Miškas Lietuvoje yra svarbus gamtos išteklius, kurio tvarkymas ir naudojimas reglamentuojamas įstatymais. Norint vykdyti miško kirtimus, būtina laikytis nustatytos tvarkos, kuri apima leidimų gavimą arba pranešimų apie ketinimus kirsti mišką pateikimą. Šiame straipsnyje aptariama miško kirtimų tvarka, leidimų išdavimo procesas, atvejai, kai leidimai nereikalingi, bei bendraturčių sutikimo svarba.
Leidimų Išdavimas ir Pranešimų Derinimas
Kas išduoda leidimus kirsti mišką, derina pranešimus apie ketinimą kirsti mišką? Leidimus kirsti mišką išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti derina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniai poskyriai.
VMT svetainėje adresu www.amvmt.lt pagal miško sklypo buvimo vietą galima sužinoti, į kurį poskyrį ir pareigūną reikėtų kreiptis, rašoma ministerijos pranešime.
Atvejai, Kai Leidimas Nereikalingas
Kokiais atvejais nereikalingas nei leidimas kirsti mišką, nei pranešimas apie ketinimą kirsti mišką? Miško savininkas turi teisę be leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką:
- Prakirsti ribinę sklypo liniją (1,5 metro į savo miško valdos pusę).
- Kirsti sausuolius ir pavienes vėjavartas.
- Ugdyti jaunuolynus iki 20 metų amžiaus.
Tačiau, jei minėtais miško kirtimais pagamintą medieną planuojama teikti į rinką, t. y. parduoti, būtina pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Visais kitais atvejais norint kirsti mišką, reikalingas arba leidimas kirsti mišką, arba suderintas pranešimas apie ketinimą kirsti mišką.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. Iškirstą ar žuvusį medyną privaloma atkurti. Tai - įstatymo nuostata. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir juos saugoti. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai - ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo.
Kada Reikalingas Leidimas Kirsti Mišką?
Kokiais atvejais reikalingas leidimas kirsti mišką? Leidimas kirsti mišką privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miško kirtimams. Pagrindiniais miško kirtimais vadinami brandžių medynų kirtimai. Brandžiais laikomi medžiai, pasiekę Miško kirtimų taisyklėse nurodytą kirtimo amžių.
Norint vykdyti pagrindinius miško kirtimus didesniame kaip 3 ha miško sklype, pirmiausia reikia parengti miškotvarkos projektą. Projektus rengiančių projekto autorių sąrašą galima rasti jau minėtoje VMT interneto svetainėje. Mažesniame nei 3 ha miško sklype galima vykdyti miško kirtimus be miškotvarkos projekto paruošus biržių atrėžimo dokumentus, parengtus miškininko specialisto.
Leidimą kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą. Leidimas kirsti mišką išduodamas per 5 darbo dienas nuo prašymo ir biržių atrėžimo dokumentų pateikimo, jeigu miškas patenka į Kultūros paveldo apsaugos zoną - per 10 darbo dienų.
Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą.
Pranešimas Apie Ketinimą Kirsti Mišką
Kokiais atvejais reikia pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką? Kai planuojama vykdyti ne pagrindinius miško kirtimus, VMT teritorinis poskyris, kurio teritorijoje yra miškas, informuojamas apie tai pateikiant pranešimą apie ketinimą kirsti mišką.
Per 14 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo registruotu laišku arba įteikimo asmeniškai negavus neigiamo atsakymo, arba gavus raštišką suderinimą anksčiau, galima vykdyti numatytus miško kirtimus.
Jei planuojama vykdyti retinimo ar einamuosius miško kirtimus, kartu su pranešimu siunčiami ir biržių atrėžimo dokumentai. Kitų rūšių miško kirtimams (atrankiniams sanitariniams, tarp jų ir vėjalaužų kirtimams, baltalksnių, gluosnių ir drebulių kirtimams, miško kirtimams savo reikmėms iškertant iki 3 m3 iš ha ir kt.) biržių atrėžimo dokumentai neprivalomi.
Kai einamieji ar retinimo kirtimai suprojektuoti vidiniame miškotvarkos projekte, biržių atrėžimo dokumentai neteikiami. Retinimo ir einamiesiems miško kirtimams medžių žymėjimo ir biržių atrėžimo dokumentų rengimo tvarka tokia pati, kaip ir pagrindiniams miško kirtimams, o iškertamos medienos tūris paskaičiuojamas pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nustatytą tvarką.
Leidimą kirsti mišką arba pranešimą apie ketinimą kirsti ar jo kopiją kaip teisėtą miško iškirtimą įrodančius dokumentus miško valdytojai ir naudotojai privalo saugoti penkerius metus.
Bendraturčių Sutikimas
Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas kirsti mišką visiems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui.
Jei miškas valdomas kelių bendrasavininkų, pateikiamas vienas pranešimas apie ketinimą kirsti. Jį turi pasirašyti visi bendrasavininkai, arba vienas bendrasavininkas, tačiau kartu pateikdamas kitų bendrasavininkų rašytinius sutikimus dėl pranešime nurodytų miško kirtimų. Sutikimams notaro tvirtinimas nebūtinas.
Pranešimo formą galima rasti ir Aplinkos ministerijos interneto svetainės: www.am.lt skiltyje „Privačių miškų savininkams“.
Kompensacijos Už Ūkinės Veiklos Apribojimus Saugomose Teritorijose
Privačių miškų savininkai ir valdytojai, kurių valdose įsteigus naują saugomą teritoriją, pakeitus esamos saugomos teritorijos ribas arba nustačius naujus veiklos apribojimus yra uždrausta anksčiau vykdyta veikla (pvz. uždraustas brandžių medynų kirtimas) arba realiai sumažėja gaunama nauda (pvz. dalis kirstinų medžių turi būti palikti neiškirsti), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali prašyti kompensacijų.
Tam, kad kompensacijos būtų išmokėtos kitais metais, prašymą išmokėti kompensaciją Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui reikia pateikti iki einamųjų metų balandžio 1 d.
Dauguma saugomų teritorijų Lietuvoje „persidengia“ su Europos bendrijos (EB) svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti įsteigtomis „Natura 2000“ teritorijomis. Tokiais atvejais privačių miškų savininkams jų patiriami nuostoliai kompensuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m.
Kompensacijų Dydžiai „Natura 2000“ Teritorijose
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kurių valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją, mokamos kompensacijos už apribojimus, siekiant išsaugoti EB svarbos rūšis ir jų buveines.
Ši informacija padės miško savininkams tinkamai vykdyti miško kirtimus, laikantis įstatymų ir tausojant gamtą.
PATIKRA PO MIŠKO KIRTIMO
tags: #leidimui #kirsti #miska #neatidalintame #turte #bendrasavininkiu