Daugiabučio Renovacijos Leidimas Lauke: Kas Būtina Žinoti?

Daugiabučių namų modernizavimas - svarbus žingsnis siekiant energinio efektyvumo ir gyvenimo kokybės pagerinimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokius leidimus reikia gauti atliekant daugiabučio renovacijos darbus lauke, kokie reikalavimai keliami, ir kokios galimos finansavimo priemonės.

Daugiabučių Renovacijos Apimtys ir Finansavimas

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskutinio kvietimo daugiabučiams atnaujinti metu gavo beveik 500 paraiškų, kurių bendra investicijų suma siekia 445 mln. eurų. Nuspręsta finansuoti visus kvietimo sąlygas atitinkančius daugiabučių atnaujinimo projektus, kurių - 477.

Iš 477 patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį jų planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

Pagrindinė šio kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Energinio Naudingumo Klasės ir Sąnaudų Taupymas

2022 metais Aplinkos ministerijos užsakymu ekspertų įmonė atliko tipinio daugiabučio renovacijos į C, B ir A klases modeliavimą. Modeliavimui ir analizei pasirinktas tipinis surenkamų g/b plokščių daugiabutis. Šiam pastatui jau buvo paruoštas investicijų planas, kuriame buvo numatyta pasiekti C arba B energinio naudingumo klasę. Papildomai buvo parengtas trečias priemonių paketas, kurį įgyvendinus, pastatas pasiektų A energinio naudingumo klasę.

Į namo modernizavimo priemonių modelius buvo įtrauktos energiją taupančios priemonės - šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės sienų šiltinimas, langų ir durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas arba rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas.

Pasirodė, kad pasiekus C klasę, lyginant su esama būkle, sutaupoma 60 proc. sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniu ruošti (kWh/m²/metus). Atitinkamai B klasę - 61 proc., o A klasę - 70 proc. sąnaudų.

Daugiabučio renovacijos kaina (1 kv. metrui) C klasei pasiekti sudaro apie 506 Eur, B klasei -apie 520 Eur, o A klasei -apie 623 Eur.

Skaičiuojant preliminarų mėnesinės įmokos dydį gyventojams (be palūkanų) Eur/m², C energinio naudingumo klasės pastate ji syruoja nuo 1,32 iki 1,40, B energinio naudingumo klasės pastate - nuo 1,36 iki 1,44, A energinio naudingumo pastate - nuo 1,60 iki 1,72.

Darbų ir medžiagų kainos skaičiuotos pagal 2022 metų pabaigos kainas.

Renovacijos Būdai ir Priemonės

Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos.

Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų. Tiesa, reiktų nepamiršti, kad šiai priemonei įgyvendinti reikia daugiausiai lėšų, bet ji ir efektyviausia, neleidžianti laukan išleisti kone pusę reikalingos šilumos, ką rodo praktiškai visų neapšiltintų daugiabučių termovizinės nuotraukos.

Pagal šilumos energijos taupymo priemonių efektyvumą buvo sudarytas reitingas, kuriame matyti, kad fasado šiltinimas yra viena efektyviausių renovacijos priemonių.

Polistireniniu Putplasčiu Apšiltintos Sienos

Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas. Priklausomai nuo esamų sienų šiluminės varžos arba šilumos laidumo koeficiento ir siekiamo rezultato, sienos gali būti apšiltintos plonesniu ar storesniu putplasčio sluoksniu.

Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos. Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos.

Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus.

Orientacinius „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokščių storius galima prognozuoti iš žemiau pateiktos lentelės:

Pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, žinant storį ir šiltinamų sienų plotą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą. Savaime suprantama, tai ne gryna sienų šiltinimo kaina, prisideda priedų ir darbų kaina, tačiau orientacijai ir palyginimui labai naudinga.

Tinkuojama termoizoliacinė sistema plačiai paplitusi, nėra sudėtinga įrengti, vadinasi, rasti rangovą, atliekantį fasadų apšiltinimo darbus, nebūtų sudėtinga.

