Krovinių vežimas - tai plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip pat vežimas bet kokia transporto rūšimi.
Čia taip pat priklauso tokios operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas. Atliekant šias operacijas, ten, kur gamyba yra specializuota, neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutais nenutrūkstamai juda dideli kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kuri nukenčia nuo atmosferinių sąlygų, žemės ūkio kenkėjų ir grobstytojų.
Norint įvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimų planus. Šie planai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines ir laiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojui bus nepriimtina. Vartotojas turi gauti ne tik būtiną krovinių kiekį, bet reikiamoje jam vietoje, reikalingu laiku ir už tinkamą kainą.
Transporto-ekspedicinės įmonės darbuotojų pagrindinis uždavinys parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikytą vežimams atlikti, kuriems jinai skirta, įmonės priimdamos sprendimą turi vadovautis įvairių transporto rūšių privalumais ir trūkumais. Kartais pradinis parinkimas gali būti patikslintas įvertinus besikeičiančias aplinkybes, pavyzdžiui, vežimų apimčių padidėjimas arba sumažėjimas, atskirų krovinių pristatymo skubumo laipsnis. Toliau pateiksime kai kurias charakteristikas, kurias reikia turėti omenyje parenkant transporto rūšį vidaus arba tarptautiniams vežimams.
Krovinių vežimo strategijos ir planavimas
Verslininkai, užsiimantys krovinių vežimu, turi mokėti sudaryti perspektyvinius planus, įvertindami savo ir užsakovų detalius reikalavimus. Strategijos tikslas - garantuoti didžiausią operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis. Krovinių vežimo ir saugojimo kainos tarpusavyje siejasi ir turi viena kitą papildyti.
Vežimų efektyvumo didėjimas mažina saugojimo išlaidas, o saugojimo sandėliuose efektyvumo didinimas užtikrina didelį krovinių išsaugojimo laipsnį, belaukiant, kol jie bus išvežti. Plane turi būti pasverti visi vežimo aspektai, nuo pirmos iki paskutinės operacijos ir numatyta sistema operacijų, užtikrinančių norimo rezultato su mažiausiomis išlaidomis pasiekimą.
Dalis bendros strategijos yra tokie faktoriai: realizavimo rinkos prognozavimas, medžiagų vežimas, sandėlių plotų parinkimas, apskaita, aplinkos teršimas, krovinių sugadinimas (vežant ir sandėliuojant), personalo patikimumas, sauga, apsauginis įpakavimas, vežimo greitis, terminalų išsidėstymas, perkrovimas iš vienos transporto rūšies į kitą, dokumentacijos apdorojimas, vartotojo tarnyba.
Krovinių vežimas susijęs su poreikių tenkinimu, o realizacijos sistema - su poreikių sukūrimu. Poreikių tenkinimo tikslas - sutrumpinti užsakymo gavimo ir įvykdymo laiką. Bendros krovinių vežimo išlaidos. Išskyrus pirmąją operaciją, visos kitos priklauso nuo užsakovų sandėlių politikos.
Jeigu yra keletas didelių sandėlių, tai galima efektyviai apdoroti krovinius. Tačiau reikia turėti omenyje, kad nuotolis nuo šių sandėlių iki vartotojų turi nemažą įtaką. Daugeliui sandėlių reikia daug vietos, o tai yra neekonomiška, nors sumažina nuotolius iki vartotojų. Svarbiausias uždavinys - nustatyti racionaliausią sandėlių išdėstymą, kuris užtikrintų mažiausias bendras išlaidas.
Išlaidų diapazonas, analizuojamų kiekviename iš punktų (nuo a iki e), keičiasi priklausomai nuo įvairių faktorių, išskyrus sandėlių strategiją. Pavyzdžiui, vežimas gali būti atliktas įvairiomis transporto rūšimis. Vežimas iš esmės sudaro srautą. Parengimas maršrutinio lapo, atspindinčio vežimo procesą, leidžia sutelkti dėmesį į krovinio judėjimą, išskirti ir įvertinti visą procesą, o visą sistemą palyginti su atskiromis prielaidomis, išnagrinėtomis įvairiais požiūriais.
Vandens transportas: privalumai ir trūkumai
Dėl naudojamų traukos priemonių didelio našumo vandens transportas, ypač giliavandenis jūrų transportas, kurio rentabilumas labai aukštas, gali garantuoti mažiausius tarifus skaičiuojant l tkm, negu bet kokia kita transporto rūšis.
