Vilnius, sausio 15 d. (BNS). Lietuvai bandant išsiaiškinti Minsko sulaikytų Lietuvos vilkikų ir puspriekabių problemos mastą, institucijos ir vežėjai toliau pateikia skirtingus skaičius - nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių.
Be to, artėjant galimam įstrigusių transporto priemonių konfiskavimui, vežėjai skaičiuoja nuostolius, baiminasi bankrotų ir rengia ieškinį Vyriausybei.
Baltarusijoje įstrigę vilkikai kelia nerimą Lietuvos vežėjams. Šaltinis: lrt.lt
Skirtingi skaičiai ir nuogąstavimai
Naujausiais Lietuvos muitinės BNS pateiktais duomenimis, nuo pernai spalio pabaigos iki šiol iš Baltarusijos į šalį negrįžo 261 transporto priemonė. Tuo metu Tarptautinė vežėjų asociacija (IRU), remdamasi Baltarusijos vežėjų asociacijos „Bamap“ duomenimis, teigia, jog Baltarusijoje vis dar sulaikyta apie 2,7 tūkst. Lietuvos vilkikų ir puspriekabių.
700 mažesnių įmonių vienijanti Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, remdamasi dalies įmonių jai pateiktais duomenimis, BNS pranešė, jog Baltarusijoje įstrigę 913 transporto priemonių, bet ji toliau tikina, kad iš viso jų yra apie 4 tūkst. Anot „Linavos“ prezidento, IRU skelbiamas skaičius - „artimas“ asociacijos duomenims.
25 didžiąsias transporto įmones vienijantis Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) skaičiuoja, kad Minskas yra sulaikęs apie tūkstantį transporto priemonių.
Savo ruožtu BNS kalbinti vežėjai neigia informaciją, kad dalis vilkikų ir puspriekabių jau grįžo į Lietuvą ir kalba apie įmones bankrutuoti versiančius nuostolius bei artėjantį transporto priemonių konfiskavimą.
Kaip teigiama sausio 6 dienos „Bamap“ laiške IRU, kurį turi BNS, Baltarusijos muitinės kontrolės zonose ir specialiai įrengtose aikštelėse yra 1 tūkst. vilkikų ir 1,73 tūkst. puspriekabių.
„Tie skaičiai yra iš (Baltarusijos - BNS) muitinės komiteto, kuriuos Baltarusijos muitinė mato tiktai aikštelėse tose, kurios yra po jos priežiūra. Transporto priemonių, kurios yra kitose aikštelėse, kurių yra gal šešios, ir pas klientus tame skaičiuje nėra“, - BNS aiškino „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Anot laiško, „saugumo“ sumetimais vilkikai buvo nukreipti į aikšteles.
Kaip teigė E. Mikėnas, Baltarusija nepaleidžia vilkikų ir puspriekabių, nes nori būti užtikrinta, kad sienos nebus vėl uždaromos: „Mes esame už bet kokį sprendimą, kuris priimtinas Lietuvai, bet ta situacija, kuri yra dabar, tai yra visiškas absurdas.“
„Pradžioje „Linava“ ir kitos asociacijos teikė informaciją NKVC, vėliau papildomus duomenis siuntė ir Susisiekimo ministerijai.
„Po Lietuvos muitinės paviešintų duomenų „Linava“ pateikė patikslintus duomenis apie vilkikus ir puspriekabes, sulaikytus Baltarusijos aikštelėse. Gruodžio viduryje papildomai gautame sąraše yra nurodytos iš viso 833 transporto priemonės.
„Didžioji dalis šiuos duomenis pateikusių įmonių yra „Linavos“ nariai, tačiau dalis informacijos gauta ir iš vežėjų, kurie asociacijai nepriklauso.
„Preliminariai buvo surinkti duomenys, kad yra apie 4.000 sulaikytų transporto priemonių, juos noriai teikė vežėjai, kol nereikėjo įmonės pavadinimo, valstybinių numerių. Mums sunku paaiškinti, kodėl vežėjai nenori šitais duomenimis dalintis“, - BNS sakė E. Mikėnas.
Jis aiškina, kad vienos transporto priemonės prižiūrimos Baltarusijos muitinės, kitos paprastose aikštelėse, o labai nedidelė dalis puspriekabių liko pas klientus.