Sienų Paruošimas Šiltinimui

Be termoizoliacinės medžiagos svarbus ir kartais pamirštamas dalykas yra sienų paruošimas šiltinimui, kurį sėkmingai gali kontroliuoti patys daugiabučio gyventojai. Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos. Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės. Klijuojant putplasčio plokštes tarp plokščių ir sienų neturi likto oro tarpo, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. klijuojamų plokščių paviršiaus.

Yra ir daugiau šiltinimo detalių, kurias sėkmingai gali kontroliuoti gyventojai. Pavyzdžiui, jei atliekamas eksploatuojamo pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai cokolio šiltinimo sistemos viršus nuleidžiamas žemyn ≥ 100 mm. Jei namas yra su išsikišusiu cokoliu, tai šiltinimo sistemos viršus iškeliamas aukštyn ant sienos ≥ 100 mm ir papildomai dedamas šilumos izoliacijos intarpas.

Mažoji Renovacija: Šilumos Punkto Modernizavimas

Kylant energijos išteklių, reikalingų šilumai pagaminti kainoms, gyventojai suskubo atnaujinti senas, neefektyvias daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemas: šilumos punktus bei vamzdynus. Aiškėja, kad gyventojų poreikis sumažinti būsimas sąskaitas už šildymą - didžiulis.

Mažoji renovacija - šilumos punkto bei šildymo sistemos modernizavimas bei jos sureguliavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudota kuo efektyviau. Apskaičiuota, kad atlikus mažąją renovaciją, šilumos suvartojimą pastate galima sumažinti iki 25 proc.

Mažosios renovacijos metu galima atnaujinti šilumos punktą rūsyje, pakeisti susidėvėjusius vamzdynus name, įsirengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius butuose.

Renovuojant daugiabučio vidaus šildymo bei karšto vandens sistemas, name suvartojamos šilumos kiekį galima sumažinti iki 25 proc. Mažėjant suvartotos šilumos kiekiui, gyventojus pasiekia mažesnės sąskaitos už šildymą ir suvartotą karštą vandenį.

Atnaujinus vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas, padidėja energinis pastato efektyvumas. Tai turi teigiamos įtakos ir būstų kainoms jame.

Svarbu tai, kad norint bent iš dalies atnaujinti daugiabutį, gyventojams nereikia turėti kaupiamųjų lėšų ar skolintis pinigų projektui įgyvendinti.

Pernai valstybės kompensacija mažajai renovacijai atlikti siekė 30 proc. Dabar kelią skinasi dar vienas paramos projektas, orientuotas į senų, neefektyvių šilumos punktų atnaujinimą bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą.

Norint suspėti mažesnėmis sąskaitomis už šildymą ir karštą vandenį džiaugtis jau artėjančio šildymo sezono metu, būtina neatidėlioti ir darbus planuotis kuo anksčiau.

Griovimo Darbai Daugiabučiuose: Leidimai ir Reikalavimai

Griovimo ir perplanavimo darbai daugiabučiuose namuose - tai ypatingas atvejis, reikalaujantis dar didesnio dėmesio teisiniams reikalavimams, kaimynų interesams ir pastato saugumui. Daugiabučių namų konstrukcijos yra bendros visiems gyventojams, todėl bet kokie neteisėti ar netinkamai atlikti darbai gali sukelti pavojų ne tik jūsų butui, bet ir visam pastatui.

Griovimo darbai privačiame name ir daugiabučiame name skiriasi dėl kelių esminių priežasčių:

• Bendros konstrukcijos - daugiabučių namų sienos, perdangos, pamatai yra bendri visam pastatui.
• Daugiabučio namo valdymas - kiekvienas daugiabučiame name atliktas darbas turi būti derinamas su bendrijos valdyba arba administratoriumi.
• Kaimynų interesai - griovimo darbai sukelia triukšmą, dulkes, vibraciją.
• Komunikacijos - daugiabučiuose namuose vandentiekis, šildymas, kanalizacija, elektra dažnai eina per kelis butus.
• Atsakomybė - jei dėl jūsų atliktų darbų nukentėja pastatas ar kaimynai, teks atlyginti nuostolius.
• Griežtesni reikalavimai - daugiabučiuose namuose projektavimo ir leidimų reikalavimai yra griežtesni nei privačiuose namuose.

