Laikinasis Turto Banko Vadovas: Strategijos ir Projektai

Turto bankas valdo valstybės nekilnojamąjį turtą, organizuoja jo pardavimą. Šiuo metu įmonė vykdo administracinio valstybės turto centralizavimą, po kurio turėtų valdyti 723.000 kv. m.

Turto banko pastatas Vilniuje

Vadovybės Pokyčiai ir Iššūkiai

Komisija išrinko naują Turto banko vadovą, tačiau jis atsisakė pozicijos. Nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos Turto bankui laikinai vadovauja p. Kliokys. Turto banko vadovo pareigoms užimti buvo pakviesti 7 pretendentai iš 15 oficialiai užsiregistravusiųjų.

Kaip BNS informavo ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė, įmonės vadovas neišrinktas, pirmos ir antros vietos laimėtojams atsisakius pozicijos. „Vadovą išrinkom, bet atsisakė“, - BNS sakė ministro atstovė. Anot jos, Turto bankui toliau vadovaus laikinasis vadovas Marius Kliokys, o vėliau planuojama skelbti naują konkursą.

M.Kliokys BNS patvirtino konkurse nedalyvavęs. Anot jo, anksčiau jis yra vadovavęs apie 10 žmonių komandai banko skyriuje, tačiau pagal konkurso kriterijus ši patirtis nebūtų vertinama. M.Kliokys teigė, jog paskelbus naują konkursą, jis svarstytų, ar jame dalyvauti. Tai antras kartas, kai ministerija skelbia Turto banko vadovo konkursą. Pirmasis skelbtas sausį, tačiau tuomet nebuvo sulaukta tinkamų kandidatų.

Pagrindinės Turto Banko Veiklos Kryptys

Turto bankas - tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus.

2017-ųjų pabaigoje valstybės įmonės valdomo turto vertė siekė 194,8 mln.

Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą.

Investicijos ir Atnaujinimas

Turto banko laikinasis vadovas taip pat išskyrė, kad artimiausių trejų metų investicijų programoje numatyta arti 100 mln. eurų, o atnaujintas pastatų plotas sieks 60 tūkst. kvadratinių metrų. „Kalbant apie 2022 m. įgyvendintus projektus, skaičiuojame apie 18 mln. eurų investicijų, 10 tūkst. kv. m. atnaujinto pastatų ploto. (...) Didžioji dalis iš 2023 m. suplanuotų projektų yra įgyvendinti, esame juos užbaigę“, - teigė E. Česokas.

„2024-2026 m. mūsų investicijų programoje numatyta beveik 100 mln. eurų ir atnaujintas pastatų plotas sieks apie 60 tūkst. kv. m.“ - tikino jis.

Vieno pastato remontas Mažeikiuose - puikus pavyzdys, kaip efektyviai panaudojamas valstybės turtas. Iki šiol net penkiose skirtingose vietose veikusios valstybės įstaigos dabar įsikūrė atnaujintose patalpose Vasario 16-osios gatvėje. Iki šiol tuščias ir nenaudojamas vienas iš pastato Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose korpusų, virto tikrais įstaigų namais. 1,3 tūkst. kv. m ploto pastate patalpos perplanuotos, suremontuotos ir įrengtos pagal įstaigų poreikius, sukurta 50 šiuolaikiškų darbo vietų.

Pastatas pritaikytas žmonėms su individualiais poreikiais, sukurtos klientų aptarnavimo erdvės, įrengtos apšvietimo, šildymo ir kondicionavimo sistemos, pakeisti elektros ir interneto ryšio tinklai, atnaujintos kitos inžinerinės sistemos, suremontuotas stogas ir fasadas, atlikti kiti darbai. Darbai atsiėjo 629 tūkst. „Šis projektas Mažeikiuose, puikiai iliustruoja mūsų misiją.