Privalumai:
- Ekonomiškumas
- Didelis pralaidumas
- Galimybė vežti didelius krovinius
- Platus geografinis pasiekiamumas
Trūkumai:
- Žemas greitis
- Priklausomybė nuo oro sąlygų
- Būtina uosto infrastruktūra
- Ribotas prieinamumas sausumos teritorijoms
Žymiai kruopštesnis įpakavimas, negu oro transporte. Giliavandenis jūrų transportas. ekonomija gali būti pasiekta frachtuojant laivą, kuris bus visiškoje frachtuotojo žinioje, krovininiai tarifai, suderinti tarp frachtuotojo ir laivo savininko. Ši vežimų forma pasiekiama tik tiems vartotojams, kurie turi labai daug krovinių ir, dažniausiai, masinių. kroviniams vežti, išstumti konteinerovežių. Kitais maršrutais šios dvi giliavandenių jūrų vežimų formos dirba lygiagrečiai. Transporto kompanijoms tenka pasirinkti privalumus tarp konteinerinių vežimų su aukštais tarifais ir žymiai pigiau, tačiau mažiau efektyviu, paprastu aptarnavimu.
Jeigu dideli sausumos tarpai labai prailgina jūrų maršrutus, lyginant su tiesiu atstumu, krovinių pristatymo pagreitinimui taikomi multimodaliniai vandens-sausumos vežimai. Nors vežimo sausumos transportu lyginamosios išlaidos l tkm didesnės, negu jūrų transportu, tačiau pristatymo atstumo sutrumpinimas gali sumažinti bendras transportavimo išlaidas. Derinyje su laiko ekonomija tokia vežimų rūšis darosi pakankamai konkurentabili.
Pasirinkimas trumpais reisais, pavyzdžiui, Europoje, sudėtingesnis. Praeityje vienintelė transporto priemonė, vežant masinius krovinius, buvo paprasti laivai. Dabar į kai kuriuos Europos uostus krovinius galima pristatyti paprastais laivais, keltais, konteinerovežiais, geležinkelio keltais ir kabotažiniais konteinerovežiais.
Laivų tipai kroviniams vežti:
- Laivai generaliniams kroviniams vežti: tradiciniai laivai vežti įvairiems kroviniams dėžėse, pintinėse, dėžutėse, statinėse ir t.t. Jie vis dar plačiai naudojami stambiems ir menkaverčiams kroviniams vežti tarp uostų, neturinčių specialių įrengimų.
- Ro-ro laivai: ypač patogūs kroviniams, netinkantiems arba nesant reikalo vežti konteineriuose arba krovinius konteineriuose siunčiant iš punktų arba į paskirties punktus, kurių neaptarnauja sistema Freitlainer*) arba Interfreit (kontinentinis sistemos Freitlainer*) analogas).
- Konteineriniai vežimai trumpais atstumais: patogūs dėl tokių konteinerinių vežimų, kaip ir Ro-ro laivai dėl multimodalinių vežimų į uostus ir iš jų koncentruojančius krovinius, ir į uostus, priimančius okeaninius laivus.
- Geležinkelių-konteinerovežiniai vežimai: ypač patogūs konteineriams vežti pagal sistemą Freitlainer (Interfreitlainer).
Konteinerinis laivas
Vandens transporto terminalai ir uostų tarnybos
Vandens transporto terminalai skiriasi pagal dydį: nuo upių mažų prieplaukų, leidžiančių priplaukti laivams, sveriantiems keletą šimtų tonų ir pagamintiems su sustiprintu dugnu, dėl ko laivas gali nusileisti ant kylio atoslūgių metu, iki milžiniškų kompleksų, apimančių daugelio kvadratinių hektarų teritoriją.
Uostų visų įrengimų ir tarnybų įvairovės neįmanoma nagrinėti didėjančia arba mažėjančia tvarka, nes tokia įvairovė gali būti didelė, kaip ir pačių uostų skaičius. Pirmiausia, kad laivas prie prieplaukos priplauktų saugiai, reikalingas atitinkamas gylįs. Norint pastatyti pastovius statinius, tokius kaip uždaridokai, šliuzai, krantinių sienos ir t.t, reikalingi dideli kapitaliniai įdėjimai. Čia taip pat gali prireikti papildomos bangolaužių apsaugos, taip pat įrengti giliavandenius kanalus, kad įplauktų laivai su didele grimz1e.
