Laisvos Valstybinės Žemės Fonde Esantys Valstybiniai Miškai

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) vykdo valstybinės žemės patikėtinio funkcijas. NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės reformos, žemėtvarkos, žemės naudojimo, geodezijos bei kartografijos srityse, taip pat geografinės informacijos infrastruktūros plėtros srityje.

Tokiu būdu NŽT siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai, organizuoja bei prižiūri žemėtvarkos, geodezijos ir kartografijos darbus. Taip pat priima sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, parduoti bei kitaip perleisti privačion nuosavybėn ar išnuomoti valstybinę žemę.

NŽT vykdydama 2011 - 2012 m. numatytą prioritetinį tikslą - „Žemės tvarkymo sistema, orientuota į racionalių žemėnaudų kūrimą, ypatingą dėmesį skiria valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimui, nuomai, valstybinės žemės suteikimui naudotis neatlygintinai ar patikėjimo teise bei valstybinės kitos žemės pardavimui.

Šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimui akucionuose ir tolimesniam žemės tvarkymo etapui: perorientuoti valstybinę žemės tvarkymo politiką į racionaliai tvarkomų žemės valdų kūrimą; pradėto kaimo teritorijų kompleksinį tvarkymą; sutvarkyti kaimo gyvenviečių infrastruktūrą; atnaujinti žemės konsolidacijos projektų rengimą, į šiuos projektus įtraukiant valstybinės žemės ir nevalstybinės reikšmės miškų plotus, kartu vykdant ir Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos priemones, žemėtvarkos priemones panaudojant formuoti racionalias ir konkurencingas žemės valdas, konsoliduoti ir privačios žemės sklypus; parengti apleistos žemės naudojimo programą, sugriežtinant sankcijas už žemės ūkio paskirties žemės apleidimą.

Žemės Konsolidacija

Lietuvoje nuo 2011 m. buvo inicijuojamas žemės konsolidacijos projektų rengimas ir įgyvendinimas. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1169 įsteigtai valstybės įmonei Valstybės žemės fondui buvo suteikti įgaliojimai rengti duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdyti žemės išteklių naudojimo stebėseną, tvarkyti Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą, teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus, taip pat organizuoti žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus, taip pat organizuoti žemės konsolidacijos projektų rengimą bei jų sprendimų įgyvendinimą.

Vykdant žemės konsolidaciją yra kompleksiškai pertvarkomos tam tikrų kaimų vietovių teritorijose esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Šiems projektams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programą yra skirta 56 mln. litų ES paramos.

Per 2005 - 2008 m. Lietuvoje jau įgyvendinta 14 žemės konsolidacijos projektų. Yra numatyta iki 2015 m. pabaigos parengti ir įgyvendinti dar 40 žemės konsolidacijos projektų.

Žemės konsolidacijos pavyzdys

Nuosavybės Teisių Atkūrimas

Viena sudėtingiausių ir didžiausių žemės reformos dalių yra žemės grąžinimas. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. Priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymą, reglamentuojantį galimybę piliečiams pinigais kompensuoti už miestuose turėtą valstybės išperkamą žemę.

Už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius išmokėti 2011 - 2015 m. piniginėms kompensacijoms prireiks per 300 mln. litų. Iki 2012 m. sausio 1 d. šalies kaimo vietovėse piliečių nuosavybes teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius jau yra atkurtos į 3,95 mln. ha žemės, o tai yra 98,3 % prašymuose nurodyto ploto. Žemės grąžinimo darbai (išskyrus atskiras priemesčių teritorijas, yra iš esmės baigti 25 rajonų savivaldybėse ir tai yra daugiau kaip 99 % piliečių prašymuose nurodyto ploto.

Nacionalinė žemės tarnyba siekdama teisėtų piliečių lūkesčių įgyvendinimo ir palankesnių sąlygų spartesniam žemės rinkos formavimusi nuo 2012 m. vykdys programos „Žemės tvarkymas ir administravimas bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymas“ I-ojo uždavinio dvi naujas priemones : 4 priemonę - „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimas“ ir 5 priemonę - „Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas“.

Vykdant šią priemonę, 2012 - 2014 m. šalies rajonų savivaldybių teritorijose kaimo vietovėse rengiamuose žemės reformas žemėtvarkos projektuose būtų projektuojami laisvos žemės fonde esantys miško žemės sklypai, kurie Vyriausybės nutarimais nėra buvę priskirti valstybinės reikšmės miškams dėl jų pardavimo aukcionuose.

