Daugelis jaučiame nepaaiškinamą trauką „Art deco“ stilistikai. Ir kalta čia ne vien savita estetika - ji asocijuojasi su laisve alsavusiu Laikinosios sostinės laikotarpiu, o kauniečiams - dar ir su savotišku Kauno „aukso amžiumi“.
Art Deco architektūra Kaune. Šaltinis: Wikipedia
Architekto Stasio Kudoko Gyvenimas ir Kūryba
Ketvirtadienį, rugsėjo 27 d. nuo 12 val. Kauno KTU Vaižganto progimnazijoje (Skuodo g. 27) įvyks konferencija „Architekto Stasio Kudoko gyvenimo ir kūrybos laiptais“, skirta vieno iš žymiausių Pirmosios Respublikos Kauno architektų dr. S. Kudokas Laikinojoje sostinė suprojektavo dešimtis visuomeninių pastatų, tarp kurių - buvusi Kauno valstybinė 6-oji gimnazija (dabar - KTU Vaižganto progimnazija) ir Kauno aukštesniosios technikos mokykla (dabar - Kauno technikos kolegija).
Apie kultūros paveldo ir bendruomenių ryšį kalbės Žemųjų Šančių bendruomenės narė Vita Gelūnienė. O štai asmeniškai Kudokus emigracijoje Kalifornijoje pažinojusi vertėja ir visuomenės veikėja Vijolė Arbas pasakos apie architekto šeimos metus Jungtinėse Valstijose.
Tai - ne vienintelis Stasiui Kudokui skirtas renginys Kaune šią savaitę. Dieną prieš konferenciją - trečiadienį, rugsėjo 26 dieną - rengėjai pakvies į nemokamą ekskursiją autobusu „Architekto dr. Stasio Kudoko kūryba Kaune“.
Nuo 1930 iki 1944 metų Kauno savivaldybėje architektu dirbęs dr. S. Kudokas suprojektavo žinomus miesto pastatus: Aleksoto funikulierių, Kauko laiptus, Pigių butų koloniją.
S. Kudoko Vila
Tarpukariu ant šlaito, šalia S. Kudoko laiptų, stūkso tarpukariu statyta itališko stiliaus vila, kurią savo šeimai suprojektavo pats architektas Stasys Kudokas. Šis namas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, pažymėtas Europos paveldo ženklu.
Modernizmo stiliaus S. Kudoko namas 2015 m. gavo Europos paveldo ženklą. Šaltinis: Kas Vyksta Kaune
S. Kudokas baigė Kauno meno mokyklą, Sankt Peterburge mokėsi inžinerijos, Romoje 1930 m. baigė Karališkąją architektūros mokyklą. Apie šimtą keturiasdešimt pastatų (bažnyčių, mokyklų, visuomeninių pastatų, privačių namų ir kt.) tarpukariu Lietuvoje suprojektavęs architektas galiausiai nubraižė ir 1938 m. pastatė namą-vilą savo šeimai, kuri čia gyveno iki 1944 m. okupacijos, tuomet išvyko į Vokietiją, po kelerių metų - į JAV.
Daugiau kaip 600 kv. m ploto namas buvo suprojektuotas su rūsiais ir atskiru trijų kambarių butu nuomai. Pirmajame aukšte buvo S. Kudoko darbo kabinetas, antrajame - miegamasis. Ant tuomet dar plokščio namo stogo įrengta terasa, tiesa, stogas vėliau buvo pakeltas virš terasos ir ji buvo uždengta. Pastatas iki šiol turi didelį balkoną, kieme matyti arkinės galerijos, namą juosia bei į sodą veda laiptai.
Ant namo matyti skulptoriaus Broniaus Pundziaus skulptūrinė kompozicija „Motinystė“, kuri pritvirtinta Kudokų šeimoje gimus sūnui Jurgiui. Renesanso stiliaus sode yra apvalus miniatiūrinis fontanas. Įdomu, kad antrajame pastato aukšte įrengtas garažas, į kurį patenkama iš aukščiau už namą esančio Vaižganto gatvės akligatvio.
Karo metais išvykus Kudokams, namas buvo padalytas į keturis gyvenamuosius butus ir taip išliko iki šiol.
Dviejų butų savininkas Dainius Lanauskas gyveno Vilniuje, o Kaune apsilankydavo savaitgaliais ir kartą, lipdamas šalia vilos esančiais laiptais, pastebėjo šį namą. Išsiaiškinęs, jog du butai yra parduodami, nusprendė juos įsigyti.
Modernizmo stiliaus name autentiškas išliko ne tik eksterjeras, bet ir interjero detalės: originali art deco stiliaus medinė laiptinė su teraco laipteliais ir aikštelėmis, arkadomis bei balkonais; autentiškas grindų parketas suklotas „eglute“, lubų apvadai, durys, krosnis, sieninės spintos, radiatorius, šviestuvas.