Laivas turi būti saugiai privestas prie prieplaukos. Tam gali prireikti papildomų įtaisų, leidžiančių vesti laivą nuo išorinių uosto ribų prie uždaroje akvatorijoje esančios prieplaukos, kuri gali būti kelias dešimtis kilometrų aukščiau pagal srovę.
Skirtingai nuo lėktuvų, kurie daugiausia skrenda griežtai kontroliuojamose zonose ir perduodami iš vieno oro eismo valdymo punkto kitam, jūrų laivai atviroje jūroje yra nekontroliuojami tol, kol nepasiekia uosto, kur jie patenka uosto vadovybės jurisdikcijon. Prieš keletą dienų, o kartais ir savaičių, netgi mėnesių prieš atvykstant laivui, laivo savininkas praneša uosto administracijai apie atplaukiantį laivą.
Kuo ilgesnis reisas ir kuo daugiau sustojimo uostų, tuo sunkiau numatyti tikslų atvykimo laiką, kurį prireikia ne kartą tikslinti pagal laivo plaukimo aplinkybes. Jeigu laivas neturi griežtai nustatyto maršruto, jo atvykimo laiką sunku nustatyti tiksliai, kadangi pirmenybė teikiama papildomų krovinių pakrovimui suplanuoto išvykimo laiko sąskaita. Jeigu laivas plaukia ne prie numatytos prieplaukos, t.y. prie tos prieplaukos, kuri išimties tvarka išnuomota kuriai nors laivybos kompanijai (arba kaip yra daugelyje Europos uostų - krovinių kompanijai), jį laikinai pritvirtina prie bendrojo naudojimo prieplaukos.
laivų pakrovimo ir iškrovimo gali keletą kartų keistis iki laivo atvykimo, pavyzdžiui, gali įvykti pasikeitimai dėl pavėlavusių laivų, blogo oro, gedimų, streikų. Kada laivas yra kelyje į duotąjį uostą, kompanija-laivo savininkė arba jos agentas turi pranešti uosto administracijai planuojamą atvykimo laiką.
Uosto tarnybų veikla:
- Švyturių tarnyba: reguliuoja ir aptarnauja švyturius, pakrantės ir plaukiojančias bujas.
- Locmano tarnyba: užtikrina saugų laivo praėjimą aukštuose vandenyse. Licencijos išduodamos tik išlaikius egzaminus ir įgijus atitinkamą darbo patirtį, stebint kvalifikuotiems locmanams.
- Buksyravimas: užtikrina daug saugesnį manevravimą, negu naudojant tik laivų variklius ir valdymo vairą.
- Uosto navigacijos tarnyba: teikia pagalbą laivų saugiai laivybai ankštomis uosto sąlygomis.
- Muitinė: tikrina, ar nėra kontrabandos.
Aprašysime kiekvienos uosto tarnybos veiklą - pradedant tuo momentu, kada laivas priplaukia prie išorinės uosto ribos ir baigiant prisišvartavimu. Prieš atplaukiant laivui į išorinį reidą, pagal uosto administracijos jurisdikciją iš anksto būtina pagalba praplaukiant pavojingas vietas: uolas ir smėlio seklumas.
Kapitonas turi žinoti, kur yra saugus forvateris, kuris turi būti pažymėtas navigacinėmis bujomis per visą giliavandenio praėjimo ilgį. Kiekvienas iš giliavandenių praėjimų turi turėti individualią formą arba pažymėjimų sistemą, savo pavadinimą ir turi būti pažymėtas žemėlapyje. Uosto navigacinė informacija turi būti detaliai surašyta ant kiekvieno perėjimo, kad užtikrintų lengvą jų išaiškinimą ir tikslų laivo padėties nustatymą netgi blogo matomumo sąlygomis, kada kranto ženklų nesimato.
Švyturių tarnybos reguliuoja ir aptarnauja švyturius, pakrantės ir plaukiojančias bujas. Norint užtikrinti saugų laivo praėjimą aukštuose vandenyse vięn tik bujų nepakanka. Sudėtingas vandens tekėjimas, besikeičianti vėjo kryptis, įvairių greičių tėkmė, keltų perkėlos - tai tik dalis sunkumų, kuriuos įveikti reikia pagalbos žmonių, žinančių vietines sąlygas. Šį darbą dirba locmanų tarnyba. uosto administracijos (kurios sudėtyje yra locmanų tarnyba) arba specialios locmanų administracijos.