Kiekvieno remonto metu siekiame maksimaliai pagerinti valdomo turto būklę, jį pritaikyti skirtingiems valstybės įstaigų poreikiams, sukurti šiuolaikiškas darbo ir gyventojų aptarnavimo sąlygas. Įgyvendinus projektą, minėtos valstybės įstaigos Mažeikiuose atsisakė net 1,7 tūkst. kv. m neefektyviai naudoto ploto. Šis turtas bus parduodamas viešų aukcionų metu, preliminariais skaičiavimais jo vertė yra apie 270 tūkst. Šiuo metu Turto bankas Mažeikiuose valdo 7,4 tūkst. kv. m valstybei priklausančio administracinio turto.

Ministerijų Miestelis A. Goštauto Kvartale

Po sėkmingų konsultacijų su verslu Turto bankas ketvirtadienį pranešė paskelbęs tarptautinį rangos darbų su projektavimu pirkimą A. Goštauto kvartalo etapui - čia planuoja įsikurti ministerijų miestelis.

„Įsiklausę į vertingas verslo bendruomenės pastabas, patobulinę pirkimo sąlygas žengiame į naują reikšmingą kvartalo konversijos etapą. Jau konsultacijų metu pastebėjome didelį susidomėjimą projektu, todėl tikimės konkurencingo kainos pasiūlymo I-ojo pastato detaliam projektavimui ir rangai“, - sako laikinasis Turto banko vadovas Ernestas Česokas.

Rangos darbų konkursas vyks atvirų skelbiamų derybų būdu. Turto banko teigimu, rangovų pasirinkimas bus grindžiamas ne tik finansiniais, bet ir tvarumo, energetinio efektyvumo aspektais. Modernizuojamas pastatas bus ne žemesnės nei A energetinės klasės.

Sutartį su rangovu dėl A.Goštauto g. 11 pastato modernizacijos ketinama pasirašyta 2024-ųjų II arba III ketvirtį, o pastatą modernizuoti baigti planuojama 2026 metais. Viso A. Goštauto kvartalo konversiją numatyta baigti 2028-aisiais.

Projekto preliminari vertė siekia 170 mln. eurų, o jo finansavimas, pasak Turto banko, užtikrinamas parduodant neefektyvų valstybės turtą. Iki 2028 metų atnaujintame kvartale turėtų įsikurti Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalis kitų Vilniuje esančių įstaigų.

A. Goštauto kvartalo vizualizacija

Finansavimas ir Efektyvumas

E. Česokas taip pat kalbėjo, kad į A. Goštauto kvartalą, kitaip žinomą kaip ministerijų miestelį, Turto bankas planuoja investuoti 170 mln. eurų.

„Planuojame apie 73 tūkst. kv. m. iš kurių apie 55 tūkst. kv. m. bus antžeminio ploto. Apie 4 tūkst. darbuotojų ten galės įsikurti ir per visus projekto vystymo etapus bendra investicija galėtų siekti apie 170 mln. eurų“, - teigė Turto banko vadovas.

„Įgyvendinus projektą per visus etapus, portfelis Vilniuje sumažėtų 88 tūkst. kv. m. ir viena iš to projekto papildomų naudų yra tai, kad atsisakytume senų ir neefektyvių pastatų, išsibarsčiusių įvairiose maisto lokacijose“, - pabrėžė jis.

ELTA primena, kad metų pradžioje Turto bankas skelbia tarptautinį rangos darbų su projektavimu pirkimą A. Goštauto kvartalo konversijos I-ajam etapui. Atnaujinamame pastate, planuojama, įsikurs trys ministerijos, projektą ketinama baigti 2026 m.

Skelbiama, kad rangos darbų konkursas vyks atvirų skelbiamų derybų būdu, leidžiančiu efektyviai derėtis dėl projektų įgyvendinimo terminų, kainų ir kitų svarbių sutarties aspektų.