Butus name įsigijęs D. Lanauskas prieangyje padarė nedidelį muziejų Kudokų šeimai ir namo istorijai. Jam labai padėjo, jog buvę šeimininkai rado Kudokų šeimos albumus, kuriuos įkomponavo į minėtą muziejų.
Tiesa, dabar vienas iš minėtų butų ilgam laikui išnuomotas privačiam asmeniui.
Art Deco Interjeras Kaune
Bent trumpam sugrąžinti dabar dažnai mistifikuojamo laikotarpio namų dvasią į šių dienų Kauną žada paroda „Art Deco Kaune 1919 - 1940. Namų jausmas“.
Pagal sumanymą, parodoje „Art Deco Kaune 1919 - 1940. Namų jausmas“ patirti tarpukario namų dvasią turėtų padėti 3-ojo ir 4-ojo dešimtmečių kilimai iš Lauros Bohne kolekcijos, Deivio Slavinsko paveikslai, Jono Prapuolenio ir kitų tarpukario meistrų sukurti baldai, įvairūs interjero elementai bei detalės.
Iš Vakarų atėjusi Art deco architektūrinė kryptis Lietuvoje ėmė rastis maždaug nuo 3-čiojo dešimtmečio vidurio. Labiausiai ji atsiskleidė tarpukario Lietuvos interjeruose ir balduose.
Bene ryškiausias pastarojo laikotarpio baldų kūrėjas J.Prapuolenis šio meno paslapčių mokėsi Paryžiuje, kur susipažino su art deco stilistika ir sėmėsi įkvėpimo iš paties Emile‘io Jacques‘o Ruhlman‘o.
Tautišku stiliumi kūręs bei šį moderniai interpretavęs menininkas yra įvairių funkcijų baldų ir interjerų autorius, skynęs apdovanojimus ir tarptautinėse parodose.
Art Deco Butas-Muziejus
Prieš porą metų Kauno centre duris atvėrė „Art Deco“ butas-muziejus, įsikūręs garsaus architekto Edmundo Alfonso Fryko 1929 m. projektuotame name. Gydytojo prof. Prano Gudavičiaus užsakymu Gedimino g. 48 pastatytas prabangus daugiabutis turi 4 aukštus, kiekviename jų yra po du butus.
Šis butas-muziejus nukelia į tarpukarį ir parodo, kaip tuo metu gyveno Kauno elitas. Tarpukario butų su autentišku išplanavimu liko nedaug, nes sovietmečiu tokie butai buvo nacionalizuoti, perplanuoti, o juose apsigyvendavo po 2-3 šeimas.
118 kv. m dydžio bute yra 4 kambariai (valgomasis, svetainė, darbo kambarys, miegamasis), tarnaitės kambarėlis, virtuvė, vonia, koridorius. Palėpėje anksčiau buvo skalbykla, o namo rūsyje įkurtame bute gyveno pečkurys.
Į trečiame aukšte esantį butą-muziejų galima patekti per dvi laiptines. Butą įsigyti per 10 minučių nusprendę verslininkai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius atkūrė autentišką tų laikų vaizdą.
Pradžiugino tai, jog nuo 1989 m. čia gyvenę medikai Miliukai išlaikė autentišką ne tik buto planą, bet ir duris, parketą, grindų plyteles, grindjuostes, ketaus kriauklę vonioje, šaltspintę virtuvės sienoje, koridoriaus sienines spintas.
Muziejaus įkūrėjai stengiasi pasirūpinti ir autentiškais baldais, kurie atspindi to meto gyvenimą. Svetainės baldų komplektas - tachta, staliukas, pufai ir radijo staliukas - pagaminti tarpukariu, tikėtina Kaune, dengti riešutmedžiu.
Nedidelis sukamas stalelis 1930 m. pagamintas Belgijoje, jis buvo skirtas stipriam gėrimui ir cigarui. Baras-transformeris atkeliavo iš Panevėžio. Iš staliuko išsitraukia padėkliukai, kuriuose galima laikyti stikliukus, šaukštelius, apačioje - gėrimų saugykla.
Virtuvėje išliko firmos „Villeroy & Boch“ plytelės, baldai.
„Taip, kaip atrodo šis butas, tarpukariu Kaune kukliau ar prabangiau galėjo gyventi apie 20-30 tūkst. šeimų. Tai nėra siauras elitas, tai ištisas miestietiškos kultūros klodas! Džiaugiamės galėdami šią kultūrą pristatyti visiems atėjusiems į muziejų“, - kalbėjo K. Banys.