„Mūsų skaičiavimais, mes turime iki 200 vienetų transporto priemonių. Čia įeina ir vilkikai, ir puspriekabės. Labai sunku, žinokit, pasakyti, kiek Baltarusijoje yra Lietuvos vilkikų ir puspriekabių. Matot, šitie skaičiai, jie yra labai labai žongliruojami. Mano vertinimu, turbūt turėtų būti apie tūkstantį transporto priemonių arba iki tūkstančio, bet ne daugiau“, - BNS teigė P. Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius.
„Situacija yra tokia, kad dabar toliau sukasi tas vadinamas skaitliukas dėl tų parkavimo mokesčių ir ieškoma toliau yra išeičių, ką čia daryti.
„Iš pat pradžių nebuvo tos sienos uždarytos ir kažkokia dalis mašinų sugrįžo per porą dienų tiesiog atsitiktinumo dėka, - teigė S. Žilius, Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius.
BNS pakalbino apie 10 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.
„Praktiškai priekabų nebeturime, veikla yra paralyžiuota. Sąskaitas pradėjome gauti už stovėjimą, dar mėnuo ir reikės bankrutuoti, - BNS sakė T. Prokopovičius. - Šiuo metu nėra prasmės mokėti už stovėjimą, nes jie tiesiog nepaleidžia mašinų. Vilties teoriškai dar yra...
Klaipėdos logistikos įmonės „Novatransa“ direktorius Laimonas Maceikis sako, kad šiuo metu Minskas yra sulaikęs vieną bendrovės vilkiką iš 26-ių.
„Aš savo vilkiką paaukočiau, kad uždarytų tą sieną, išardytų geležinkelį ir padarytų vieną sykį tvarką. Kadangi mus areštavo, o visi kiti toliau važiuoja ir iš to daro verslą, tai šitaip negražu“, - BNS sakė L. Maceikis.
„Manau, kad padovanosiu juos Baltarusijai, nes niekas nevyksta. Jeigu reikės apmokėti visas susikaupusias sumas, tai nebus verta atsiimti tų vilkikų“, - BNS sakė M. Kislovskis.
„Linavos“ prezidentas BNS pranešė, kad vežėjai jau pasirinko advokatų kontorą, tačiau dar nepasirašyta sutartis, todėl detalių atskleisti negali. Jis gruodžio pradžioje yra sakęs, kad vežėjų nuostoliai artėja prie 100 mln. eurų.
Duomenų palyginimas
Apibendrinant skirtingų šaltinių pateiktus duomenis, galima sudaryti tokią lentelę:
| Šaltinis | Įstrigusių transporto priemonių skaičius |
|---|---|
| Lietuvos muitinė | 261 |
| IRU (remiantis „Bamap“) | 2700 |
| „Linava“ (tiesiogiai pateikti duomenys) | 913 |
| „Linava“ (bendras įvertinimas) | ~4000 |
| TTLA | ~1000 |
Šie skaičiai rodo didelį neatitikimą tarp skirtingų šaltinių, o tai apsunkina tikslaus problemos masto nustatymą.
Vis dėlto, situacijai dėl iš Baltarusijos atskriejančių kontrabandinių balionų pagerėjus, nuo lapkričio 20 dienos sprendimas buvo atšauktas.
Muitinės departamento atstovų teigimu, kai kurios anksčiau „Linavos“ sąrašuose minėtos transporto priemonės jau yra fiksuotos Lietuvoje.
Lietuvai atidarius sieną, reisai į Baltarusiją grįžo į senas vėžes.
„Linava“ ir kiti Lietuvos vežėjai svarsto apie galimybę Vyriausybę paduoti į teismą.
Nuo pat pradžių kilo klausimų dėl to, kiek iš tikro vilkikų ir priekabų yra paveikta.
Tai yra tik tie atvejai, kurie buvo oficialiai pateikti asociacijai laikantis prašytos duomenų struktūros, todėl realus mastas yra didesnis.
Savo ruožtu Lietuvos Muitinės departamentas anksčiau yra skelbęs kur kas mažesnius įstrigusių transporto priemonių skaičius.
„Gruodžio viduryje papildomai gautame sąraše yra nurodytos iš viso 833 transporto priemonės. Nustatyta, kad visos papildomai įtrauktos transporto priemonės priklauso ne „Linavos“ asociacijos narėms. Patikrinus papildytą sąrašą nustatyta, kad iki 2025 m. 12 12 d. į Lietuvą nebuvo grįžę 463 vilkikai ir priekabos.