Klaipėdos Rotušės Klausimas

Pasak laikinojo Turto banko vadovo, viena iš pokalbio temų buvo „ir istorinės tiesos atstatymas” - viso rotušės pastato perdavimas savivaldai.

„Bendravome, kad ateityje ši pastato dalis būtų perduota savivaldybei ir būtų rasta kažkokių resursų mieste, kur galėtų būti į vieną kitą pastatą sukoncentruotos biudžetinės įstaigos - tiek šiuo metu dirbančios šiame pastate, tiek esančios kitose patalpose Klaipėdos mieste. Siekis yra efektyviai atsidalinti turtą. Dar anksti kalbėti, kada būtų galima perduoti. Tikiu, kad po kelių mėnesių turėsime apčiuopiamų sprendimų, kaip galėtų vykti perkėlimas ir galėsime juos pristatyti miesto Tarybai, Finansų ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai”, - teigė M.

„Nesame visiškai tuščia sermėga, nes tikriausiai tokiu atveju su mumis net nesikalbėtų, tik nenorėčiau šiandien kalbėti ką konkrečiai, kurią vietą ar pastatą būtų galima perduoti. Vizijų tikrai yra. Ir rasime sprendimą, kuris būtų priimtinas tiek miestui, tiek Turto bankui ir Vyriausybei”, - tikino V.

Nuo 1885 m. Į buvusį gyvenamąjį namą, kuriame Klaipėdos meras vėl dirba nuo 2011 metų, rotušė buvo iškelta 1846-aisiais. Šiame pastate per Napoleono karus gyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Pastatas XIX a. pradžioje priklausė danų konsului Lorkui, vėliau jo giminaičiui. Jis buvo rekonstruotas 1875-1877 m., buvo paaukštintas antras aukštas.

Klaipėdos rotušė

Valstybės NT Portfelio Analizė

„Tiek objektų skaičius, tiek valdomų objektų plotas tendencingai ir toliau mažėja, keletą metų iš eilės. Kalbant apie likutines vertes, jos per 2022 m. paaugo nepilnais 2 proc., daugiausiai dėl investicijų, kurios didino NT vertę. Sąnaudų pusėje buvo labai didelis augimas, siekiantis beveik 50 proc., to pagrindinė priežastis buvo prasidėjęs karas Ukrainoje, turėjęs tiesioginės įtakos energetinių išteklių brangimui“, - trečiadienį Seimo Audito komitete kalbėjo E. Česokas.

„Liūto dalis sąnaudų augimo buvo nulemta elektros energijos ir šilumos energijos kainų didėjimui, tai sudarė papildomus 100 mln. eurų sąnaudų per metus“, - teigė jis.

E. Česokas kalbėjo, kad visame valstybės nekilnojamo turto (NT) portfelio sudėtyje lyderiauja mokslo paskirties objektai. Jis taip pat pažymėjo, kad beveik pusė valstybės valdomo turto yra su nežinoma energetine klase.

„Kalbant apie visą valstybės NT portfelį ir jo sudėtį, toliau lyderiauja mokslo paskirties objektai, kurie sudaro kiek daugiau negu 20 proc. visame turto portfelyje. Administracinė paskirtis su biurais rikiuojasi antroje vietoje, čia kažkokių reikšmingų pokyčių ir tendencijų tarp kategorijų pasiskirstymo nefiksavome“, - sakė Turto banko vadovas.

„Atlikta analizė parodė, kad bemaž pusė viso valstybės valdomo turto yra su nežinoma energetine klase, kas yra labai svarbu siekiant tinkamai planuoti investicijas į turto išlaikymą ir atnaujinimą ateityje. Labai nedidelė dalis, nesiekianti 1 proc. valstybės turte yra A arba aukštesnės energinio efektyvumo klasės“, - aiškino jis.

Valstybės NT portfelio analizė

Siekiant geriau suprasti valstybės turto portfelį, pateikiama lentelė su pagrindiniais duomenimis:

tags: #laikinasis #turto #banko #vadovas #video