Licencijos išduodamos tik išlaikius egzaminus ir įgijus atitinkamą darbo patirtį, stebint kvalifikuotiems locmanams. Kai kuriuose uostuose tarptautinės laivybos kapitono diplomas išduodamas tik atlikus stažuotę, kituose uostuose to nereikalaujama, o locmanas tobulinasi stebimas tik instruktoriaus, per keletą pasirengimo etapų, pradedant nuo mažesnių laivų iki didžiausių. Kai kuriuose uostuose locmano lydėjimas nereikalingas, kituose - pagal kapitono pasirinkimą. Netgi, kai locmano aptarnavimas būtinas, kai kurie kapitonai apsieina be jo paslaugų, jeigu jie vadovauja nedideliems laivams, dažnai užplaukiantiems į uostą, nes vietos sąlygos būna žinomos. Uostuose su būtinu locmanų aptarnavimu vietinių laivų kapitonai, dažnai atplaukiantys į uostą, kartais gauna locmanų teises, kad nereikėtų kiekvieną kartą kviestis locmano.
Dideliems laivams sunku plaukti ir manevruoti suspaustame uoste be pašalinės pagalbos. Netgi vykstant paprasčiausiam eismui, norint sustabdyti didelį laivą, būtinas pakankamas galingumas, o pavojus susidurti su uosto statiniais, pavyzdžiui, prieplauka, nors esant mažam greičiui, didelis. Be to, kelių dešimčių metrų ilgio laivas labai sunkiai gali pakeisti eismo kryptį. Pasukus vairą praeina gana ilgas laiko tarpas, kol laivas pasisuka. Šie du aspektai lemia būtinybę naudoti buksyrus.
Šie nedideli, tačiau labai galingi laivai gali stumti, buksyruoti ir apsaugoti stambius laivus. Jie užtikrina daug saugesnį manevravimą, negu naudojant tik laivų variklius ir valdymo vairą. Dauguma stambių uostų turi vienokios ar kitokios rūšies navigacijos tarnybą. Kaip rodo pavadinimas, ši tarnyba teikia pagalbą laivų saugiai laivybai ankštomis uosto sąlygomis.
Jau buvo paminėtas ultratrumpųjų bangų ryšys tarp laivo ir kranto. Artėjančiam laivui jis leidžia gauti pačią naujausią informaciją apie laisvas prieplaukas, inkarų stovėjimo vietas, apie oro sąlygas, laikinas kliūtis, pvz., apie tuo metu gilinančias dugną mašinas ir t.t. Didėjant laivų gabaritams, tapo būtina reguliuoti eismą zonoje, esančioje uosto administracijos žinioje. Pavyzdžiui, uostuose, kur dėl potvynių ir atoslūgių reikia sudaryti uždarus ėjimus ir šliuzinius įėjimus, labai svarbu valdyti laivų judėjimą pasroviui į viršų.
didele grimzle turi būti duodamas pirmumas, kad jų įėjimo laikas sutaptų su maksimaliu gyliu. Tokia situacija gali priversti visus laivus nuleisti inkarus žiotyse ir praplaukti į viršų pasroviui, navigacijos tarnybos nustatyta tvarka. Mažesni laivai praleidžiami per šliuzus prieš praleidžiant ar praleidus laivus su didele grimzle. Laivai išplaukia atvirkščia, nei ką tik nagrinėta, tvarka. Jeigu laivas plaukia per įėjimo šliuzą, čia jam reikalinga pagalba. Uostų šliuzus ir vandens lygio pakėlimą beveik visada valdo uostų administracijos dokų tarnybos personalas (arba kita analogiška tarnyba). Įplaukiant į šliuzą ir stovint prie prieplaukos laivus lynais pritvirtina uosto administracijos personalas arba kiti darbuotojai, turintys teisę atlikti tokius darbus.
Kai kuriuose kelio punktuose prie prieplaukos į laivą atvyksta muitinės tarnybos darbuotojai patikrinti, ar nėra kontrabandos. 1) karantino pažymą, patvirtinančią, kad laive nėra infekcinių ligų. Nei keleiviai, nei komandos nariai negali palikti laivo tol, kol bus išduota karantino pažyma visam laivui. 2) laivo pažymą apie muitinės mokesčių apmokėjimą. Kapitonas. pateikia muitinės tarnybos darbuotojams sąrašą krovinių, už kuriuos re...
Uostas