LRT.lt pasikalbėjo su kelių reisus į Baltarusiją vykdančių bendrovių vadovais.
„Visi iki šiol ten stovi. Visos mašinos, kurios iki lapkričio 20 d. Pašnekovas pasakojo ir toliau gaunantis raginimus susimokėti 120 eurų siekiančius dienos mokesčius.
A. Kaušikas: „O yra kur dvylika ar 20 vieno žmogaus stovi, kito draugo 14 stovi. Kad kažkas iš ten gali išvažiuoti... Patikėkite, jau seniai sumokėtų tuos pinigus, kad išvažiuotų. Nes ir darbo yra į tą pusę, ir šiaip turtas.
„Tai jie ten arba namie sėdėjo ir laukė skambučio, arba nuvažiavo dirbti su kita mašina.
„Jie nėra prie vilkikų ar juose. Daugeliu atvejų vilkikai ir priekabos liko saugojimo aikštelėse, o vairuotojai buvo grąžinti į Lietuvą arba perkelti dirbti kituose maršrutuose.
„Turėjome sutartį nuvežti, norėjome atsisakyti, - sakė jis. - Aš ir šitą vilkiką paaukočiau, bet tegul tada uždaro sienas konkrečiai. Jeigu pasakė... Tegul išardo geležinkelį ir padaro vieną sykį tvarką, o ne kad uždarė dviem savaitėms, tada atidarė.
L. Maceikis: „Esmė tokia, kad, pagal baltarusiškus įstatymus, keturi mėnesiai po arešto bet kokiu atveju vykdoma konfiskacija.
„Linavos“ tinklalapyje nurodoma, kad reisus į Baltarusiją vykdo aštuonios asociacijai priklausančios įmonės.
LRT.lt susisiekė su visų jų vadovais. Tuo metu dar du atskleidę buvę paveikti A. Lukašenkos sprendimo ir iki šiol negalintys susigrąžinti iš viso aštuonių vilkikų.
„Laukiam mūsų valdžios, kitaip niekaip neišsispręs.
„Labai daug verslininkų paveikti. Papildomai nariams suteikta neprivaloma galimybė savanoriškai nurodyti tokią informaciją kaip transporto priemonių tipai, ADR, reisų kryptys ar šalys, į kurias vykdomi pervežimai.
LRT.lt taip pat kreipėsi į kelis didžiuosius Lietuvos vežėjus.
„Kol kas jokių ženklų, kad situacija pasikeistų, t. y. Premjerė Inga Ruginienė anksčiau yra sakiusi, kad toks ieškinys turėtų būti teikiamas Baltarusijai.
Savo ruožtu vienas LRT.lt kalbintų verslininkų A. Kaušikas: „Į Lenkiją važiuoti irgi rizika, nes ten visą laiką krato mašinas, techninę apžiūrą žiūri, nors mes ją Lietuvoje atliekame. Kažkur nori pinigą uždirbti, tai mes ir važiuojame. Juk nebuvo uždarytos sienos. Buvo atidarytos sienos, yra sąrašai nesankcionuotų prekių, kurias galima vežti. Kažkas pasiūlo, o mes vežėjai. Čia mūsų duona, mes negalime išsirinkti, kur rizika yra, kur nėra. Čia važiuoti 20-30 kilometrų. Kaimyninė šalis, kokios čia rizikos gali būti?
„Mes turime pareigą klientui išvežti prekes.
„Šiuo metu prioritetas yra išnaudoti visas galimas politines ir administracines priemones, siekiant kuo greičiau išspręsti situaciją ir grąžinti Baltarusijoje įstrigusį Lietuvos vežėjų turtą. Reikia pabrėžti, kad „Linava“ kartu su vežėjais jau pradėjo advokatų kontorų atranką, kurios galėtų atstovauti vežėjų interesams tiek dėl Baltarusijoje užstrigusių vilkikų, tiek vertinant Lietuvos Vyriausybės veiksmus ir galimą atsakomybę. Galutinis sprendimas dėl konkrečių teisinių veiksmų bus priimtas artimiausiu metu, įvertinus teisininkų išvadas, situacijos raidą ir tai, ar bus pasiūlyti realūs sprendimai politiniu lygmeniu.
„Turto...