Kokie Griovimo Darbai Leidžiami Daugiabučiuose?

Darbai, kuriuos galima atlikti (su leidimais):

• Pertvarinių sienų griovimas
• Nešančių sienų dalinis griovimas (su atraminėmis konstrukcijomis)
• Durų angų įrengimas ar keitimas
• Grindų dangos keitimas
• Balkonų ar lodžijų stiklinimas
• Santechnikos patalpų perplanavimas

Darbai, kurių NEGALIMA atlikti:

• Nešančių sienų visiškas griovimas
• Perdangų griovimas
• Išorinių (fasadinių) sienų griovimas
• Balkonų plokščių griovimas
• Rūsių ar palėpių perplanavimas
• Bendrų patalpų užėmimas
• Ventiliacijos šachtų likvidavimas
• Centrinio šildymo sistemos keitimas

Būtinieji Leidimai ir Dokumentai Daugiabučiuose

1. Bendrijos ar Administratoriaus Sutikimas
2. Kaimynų Sutikimas
3. Konstrukcinis Projektas
4. Perplanavimo Projektas
5. Leidimas iš Savivaldybės
6. Komunikacijų Tiekėjų Sutikimai
7. Statybos Techninė Priežiūra (STP)

Remonto Darbų Laikas Daugiabutyje

Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.

Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.

Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.

Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Už šių taisyklių pažeidimą gresia baudos.

Ar Reikia Informuoti Kaimynus?

Pagal Triukšmo valdymo įstatymą, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.

Jeigu atliekate paprastąjį remontą, t. y. dažote sienas, keičiate grindis, duris ar plyteles - leidimo nereikia.

Skydinė Renovacija: Inovatyvus Sprendimas

Vilniaus m. savivaldybės vyr. miesto architektė Laura Kairienė teigia: „Vienas iš miesto tikslų iki 2027 m. - gerinti gyvenamųjų rajonų aplinką ir gyvenimo sąlygas, pakeičiant sovietinės urbanistikos palikimą vakarietiškais standartais".

Skydinės renovacijos privalumai - operatyvus procesas ir tvarios medžiagos, kadangi renovacijai pasitelkiamos inžinerinės medienos konstrukcijos. Modernizuojant daugiabučius skydais, šie konkrečiam pastatui gaminami gamykloje ir objekte montuojami nenaudojant pastolių.

„Vėdinamo fasado rangos darbus perkeliame į gamyklą. Ten sumontuojamas rėmas, sudedama vata, įstatomi langai bei uždedama fasado danga. Tai reiškia, kad projekto kokybė ir procesai užtikrinami nuo brėžinio, medžiagos iki jų sumontavimo ir net atraižų, šiukšlių surinkimo, utilizavimo. Statybos darbai taikant skydinę renovaciją sutrumpėja per pusę, tačiau, pasak „Atnaujinkime miestą“ inžinierės Linos Kuksėnaitės-Česnulienės, kelio pradžia išlieka tokia pati - reikia įsivertinti, kad investicinio ir techninio darbų projektų rengimo bei statybos leidimo gavimo procesai išliks nepakitę.

Planuojama, kad pirmaisiais inovatyvia technologija atnaujintais daugiabučiais sostinėje taps Tuskulėnų g. 6 bei Antakalnio g. 91 esantys daugiabučiai namai. Atnaujinus pastatus gamykloje pagamintais skydais planuojama iš esamos F energinės klasės pasiekti ne mažesnę kaip A energinę pastato klasę ir sutaupyti ne mažiau kaip 73-74 proc. šiluminės energijos sąnaudų.

tags: #leidimas #atlikti #daugiabucio #darbus #lauke