Privačios ir Atviros Ekskursijos
Unikalų tarpukario butą šiomis dienomis gali aplankyti kiekvienas, o didesnė žmonių grupė gali patirti ir privačią ekskursiją, skirtą asmeniškai tik jiems. Už 22 eurus čia galima išvysti ir paliesti prieš beveik 100 metų pastatyto namo apartamentus, atsisėsti ant autentiškų tarpukario baldų ir apžiūrėti, kaip tuo metu gyveno kauniečiai.
Ekskursijos vyksta bene kiekvieną dieną, kurių metu per maždaug 2 valandas apžiūrėsite išsaugotą autentišką buto išplanavimą, ąžuolo parketą, plyteles, net 14 durų, sienų spalvas, atrastus ir atkurtus unikalius art deco / tautinio stiliaus motyvus ant sienų. Taip pat pamatysite, kokie baldai, indai ir interjero detalės buvo populiarios tuo laikmečiu.
J. ir A. Iljinų Namas
K. J. ir A. Iljinų namas Kauno centre 1933 m. pagal inžinieriaus architekto Arno Funko projektą pastatytas namas pradžioje turėjo priklausyti karo medikui Pranui Gudavičiui, tačiau namą pamatęs Jurgis Iljinas nusprendė jį įsigyti ir padovanoti savo žmonai Aleksandrai.
Pirmame aukšte buvo įrengti du nuomojami butai. Antrame buvo namo šeimininkų - Iljinų - butas. Dviaukštis pastatas su rūsiu bei rekreacine terasa ir nedidele oranžerija ant stogo išsiskiria tuo, jog ant namo fasado laisvai išdėstytas erkeris su apskritu ir horizontaliu langais. Namas išsiskyrė prabangiu art deco stiliaus interjeru ir arabiškomis stiliaus detalėmis.
Rytietiškos dvasios įnešė cholyje įrengta medžio drožiniais dekoruota altana. Kitame kambaryje išlikusi alkova, kurioje anksčiau vakarota, rūkytas kaljanas, klausytasi muzikos. Hole ir svečių kambaryje netrūko rytietiškų motyvų, o miegamajame Iljinai turėjo Egiptą primenančių interjero detalių.
Iljinų šeima bute gyveno iki 1941 m., kol jis buvo nacionalizuotas. Šeimininkai patraukė į Vokietiją, o jų bute įsikūrė dainininkė Gražina Matulaitytė su vyru poetu Aleksiu Rannitu.
Sovietmečiu bute veikė įvairios valdiškos įstaigos, o paskutiniai čia šeimininkavo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Civilinės saugos skyriaus darbuotojai.
2016 metais apleistą, beveik 480 kv. m A. Iljinienės namą įsigijo Kauno verslininkas Zigmantas Dargevičius.
2019 metais namas pirmą kartą nuo pastatymo buvo renovuotas iš pagrindų. Pilkas fasadas nusidažė baltai, panaikintos svetainės pertvaros, anksčiau erdvę sudalinusios į kabinetus. Atnaujinti mediniai langai, parketas, židinys, sieninė spinta, durys bei jų rankenos, radiatoriai, virtuvės grindų plytelės, atkurtos suapvalintos kambarių sienų formos, alkova, į tarno kambarį vedantys laiptų turėklai ir laiptų apvadai. Atgimė ir sienų atspalviai, dekoras.
Nuo sienų buvo nuimta net 12 sluoksnių įvairių dangų. Pirminių sluoksnių fragmentai palikti keliose buto vietose. Vonioje po radiatoriumi paliktas originalių tamsiai raudonų plytelių fragmentas.
Bute išliko dvejos autentiškos Afrikos juodmedžio durys, jos irgi buvo atnaujintos.
Dabar buvusį J. ir A. Iljinų butą nuomojasi interjero dizaino studija „Blank Page Studio“. Studijos bendraįkūrėja, interjero dizainerė Rūta Bužinskaitė siekia, kad į Europos paveldo sąrašą įtrauktas istorinis namas taptų kultūros renginių erdve ir būtų lankomas miestiečių.
Gali Virsti „Lego“ Rinkiniu
Įspūdinga architektūra ir istorija dvelkiantis J. Ir A. Iljinų namas gali virsti realiu „Lego“ rinkiniu. Kauniečiai balsavo už šią idėją oficialiame „Lego“ puslapyje ir palaikymo balsai davė rezultatų.
Pasiekus 10 tūkst. balų, idėja bus peržiūrėta „Lego“ komandos ir galiausiai gali virsti realiu rinkiniu, kurį galės įsigyti visi norintys. „Lego ideas“ tinklapyje skelbiama, jog J. Ir A. Iljinų lego projektas surinko reikiamą taškų skaičių ir dabar yra perkeltas į „peržiūros“ stadiją.
Tiesa, projektas peržiūrėtas bus tik gegužės mėnesį, o jo įvertinimas gali trukti dar kelis mėnesius, nes „Lego“ komanda turi įvertinti ar jis tinkamas žaisti, ar saugus ir atitinka „Lego“ įvaizdį.
