Valstybinės Žemės Laikino Naudojimo Suteikimas: Informacija ir Aktualijos

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai valstybinė žemė yra naudojama savavališkai arba paliekama neprižiūrėta. Ši problema kelia daug klausimų, ypač kai kalbama apie teritorijų tvarkymą ir priežiūrą. Aptarkime, kas atsakingas už valstybinės žemės priežiūrą, ką daryti pastebėjus apleistą sklypą ir kokios galimos išeitys.

Valstybinės Žemės Užėmimo Problema

Didžiausią visuomenės nepasitenkinimą kelia savavališki valstybinės žemės užėmimo atvejai, kai asmenys, žinodami, kad žemė yra valstybinė, tyčia tokius žemės plotus „prisijungia“ prie savo namų valdos žemės sklypų. Tai sudaro net 40 proc. visų 2019 m. nustatytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, rašoma tarnybos pranešime.

Per 2019 m. NŽT specialistai jau nustatė 1447 žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, kai užimta valstybinė ir privati žemė. NŽT patikina, kad ir 2020 m. valstybinės žemės užėmimo atvejų tikrinimas bus vienas iš prioritetų vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Kasmet auga visuomenės sąmoningumas ir pilietiškumas - gaunama vis daugiau pranešimų apie akivaizdžiai matomus savavališkus žemės užėmimus.

Atsakomybė Už Savavališką Žemės Užėmimą

Darydami pažeidimus žmonės yra abejingi savo veiksmų pasekmėms - tiesiog tikisi išvengti administracinės atsakomybės, o kartais nežino, kad už šiuos pažeidimus yra nustatytos administracinės nuobaudos, kurios gali siekti 560 eurų, tačiau tais atvejais, kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai ar nustatoma, kad vengiama atlaisvinti valstybinę žemę, bauda gali siekti ir 1200 eurų.

Baudos sumokėjimas nesuteikia teisės toliau naudotis savavališkai užimta valstybine žeme, ji vis tiek turės būti atlaisvinama. Šių nuobaudų nesunku išvengti tiesiog naudojant savo žemės sklypus tomis ribomis, kokios nurodytos jų privatizavimo ar suteikimo dokumentuose, nedidinant savo žemės sklypų valstybinės žemės sąskaita“, - sako NŽT Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriui vadovaujantis Virgis Valentukevičius.

„Tai neatleidžia nuo atsakomybės tų asmenų ir jiems pradedama administracinė teisena. Ir tuos želdinius turi gyventojai pašalinti. Kitas kelias - įsiteisinti tą sklypo dalį, kuria jie naudojasi“, - aiškino A. Vaičiūnas.

Bendro Naudojimo Teritorijų Tvarkymas

Jeigu statinys, įrenginys, žemės sklypas priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, už teritorijos švarą ir tvarką atsakingi visi savininkai ir nuomininkai (arba įgaliotas asmuo) pagal valdomą statinio ar žemės sklypo dalį. Bendro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja seniūnijos.

Visi žalieji bendro naudojimo plotai (pievos, kelkraščiai, skiriamosios juostos, grioviai ir kitos teritorijos, kuriuose auga žolė ar piktžolės) pjaunami pagal poreikį.

Nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų yra numatyta administracinė atsakomybė. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Problemos Dėl Daugiabučių Namų Aplinkos Priežiūros

Prasidėjus žolės pjovimo sezonui, seniūnai susiduria su problema, kuomet daugiabučių gyventojai nenori tvarkyti savo kiemo teritorijos bei aplinkos. Dažniausiai valstybinėje žemėje stovinčių daugiabučių sklypai nesuformuoti, tuomet dalis gyventojų nemoka nei žemės, nei žemės nuomos mokesčio.

„Jie nemoka jokio mokesčio, o žolę turim nupjauti mes, nes tai valstybinė žemė. Gyventojas, vengiantis mokėti mokesčius, turi daugiau privilegijų negu asmenys, sudarę žemės sklypo panaudos sutartis ir sąžiningai mokantys mokesčius“, - problemą išsakė Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.

Tokią situaciją paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šakių skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas: nors ir nesuformuotas prie daugiabučių namų žemės sklypas, nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau statiniai stovi ant valstybinės žemės, todėl gyventojas privalo mokėti žemės nuomos mokestį.

„Yra dalis piliečių, kuriems patogu nesitvarkyti, kad valstybinės žemės sklypas prie daugiabučių būtų suformuotas, įteisintas, nedėti į tai asmeninių lėšų. Ir visa šita gyventojų grupė lieka tarp dangaus ir žemės. Todėl apmokestinti žemės nuomos mokesčiu prie daugiabučių esančių sklypus yra geriausia išeitis. Kokia tai teritorija? Sodybos želdiniai, kiemas, sodas, daržas. Kokiu tarifu apmokestinama, yra nustačiusi savivaldybės taryba“, - kalbėjo A. Vaičiūnas.

