškas, kaip kartais šiandien gali atrodyti.

1945 m. sausio 10 d. prie Žaslių atvyksta LLA Vilniaus apygardos štabo narys vyr. Kareckas - Serbentas. Jis praneša apie organizacinius pasikeitimus. Sausio 12 d. tvirtinti štabo sudėties ir veža atlikto darbo ataskaitą. Deja, šis sumanymas iki galo nebuvo įgyvendintas. Jam sukliudė greita M. mirtis.

Štabo nariais buvo Motiejus Rudys ir Povilas Jočiūnas. Algimantas Lisauskas buvo vadas. Deja, 1999 m. sausio 30 d. užgeso jo tauri širdis. Lietuvos laisvės kovų sąjūdis atsikūrė 1992 04 11.

Kovos Taktika ir Kasdienybė

Partizanai turėjo savo pratybas. Vyrai ruošėsi karui. Jo 1944 m. gruodžio 10 d. paskirstymas į keturias apygardas. Vilniaus apygardai priklausė Ukmergės, kai kurių Švenčionių, Kauno apskričių partizanai. Dalinius po Ukmergės apskritį keliauja Žalio Velnio pavaduotojas leit. J. -Kerštas. Valsčiuose jis skiria junginių vadus ir vieši net kelis mėnesius.

Partizanai užpuolė 20 kareivių būrį. Žuvo. Partizanų nuostoliai - Kėkštas ir Kiaunė lengvai sužeisti. Dažnai partizanų kovos vyko apgalvotai, o dažnai ir pagal iš anksto numatytus planus. Pavyzdžiui, ne vienas ar keli tos apylinkės būriai, o 100 - 200 kovotojų dalyvaudavo įvairiais kovos etapais.

Sunkiausiais momentais, negandų iškankintas kaimas, buvo kuriama ryšių tarp būrių sistema. Tai buvo žinoma tik nedaugeliui vadų ir štabo ryšininkų. Labai svarbus buvo ryšininkų vaidmuo. Ryšininkai palaikė ryšius Rumšiškių miškų iki Širvintų ir net Molėtų. Jie koordinavo partizanų kovos veiksmus Kaune, Nemenčinėje, Švenčionyse.

Pagalba buvo teikiama netolygiai. Kur buvo savi ryšininkai, ten buvo galima gauti pagalbą ar padėti maistu. Už pagalbą partizanams nelaimės juos globojusiems buvo didelės. Partizanus nuoširdžiai rėmė vietos gyventojai, pirmiausia ūkininkai, jų pačių šeimos. Jei gyventojai paliko sodybas, jos buvo sunaikintos, išgrobstytos. Todėl sunkioje būklėje atsidūrė žmonės, ištuštėjus vienkiemiams.

Sovietiniai istorikai, keldami klasių kovos teoriją, nutylėdavo vietoves, kur rezistencija veikė aktyviausiai. Žuvo daug kunigų, bažnyčios patarnautojų ir jų šeimų. „Aktyvistų" tarpe buvo 1941 m. 15 dienų deportacijų vykdytojai, skundikai. Sovietinė valdžia susidorojo su savo priešininkais.

Jonas Januševičius Palemone gyvena jau nuo 1936 metų ir gerai mena pokario įvykius. Dar birželio viduryje jie ėmė ruoštis pasipriešinimui. Planavo atjungti Pravieniškių priverčiamųjų darbų stovyklą.

Birželio 23 ar 24 dienomis, Januševičius rado seną komutatorių. Vokiečiai sugulė už kalnelio. Žuvo gal penki vokiečiai. Išlaisvino ne tik stovyklos kalinius, bet ir prižiūrėtojus, jų žmonas bei vaikus, tarnautojus. Palemono plytinėje buvo įrengta pabėgėlių stovykla.