Aukcionuose pardavus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, iš asmenų įmokų į valstybės biudžetą bus mokama piniginė kompensacija piliečiams už miestuose turėtą valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius. Vidutiniškai būtų projektuojama iki 14 300 parduotinų miško žemės sklypų, iš jų: 2012 m. - 5 000 sklypų; 2013 - 2014 m. - 9 300 sklypų.

Aukcionuose 2012 - 2014 m. numatoma parduoti iš viso iki 14 300 miško žemės sklypų, iš jų: 2012 m. - 1 000 sklypų; 2013 ir vėlesniais metais - 13 300 miško žemės sklypų.

Prognozuojama, kad aukcionuose 2012 bei 2013 ir vėlesniais metais asmenims bus parduota iki 50 tūkst.

Svarbu! Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. gegužės 1 d. šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka gali prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste ir (ar) pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Minėtu įstatymu piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, numatyta galimybė iki 2024 m. gegužės 1 d. pratęstas laikas NŽT pateikti prašymą už miestuose turėtą žemę pasirinkti miško plotą kaimo vietovėje arba prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste.

Jeigu iki šio nustatyto termino piliečiai nepakeis valios (nepateiks prašymo NŽT) dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą, o atkurti nuosavybės teisių ankstesniame prašyme nurodytu būdu nėra galimybių, nuosavybės teisės šiems piliečiams bus atkuriamos atlyginant pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Naujai reglamentuota tokia tvarka: piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Metinė Valstybinių Miškų Kirtimų Norma

Vyriausybė patvirtino metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2024-2028 metams. Per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį skaičių patenka ir apie 20 tūkst. Vien brandžių medynų plotas valstybiniuose miškuose per praėjusį penkmetį padidėjo 14 tūkst. ha. Tai rodo, jog kertama buvo gerokai mažiau nei priauga.

2019-2023 metams patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma, kurią siūloma tvirtinti ir ateinantiems penkeriems metams, buvo 11 850 hektarų plotas, apskaičiuotas pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame buvo leidžiama iškirsti iki 3 620 tūkst.

Atkreipiame dėmesį, kad pagrindiniai miško kirtimai neplanuojami ir nėra ir nebus vykdomi valstybiniuose miškuose esančiose Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, kurias Lietuva yra įsipareigojusi apsaugoti. Miško kirtimų norma pirmiausia taikoma medienos gavybai skirtuose (III ir IV grupių) miškuose, todėl gamtiškai vertingiausi (I ir IIA grupės) ar socialiniu aspektu svarbūs rekreaciniai (IIB grupės) miškai nebus paveikti.

Aplinkos ministras pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) įvertinti 19,8 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų gamtines vertybes ir pateikti Valstybinių miškų urėdijai rekomendacijas, kaip šias vertybes išsaugoti miškus tvarkant ir naudojant. Iki tol jokia ūkinė veikla minėtuose miškuose nebus vykdoma.

Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės sprendimu perduotų bešeimininkių miškų gamtosauginė vertė bus nustatoma pagal tai, ar juose yra Europos Bendrijos svarbos buveinių, saugomų rūšių radaviečių, kiek teritorijų patenka į saugomas teritorijas, tarp jų ir „Natura 2000“ teritorijas.

Valstybinių miškų urėdijai ministras pavedė atsižvelgus į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktus pasiūlymus dėl minėtų miškų tvarkymo ir naudojimo parengti jų vidinės miškotvarkos projektų pakeitimus.

Tam, kad būtų geriau panaudojamas valstybinės žemės potencialas miškingumo didinimui, o kompleksinė miškų ūkio veikla būtų vykdoma racionaliai, formuojant žemės sklypus turės būti įtraukiami ir su urėdijai perduotais rezerviniais miškais besiribojanti ar įsiterpusi naujų miškų įveisimui tinkama laisvo fondo žemė.

Kad būtų apsaugotos atviro tipo buveinės, kuriose naujų miškų įveisimas negalimas, Valstybinė miškų urėdija įpareigota parengtus prašymus suprojektuoti žemės sklypus papildomai suderinti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir tik po to pateikti Nacionalinei žemės tarnybai.

Miškų plotų pokyčiai Lietuvoje

tags: #laisvos #valstybines #zemes #fonde #esanciu #valstybiniu