Šakių seniūnas Dalius Jasevičius pastebėjo, kad daugiabučių gyventojai anaiptol neskuba žemės sklypų prie daugiabučių įsiteisinti, jiems patogiau, kai šienauja seniūnija. Griškabūdžio seniūno Sauliaus Naumavičiaus pastebėjimu, kasmet didėja jiems priskiriami „valdiški ploteliai“, kurie sudaro apie 20-30 arų, seniūnas siūlė, kad NŽT skelbtų informaciją apie tokius plotelius, gal tuomet atsirastų žmonių, norinčių plotelius išsinuomoti.

Apleistų Žemės Sklypų Problema

Vis dar pasitaiko (daugiausiai kaimo vietovėse) ir apleistų žemės ūkio paskirties sklypų, kurie virsta mišku, krūmais. Pasak A.Vaičiūno, tokius sklypus fiksuoja NŽT. Kaimo vietovėje peraugusi žolė nereiškia, kad žemės sklypas apleistas. Sklypas laikomas apleistas tada, kai jame pradeda augti sumedėjusi augmenija.

Kalbėta ir apie apleistą kitos paskirties žemę, būtent miestelių teritorijose esančius gyventojų sodybinius sklypus. Kidulių seniūnė Renata Švelnytė pasidalino kolegų iš Telšių patirtimi, kuomet administracijos ekologas iki birželio 15 d. patikrina apleistas sodybas, siunčia įspėjimus ir taiko didesnį žemės mokestį.

„Kai dėl apleistų pastatų, tai mes ieškosime būdų, kaip pažaboti tuos šeimininkus, kurių sklypai ne tik žolėm, bet jau ir medžiais apauginėja. Neseniai „Santakoje“ rašėme apie apleistus privačius sklypus. Kaimynams tokios teritorijos - didelė bėda, nes atrodo neestetiškai, nuo jų į kitus sklypus skrenda piktžolių sėklos, plūsta šliužai.

Kas Turėtų Šienauti Aplink Elektros Transformatorių Pastotes?

Kaip paaiškino A.Vaičiūnas, žemės sklypai apie inžinerinius įrenginius, statinius formuojami, jei yra didesni nei vienas aras. Jei mažesnis sklypas, statinys patenka į kitą sklypą servituto pagrindu. „Yra rajone keletas pastočių, kur yra suformuoti sklypai. Kitu atveju tai yra valstybinė žemė ir priežiūra aplink pastotę lieka seniūnijai“, - aiškino A. Vaičiūnas ir pridūrė, kad sklypai prie vandens bokštų yra suformuoti ir įteisinti, nuomos sutartys sudarytos su „Šakių vandenimis“, šie ir prižiūri teritorijas apie vandens bokštus.

Galimybės Įsigyti Ar Išsinuomoti Valstybinę Žemę

Pasak A. Vaičiūno, į NŽT galima pateikti informaciją, nurodant, kur galimai yra valstybinė žemė. Tuomet jau būtų patikrinama ir jei tas žemės sklypelis yra valstybinė žemė, sklypas įtraukiamas į laisvos valstybinės žemės plotą ir gyventojai gali sudaryti ilgalaikes žemės nuomos sutartis ir naudotis žeme.

„Dar noriu akcentuoti, kuomet gyventojas prašo tiek nuomoti, tiek įsigyti žemės sklypą po pastatais, mes būtinai atliekame patikrą vietoje, žiūrėdami, ar statinys gali funkcionuoti pagal savo nusidėvėjimą, ar gali valstybinė žemė būti išnuomojama, parduodama. Šiandien valstybinei žemei dėmesys yra didelis ir taip labai lengvai ji nėra parceliuojama“, - kalbėjo A. Vaičiūnas.

NŽT Rekomendacijos

Anot NŽT atstovo, asmenys šiuos įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus gali įsigyti, jeigu jie atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką ir yra atitinkamo dydžio - prie namų valdų tai sklypai iki 4 arų, prie pramonės ar sandėliavimo teritorijų - iki 50 arų, žemės ūkio paskirties sklypai - iki 3 ha.

Tokių įsiterpusių plotų atskiros statistikos visos Lietuvos mastu NŽT neturi, tačiau šie plotai matyti viešai skelbiamuose žemėlapiuose, kuriuose pažymėtos laisvų žemės plotų ribos.

Tais atvejais, kai valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, gyventojai gali kreiptis į NŽT prašydami suteikti teisę jais naudotis laikinai. Laisvos valstybinės žemės plotai kaimo vietovėse gali būti suteikti laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti.

Šiuo metu svarstoma galimybė inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad ir miestų teritorijose esančius laisvus valstybinės žemės plotus būtų galima perduoti laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti.

Todėl, pasak jo, NŽT ragina žmones būti iniciatyviais ir jei mato, kad šalia jiems priklausančio sklypo yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, kurį norėtų įsigyti, nuomotis ar laikinai naudoti, kreiptis į NŽT teritorinį skyrių pagal žemės buvimo vietą ir teirautis apie galimybes.

Seimo Pozicija

Andriejus Stančikas, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas teigia, kad Įstatyme, kurio pataisų iniciatoriumi buvau ir aš, numatyta, jog tokius įsiterpusius sklypelius, kai kuriais atvejais net iki 3 ha, būtų galima įsigyti iš valstybės rinkos kaina. Ne lengvatinėmis sąlygomis ir ne aukciono būdu.

