Leipalingio dvaras, įsiterpęs tarp pelkėjančio ežerėlio ir stačiašlaičio Seiros upės kranto, mena turtingą ir įvairialypę istoriją. Šiandien, už 12 km nuo Druskininkų kurorto esanti Leipalingio dvaro sodyba laikoma vienu reikšmingiausių Dzūkijos architektūros paveldo kūrinių.
Leipalingio dvaro rūmai. Šaltinis: Vikipedija
Pirmieji Paminėjimai Ir Sapiegų Valdymas
Leipalingis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1503 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras savo privilegija Leipalingio dvarą iki gyvos galvos perleido Smolensko arklininkui Jonui Teodorui Pliuškovui. Šiam mirus, 1508 m. Žygimantas Senasis dvarą padovanojo Jonui Sapiegai. Daugiau nei 200 metų (iki pat 1742 m.) jį valdė garbinga Sapiegų giminė.
Jonas Sapiega čia pastatydino medinius gyvenamuosius bei ūkinius pastatus ir cerkvę. Jonas Sapiega testamentu nurodė ateities kartoms, kad visi Leipalingio dvaro savininkai ir jų šeimos nariai būtų palaidoti šios cerkvės rūsiuose. Tačiau dvarą valdant jo sūnui Povilui Sapiegai, kilo didelis gaisras, sudegė cerkvė bei dauguma dvaro pastatų. Pamažu Sapiegų įtaka valstybės valdyme didėjo ir čia buvo pastatydinti reprezentaciniai rūmai bei parkas su medžioklės žvėrynu.
Masalskiai Ir Kruševskiai: Nauji Savininkai Ir Architektūriniai Pokyčiai
Vėliau dvaras priklausė Masalskių giminei. Po menininkų globėjo ir mecenato vyskupo Igno Masalskio mirties Leipalingio dvarą įsigijo jo sekretorius, Vilniaus katedros kanauninkas Antanas Kruševskis. Jis pasikvietė žymiausią to meto architektą Martyną Knakfusą, kuris suprojektavo iki šių dienų išlikusį Leipalingio dvarą. XIX a. pradžioje Leipalingis atiteko Kruševskių giminei. Ji pastatė ištaigingus ir puošnius dvaro rūmus.
Kanauninkas A.Kruševskis Leipalingyje pradėjo statyti ir dabartinę mūrinę Leipalingio bažnyčią, bet užbaigti nespėjo - testamentu įpareigojo viskuo rūpintis savo bendravardį sūnėną. 1806-1821 metais pastatyta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kurios Šv.Antano koplyčioje jis ir palaidotas.
Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Šaltinis: Panoramas.lt
Balinskiai Ir Paskutiniai Dvaro Savininkai
Dvaras suklestėjo, kai jį XX a. pradžioje nusipirko Peterburge dirbęs inžinierius Petras Balinskis. Jis labai puoselėjo tiek dvarą, tiek patį miestelį. Atsirado tvenkinėlių, pavėsinių, gėlynų. Paskutinis savininkas, 1913 m. dvarą įsigijęs Steponas Dor Dornalovičius, Leipalingyje negyveno. Leipalingio dvaro istorija taip pat paženklinta ir tragiškais įvykiais: paskutinysis savininkas Košica dvarą pralošė legendinėje „lošimų mekoje” - Monte Karle, Monako sostinėje, ten jis, apimtas nevilties, ir nusišovė.
Legendos Ir Padavimai
Parko kalnelyje yra legendomis apipinta vieta. Padavimas pasakoja, kad iš raudonų plytų sumūrytoje patalpoje būdavo laikomos uždarytos dailios Leipalingio moterys, patikdavusios vienam iš dvarininkų. Pasak legendos, ją pastatė vienas iš Kruševskių, buvęs didelis moterų gerbėjas. Jis čia laikydavo uždarytas jam patikusias moteris.
Leipalingis Šiandien
Po 1923 m. Leipalingio miestelis, nors ir nedidelis, turintis apie 1,7 tūkst. gyventojų, tačiau garsas apie jį sklinda jau daugiau kaip pusę tūkstantmečio. Šiandien čia stovi dvaro pastatai ir klasicistinio stiliaus centriniai rūmai parko fone. Išliko klasicistiniai dvaro rūmai su kolonomis, oficina, vienu ūkiniu pastatu, spirito varykla ir parko fragmentais.
Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. Leipalingio pagrindinės mokyklos Algirdo Volungevičiaus kraštotyros muziejus lankytojus priima restauruotuose Leipalingio dvaro rūmuose. Muziejuje sukaupta per tūkstantį 100 metų skaičiuojančių eksponatų. Čia vyksta edukacinės programos-užsiėmimai vaikams. Dvaro praeitis yra unikali, todėl muziejaus veikla domina ir miestelio bendruomenės žmones, ir užsukančius svečius.
Bendradarbiaujant su miestelio bendruomene, suaugusiems lankytojams sukurta smagi edukacinė programa iš XIX a. dvaro gyvenimo. Žmonės supažindinami su šokio pamokomis, etiketu ir vėduoklės kalba.
2022 metais Leipalingis buvo paskelbtas Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Leipalingio miestelio bendruomenė aktyvi savojo krašto kultūrinių tradicijų puoselėtoja, rengia ir įgyvendina įvairius projektus, aktyvina jaunimą, gražina aplinką, organizuoja įvairius renginius.
Leipalingiečiai tiki, kad kiekviena nuotraukos kopija po 100 metų turės originalo vertę, atspindės Leipalingio krašto istoriją.
Leipalingio bendruomenė. Šaltinis: Druskininkai.lt
Leipalingio Dvaro Sodybos Savininkų Chronologija
| Metai | Savininkas |
|---|---|
| 1503 | Jonas Teodoras Pliuškovas |
| 1508-1742 | Sapiegų giminė |
| XVIII a. | Masalskiai |
| XVIII a. pab. - XIX a. pr. | Kruševskiai |
| XIX a. pab. - XX a. pr. | Petras Balinskis |
| 1913 | Steponas Dor Dornalovičius |
Leipalingio krašto praeitis, muziejininkų teigimu, yra kruopščiai iššniukštinėta. Šviesaus atminimo žurnalistas kraštotyrininkas Juozas Kuckailis dirbo archyvuose, surinko medžiagą ir apie Leipalingį išleido knygą „Nutolę Leipalingio šimtmečiai 1503-1944 m.“. Jos dėka leipalingiečiai apie savo praeitį gali pasakoti nebijodami pateikti klaidingų faktų.
Miško priežiūros ir medienos apdirbimo įmonės suteikia darbo vietų. Kol remia Europos Sąjunga, pasak A.Krancevičiaus, žemdirbiai neapleidžia žemės. Pagal turimus žemės plotus stambiausiu pripažintas trijų kartų išaugintas Nevulių šeimynos ūkis, besiverčiantis augalininkyste.
Seniūnija įsikūrusi ne miestelio centre, o kiek atokiau - atnaujintame Leipalingio dvare. „Visus išsaugotus dvaro sodybos pastatus tikimės sutvarkyti. Pusė dvaro statinių jau restauruoti, naudojami, o kitai daliai neužteko lėšų“ - aiškino seniūnas, neprarandantis vilties prikelti naujam gyvenimui ir likusią dalį dvaro sodybos pastatų.
Leipalingis
tags: #leipalingio #dvaro #sodyba