Anot idėjos autoriaus, kruopščiai atkurtą 30,4 x 32 x 21,1 cm J. ir A. Iljinų namo modelį sudaro apie 2600 „Lego“ detalių. Jame galima atrasti šiam pastatui būdingus bruožus: apvalius ir kampuose esančius langus, art deco interjerą ir kitas detales.
Norintys apžiūrėti pastato vidų galės tai padaryti išimdami stogą ir pirmą aukštą.
Autorius atkreipia dėmesį, kad jei šis projektas pasisektų, tai būtų pirmas modernizmo stiliaus pastatas oficialiame „Lego“ rinkinyje. Be to, tai labiau atkreiptų dėmesį į Kauną ir jo tarpukario architektūrą.
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“ – Art Deco muziejus iš tarnų perspektyvos S2E16
Kudokų Vila: Kultūros Nakvynės
S.Kudoko vila, vila „Grabytė“ ir dar keletas kitų, pagal tam tikro laikmečio dvasią įrengtų apartamentų, yra „Kaunas 2022“ palikimo - programos „Kultūros nakvynės“ dalyviai.
Tai reiškia, kad šie ypatingi, su meile įrengti apartamentai yra atviri Kauno svečiams, norintiems pajusti tarpukario dvasią, išbandyti autentiškų tuo metu Lietuvoje naudotų baldų patogumą, išgerti arbatos iš kolekcinių porceliano puodelių ar net pasimatuoti to meto madas atitinkančius drabužius.
Bute, kuris apstatytas autentiškais tarpukario baldais, gausu art deco interjero detalių, radijas groja 1930-ųjų šlagerius. Apsistoję svečiai nakvoja Kauno karininkų ramovės interjero architekto S. Kudoko sau suprojektuotame miegamajame, mėgaujasi rytine kava terasoje su renesanso stiliaus fontanėliu.
„Kaunas 2022“ komanda, rengdamasi priimti pirmuosius svečius, „Kultūros nakvynių“ apartamentus praturtino įvairiomis autentiškomis buities detalėmis iš tarpukario. Pavyzdžiui, galima pasimatuoti drabužių, susipažinti su to laikotarpio mados istorija.
Art deco stiliaus baldai ir jų restauravimas - skulptoriaus D.Lanausko aistra, prasidėjusi nuo atsitiktinai pamatyto šviestuvo.
S.Kudoko vilos butai - tiek „Kultūros nakvynių“ apartamentas, tiek ir paties menininko butas - apstatyti D.Lanausko restauruotais baldais.
„Man tie baldai tiesiog labai gražūs. Be to, šioje viloje jie labai gerai „žiūrisi“. Toks jausmas, lyg būtų grįžę namo“, - sako D.Lanauskas.
Per dešimt metų pavyko sukaupti nemažą tokių baldų kolekciją. Ją pamatęs Niujorko art deco asociacijos prezidentas, kuris lankėsi Kaune prieš kelerius metus, pasak D.Lanausko, nustebo nesitikėjęs atrasti čia tokios autentikos.
D.Lanauskas teigia, jog tinkamai prižiūrimi, beveik šimtmečio sulaukę baldai, išgyvens ir dar šimtą metų.
Pasak „Grabytės“ savininkės architektės M.Jasinskaitės, eklektinis interjero stilius restauruojant vilą buvo pasirinktas neatsitiktinai. Tokį pasirinkimą padiktavo pati vila.
Pasak jos, nors stilius sukurtas iš senovinių baldų, vila yra moderni ir pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams. Interjere yra modernių minimalistinių detalių, įkvėpimo M.Jasinskaitė sėmėsi ir iš naujų art deco idėjų.
M.Jasinskaitė teigia, jog istoriniai baldai, net ir nesusiję su konkrečia šeimos istorija, suteikia interjerams gilumo, juos praturtina.
Lanausko Aistra Kauno Architektūrai
Skulptorius ir verslininkas Dainius Lanauskas jau kuris laikas yra atidėjęs savo profesiją ir atsidavęs aistrai - art deco idėjoms šiuolaikiniuose interjeruose. Namų dekoravimo stilius, tarpukariu karaliavęs laikinojoje sostinėje kartu su moderno architektūra, menininką patraukė taip, kad Vilnių iškeitė į Kauną. Negana to, ieškodamas art deco trupinių, jis šiame mieste sutiko savo gyvenimo moterį - sužadėtinę Sigitą.
Jau įsikūręs Vilniuje, kai tik rasdavo laisvą dienelę, Dainius, anuomet dar vienišas vyras, pabėgdavo iš sostinės į Kauną, Žaliakalnį, kad pasimėgautų moderno architektūros šedevrais.
Autentiška spinta. Šaltinis: Kas Vyksta Kaune