Epizodai iš Partizanų Kronikos

Įvairūs įvykiai ir susirėmimai fiksavo partizanų kovos kasdienybę. Štai keletas iš jų:

• Rugpjūčio 29 d. buvo nušautas apylinkės pirmininkas ir sekretorius, padegta daržinė.
• Rugsėjo 4 d. partizanai išplatino tokio turinio kreipimąsi: „Lietuvių tautos partizanai. Lietuviams, komunistams ir rusų šnipams, anksčiau gyvenusiems Lietuvoje. Perspėjimas. Teismo sprendimo. Turi paklusti lietuvių liaudies valdžiai. Žalias Velnias. DKR vadas, 1944 m. rugpjūčio mėn."
• Rugsėjo 11 d., 12 d., 15 d. ir 17 d. buvo užpulti kareiviai.
• Spalio 6 d. Kazokiškėse užpuolamas raudonarmiečių būrys.
• Spalio 10 d. partizanai, primenantis gerai apmokytos armijos kareivius, išlaisvinti areštuotus, užpuolė pasienio kariuomenės užkardą. Kareivis žuvo ir vienas buvo sužeistas. Apie partizanų nuostolius nerašoma.
• Lapkričio 17 d. apie 40 partizanų būrys pasirodė Talpūnuose, ginkluoti kulkosvaidžiais, automatais, šautuvais, granatomis.
• Lapkričio 20 d. partizanai užpuolė apylinkės tarybą ir nušovė jos pirmininką Vincą Gumbį.
• Gruodžio 17 d. Žaslių apylinkėje pasirodė 200 partizanų, ginkluotų automatais, šautuvais, granatomis. Tarp jų buvo vokiečių vokiškomis uniformomis be skiriamųjų ženklų.
• Gruodžio 18 d. susidūrimo su kareiviais žuvo 6 partizanai, vienas buvo suimtas. Pasirodė, kad tai Hendrikas Fransas (g. 1911 m.) iš Alabertės m. Vokietijoje.

Šie įvykiai rodo, kad 1944 metų liepos - gruodžio mėnesiais partizanai buvo vienintelė valdžia kaime. Apie kareivių žūtį pranešama retai, ataskaitose kalbama tik apie sugautus dezertyrus.

Žuvusiųjų Sąrašas

Žemiau pateikiamas žuvusių „A" rinktinės partizanų ar jų ryšininkų sąrašas. Svarbu pažymėti, kad skaičius 1944-1948 metais yra gerokai sumažintas. Reikia, kad kiekvienas, kuris susipažins su šioje knygoje pateiktais skaičiais, suprastų, jog tai tik dalis tiesos.

Deja, šiol nežinoma žuvusio vardas bei gimimo vieta. Tai pirmoji žinoma Žalio Velnio būrio partizano žūtis Žaslių apylinkėse. Kitą dieną Antanaičių miške kareiviai sugavo B. Gricių. Sužinota, kad kiti pasaloje sužeisti partizanai gydosi Savarinės kaime. Abu suimtieji buvo bendraamžiai - gimę 1921 m.

Budiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje pas Tamošiuką pastebėtas partizanas, kuris bandė bėgti. Nelaisvę pateko Ašaka Vaclovas, Tomo iš Dovainių k. Gelvonų valsčiaus. Misiūnienė, g. 1913 m. Panevėžyje, taip pat buvo persekiojami. Gruodžio 21d. vienintelė valdžia kaime 1944 metų liepos - gruodžio mėnesiais.

1945 m. vasario mėn. žuvusį partizaną Juozą Naraškevičių. Jie abu datuoti ta pačia 1945 01 15 data. V. bū. gauna direktyvinius įsakymus veiksmams ir veikimui ribose.

1953 03 15 - MGB (ministerstvo gosudarstvenoj bezo-pastnosti). Nežmoniškomis sąlygomis kovojo tik pavieniai patriotai. Dėl bereikalingų ir žiaurių žudynių iš nevilties, įtarumo, išdavystės, jau 1948 metais faktiškai nustojo gyvavusi partizaninė kova. Archyvai, užkasti vienkiemiuose, miškuose ir kitose atsitiktinėse vietose, atskleidžia tik dalį tiesos apie tuos įvykius.

Daugiau informacijos apie partizanų kovas ir jų dalyvius galite rasti specialiose knygose ir archyvuose. Knyga „Partizanai" 1990 m. išleista Lietuvoje. Autorių straipsniuose pasikartos kai kurie pasipriešinimo kovų epizodai, datos. Tačiau neverta baimintis, nes jie daug mielesni nei sausi archyvų faktai.

Šaltinius pateikiame žuvusių „A" rinktinės partizanų ar jų ryšininkų sąrašą. Kiekvienas, kuris susipažins su šioje knygoje pateiktais skaičiais, supras, jog tai tik dalis tiesos.

Lietuvos partizanų apygardos 1944-1953 m.

tags: #labas #rytas #buciuoju #miegok #dar