Kitas dalykas, kai yra ypač daug smulkių, po keliasdešimt arų sklypelių, o jų visoje Lietuvoje itin daug,turėtų būti suteiktos galimybės juos parduotine aukciono būdu. Nes gali būti, kad žmogus tą sklypelį dirba net nežinodamas, jog tai valstybinė žemė. Galvoja, kad ta žemė yra jo. Manau, jog tokiam gyventojui turėtų būti suteikta pirmumo teisė nusipirkti tą žemės ruoželį. Valstybei tokie žemės sklypeliai tikrai nereikalingi. Jie susidarė dėl ankstesnių matavimų netikslumų.

Dalis neaiškių sklypų yra susidarę ir dėl to, jog ta žemė anksčiau buvo kažkam skirta, bet iki šiol jos niekas tinkamai neįteisino. Tad ką daryti su tokiais sklypais, nes, iš vienos pusės, valstybė buvo suteikusi galimybę juos kažkam įsigyti, bet iki šios dienos tas sklypas nėra įsigytas, nėra įteisintas. Ko gero, pretendentui tos žemės ir nereikia. Manau, kad ir tokius sklypus, sudarius tinkamas sąlygas, galėtų įsigyti ūkininkai. Bet ir vėl - ne aukcione, o tiesiogiai tie, kurie tą žemę dirba ar jų sklypai ribojasi su neaiškios priklausomybės sklypu.

Savivaldybių Skauduliai

Prienų rajone, mero duomenimis, tokių niekieno žemės sklypelių ar sklypų bei apleistų statinių yra beveik visose seniūnijose. Šiais metais savivaldybė „užsuko“ procedūras ir kai kur net nugriovė tokių pastatų vaiduoklių pamatų likučius bei paragino vietos ūkininkus, kad juos prižiūrėtų.

„Mums brangiai kainuoja tokių sklypų atliekų sutvarkymas ir kai kur juose plinta Sosnovskio barščiai. Bėda su jais. Todėl mano siūlymas būtų toks -reikėtų užbaigti žemės reformą ir aukcionuose ar kaip kitaip parduoti tuos sklypelius, o nauji savininkai susitvarkytų greičiau, nes dabar niekas nevyksta“, -svarstė Prienų rajono meras.

Taip pat meras teigė manąs, jeigu žemė būtų savivaldybės žinioje, tai jie atliktų bešeimininkio turto procedūras, nes tie pretendentai vargiai apsigins neįteisintą turtą ir kažin ar išvis norės įsiteisinti, nes jis mažos vertės, o sutvarkyti reikia nemenkų investicijų. Jeigu savivaldybė galėtų taip daryti, anot mero, galėtų kad ir su minimaliomis investicijomis nugriauti aplinkos nepuošiančius statinius ir tuomet atlaisvintą žemę galėtų atiduoti ar parduoti ūkininkui, kuris ja disponuotų.

A.Vaicekauskas nesitiki, kad vienkartinis apleisto sklypo sutvarkymas, jeigu nėra tikro savininko, duotų gerų rezultatų ateityje. „Vienais metais sutvarkai, kitais metais jis vėl užauga piktžolėmis“, - sakė jis, neneigdamas, kad bėdų dėl nykstančių pastatų, tapusių skauduliais, jie tikrai suskaičiuoja nemažai.

„Vis dėlto visiškai beviltiškus sklypus, griuvenas juose savo iniciatyva pabandysime kapitaliai sutvarkyti. Gal naujo finansavimo laikotarpio plane bus numatyta pinigėlių tokiems reikalams“,- planus vardijo Prienų rajono meras.

Sutvarkytas Sklypas - Geras Pavyzdys

Gražiu pavyzdžiu apsileidėliams gali tapti Marijampolės naujųjų Tarpučių kvartalas. Čia tos „valdiškos“ žemės ruožai kur kas platesni negu miesto centrinėse gatvėse, bet niekur nepamatysi išsikerojusių krūmų, stelbiančių gatvę, po jais sumestų šiukšlių.

Priešingas vaizdas senuosiuose Tarpučiuose, kuriuose šiemet sutvarkyta ne tik važiuojamoji dalis, bet ir nutiesti nauji šaligatviai. Atrodytų, gyventojai turėtų įvertinti biudžeto lėšomis kuriamą grožį ir patys tvarkytis ne tik aplink savo namą, bet ir už sklypo tvoros.

Šiemet sutvarkius Tarpučių gatvę, nutiesus šaligatvius, žemės ploteliai iki privačių namų tvorų buvo apsėti žole. Ją Savivaldybė, pasak V. Sagaitienės, privalo šienauti 2-3 kartus per mėnesį.

Atsakingos Institucijos Už Valstybinės Žemės Priežiūrą

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta, kurios institucijos atsakingos už skirtingų tipų valstybinės žemės priežiūrą:

tags: #laikinam #naudojimui #suteikta #valstybine #zeme