Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra svarbus procesas, turintis įtakos ne tik asmenims, bet ir savivaldybių biudžetams. Šiame straipsnyje aptarsime gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles, ypač Vilniuje, kur savivaldybė ėmėsi iniciatyvų skatinti gyventojus deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Svarba
Dalis Vilniuje gyvenančių žmonių nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos - dėl šios priežasties sostinės biudžetas netenka pajamų iš jų sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Šie pinigai nukeliauja kitoms vietovėms, nors žmogus faktiškai gyvena Vilniuje ir naudojasi čia esančia infrastruktūra bei paslaugomis.
Vilniaus Savivaldybės Iniciatyvos
Siekdama apsukti situaciją palankesne linkme savivaldybė nuo rugsėjo 25 dienos ėmėsi skatinimo deklaruoti gyvenamąją vietą kampanijos. Už tai naujai iškeptiems vilniečiams pažadėta įvairių dovanų: per kelerius metus jie galės atgauti iki 1000 eurų sumokėto GPM, jiems bus padovanota viešojo transporto bilietų, kvietimų į kiną ir Lazdynų baseiną, įvairių nuolaidų suteiks ir įmonės.
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Gyvenamąją vietą patogiausia deklaruoti internetu per Elektroninius valdžios vartus epaslaugos.lt. Tam reikia turėti el. parašą, el. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčių) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą. Gyvenamąją vietą Lietuvoje turi deklaruoti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje gyvenantys 183 dienas (~6 mėnesius) per metus . Kitų šalių piliečiams taikomos kitos sąlygos.
Deklaravimo Būdai
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra visiškai nemokamas procesas. Tai padaryti galima dviem būdais: internetu per elektroninius valdžios vartus arba gyvai, atvykus į savivaldybę ar seniūniją.
Būstą besinuomojančių asmenų atveju šie procesai tarpusavyje šiek tiek skiriasi:
- Deklaruojant gyvenamąją vietą internetu, sistema reikalauja pateikti duomenis apie patalpų savininką ir sulaukti jo patvirtinimo.
- Deklaruojant atvykus gyvai - pakanka galiojančios nuomos sutarties, atskiro savininko pritarimo deklaracijai nereikia.
Deklaruojant gyvenamąją vietą internetu ir teisingai nurodžius duomenis, prašymas patvirtinti, kad deklaruojantis asmuo iš tiesų naudojasi patalpomis (jose gyvena), savininkui nukeliauja automatiškai. Savininkas negali neleisti deklaruoti gyvenamosios vietos nuomininkui, jei yra abiejų pusių pasirašyta nuomos sutartis.
Reikalavimai Deklaruojant Gyvenamąją Vietą
Norint deklaruoti gyvenamąją vietą, gali prireikti šių dokumentų:
- Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.
- Atskirai notaro patvirtintas patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Kas Privalo Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
- Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Svarbu Žinoti
- Išvykimą iš Lietuvos Respublikos privaloma deklaruoti, jei iš Lietuvos išvykstama ilgesniam kaip 6 mėnesių periodui.
- Viename būste gali būti deklaruotas ribotas gyventojų skaičius: įstatyme numatyta, kad mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai.
Nuomos Įmonių Pagalba Deklaruojant Gyvenamąją Vietą
Ilgalaikės nuomos administravimo įmonės teikia pagalbą deklaruojant gyvenamąją vietą, tačiau dažniausiai dėl vietos deklaravimo kreipiasi užsieniečiai, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti ar studijuoti, nes jiems reikia gyvenamojo adreso dėl migracijos įstatymo tvarkos. Lietuviams dažniausiai siūloma registraciją atlikti patiems, tačiau jų nediskriminuojant pranešama, kad tai gali atlikti ir įmonė.
Namo statybos procesas žingsnis po žingsnio
Seniūnijos Kaune, kuriose galima deklaruoti gyvenamąją vietą
- Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g.
- Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g.
Ši informacija padės jums sėkmingai deklaruoti gyvenamąją vietą ir naudotis visomis Vilniaus teikiamomis galimybėmis.