Šis namas Vilniaus Senamiestyje jau kuris laikas gyvena nerimo nuotaikomis. Bent jau taip teigia su 15min susisiekę gyventojai, prašę neskelbti jų vardų. Vienos namo gyventojos teigimu, „tikriausiai nėra nė vienų statybų ar remonto, kurie būtų pasibaigę anksčiau termino“, todėl esą užsitęsiantys darbai nebestebina, tačiau viskas turi savo ribas.
„Nuo vasario mėnesio „Corpus A“, būsto priežiūros įmonės, reakcijos laukiantys Senamiesčio gyventojai prieš kelias dienas pajuto realią grėsmę ne tik istorinio paveldo turtui, bet ir savo sveikatai. Reguliariais skambučiais savo nerimą beveik metus transliuojantys gyventojai visiškoje neviltyje - kaskart paskambinus namo administratoriui sulaukiama nuostabos, kad problema neišspręsta ir patikinama, kad ji vėl užregistruojama išsprendimui“, - emocingai kalbėjo moteris.
Jos teigimu, po metų pradžioje iškritusio gausaus sniego ir prasiautusių audrų, pastato stogo krašto apsauga atsilaisvino, dalis jos nukaro priešais trečio aukšto langus.
„Aktyvi gyventojų bendruomenė iškart kreipėsi pagalbos į namą prižiūrinčią bendrovę „Corpus A“. Praėjus aštuoniems mėnesiams nuo problemos įregistravimo, stogo krašto apsauga galiausiai atsikabino ir nukrito, su savimi nutempdama ir dalį čerpių, TV lėkštę, atlaisvindama kabelius. Be to, tik dėl atsitiktinumo stogo krašto apsauga atsirėmė į namo sieną, o ne į šalia esančius pirmo aukšto būsto langus. Laimei, gyventojų planuota kiemo talka buvo nukelta kitai dienai ir niekas fiziškai nenukentėjo“, - pasakojo gyventoja.
Nuo vasario būsto priežiūros įmonės reakcijos laukiantys gyventojai prieš kelias dienas pajuto realią grėsmę ne tik istorinio paveldo turtui, bet ir savo sveikatai.
Kita problema, kurią pastebi gyventojai - namas stovi priešais viešbutį „Old Town Trio“, kuriame apsistoja keliautojai iš viso pasaulio. „Šis kiemas - pirmas jų pamatomas objektas, atvykus į viešbutį, taip pat puikiai matomas ir pro restorano langus. Vilniui, savo šventinėje kampanijoje kviečiančiam aplankyti nepažintą miestą, vargu, ar tikrai norisi tokiais vaizdais pasitikti turistus, tai mažų mažiausiai ne jaukaus Senamiesčio namo kiemo vaizdas“, - į problemą baksnoja gyventojai.
Vilniaus senamiesčio vaizdas
Gyventojų Nusivylimas ir Administratoriaus Pozicija
Minčių patiems administruoti savo daugiabutį dalis gyventojų sako turėję jau seniai, tačiau dauguma čia gyvenančių žmonių - garbaus amžiaus arba nuomininkai, tad susitarti sekasi sunkiai.
„Dabar jaučiamės apgaudinėjamai. Pinigai surenkami punktualiai, o darbai vilkinami maksimaliai. Nepavyksta išsikviesti pagalbos net tada, kai ji būtina turtui išsaugoti. Tai tiesioginis turto niokojimas! Blogiausia tai, jog patikimų alternatyvų nėra, domintis ima aiškėti, kad ne tik ši kontora taip dirba. Taip ir lieki kvailio vietoj - pats stengiesi tausoti ir saugoti namą, puoselėti kiemą, prižiūrėti pastatą, bet net mokėdamas už paslaugą, jos nesulauki“, - piktinosi kitas ilgametis šio namo gyventojas.
UAB „Corpus A“ administracija 15min pateiktame komentare tvirtina, kad ir patys gyventojai neturėtų kratytis atsakomybės. „Informuojame, kad dar 2018 m. atkreipėme gyventojų dėmesį, kad namo stogas yra avarinės būklės ir kad reikia nedelsiant atlikti kapitalinius stogo remonto darbus.
Apklausėme ir atrinkome galimus rangovus dėl tvarkymo darbų apimties ir kainos, suorganizavome namo gyventojų apklausą, būtiną sprendimui dėl stogo taisymo priimti. Gyventojai apklausoje dalyvavo labai vangiai - iš 23 apklausos dalyvių sulaukėme vos 3 atsakymų, iš kurių 2 buvo prieš remonto darbus“, - apie situaciją šiame Raugyklos g. name aiškina įmonės atstovai.
Tuomet, kaip teigiama komentare, apklausai nepavykus, toliau kasmet reguliariai tvarkytas namo stogas: „Tvirtinome čerpes, keitėme lietvamzdžių dalis. Per metus įprastai kelis kartus tvarkome įvairias stogo vietas, paskutinį kartą stogas buvo tvarkomas šiemet gegužę. Dėl stipraus snygio nukentėjusios stogo apsaugos konstrukciją sutvarkyti planavome gerokai anksčiau, problema buvo žinoma ir lokalizuota, o pavojinga teritorija pažymėta ir aptverta.
Šiuo metu vykdėme rangovų atranką, kuri, deja, užsitęsė dėl įtemptos situacijos rinkoje ir didelio galimų rangovų užimtumo. Apgailestaujame dėl nutikusios avarijos, pasitelkėme rangovus, kurie šalina avariją ir jau tvirtina stogą, kad nekiltų tolesnio pavojaus gyventojams.“
Daugiabutį administruojanti bendrovė tvirtina artimiausiu metu inicijuosianti pakartotinę gyventojų apklausą dėl kapitalinio stogo ir susijusių konstrukcijų remonto darbų.
„Primename, kad stogas yra visų namo gyventojų nuosavybė, prie kurio remonto ir priežiūros lygiomis dalimis turi prisidėti visi gyventojai, kurie ne tik apmoka už visų bendrojo naudojimo objektų name priežiūrą, tačiau ir patys privalo priimti sprendimus esminiais namo remonto klausimais, kad mes galėtume organizuoti kapitalinius stogo remonto darbus“, - tvirtina „Corpus A“.
Savivaldybės Pozicija ir Atsakomybės
Vilniaus savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėjo Mariaus Žvinklio pateiktame komentare teigiama, kad „patikrinus Nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenis apie gyvenamą namą Raugyklos g. 13, nustatyta, kad įregistruotas juridinis faktas apie namo bendrojo naudojimo objektų valdymą - 2012-06-15 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (JVS)“.
Tad už namo valdymą ir techninės priežiūros organizavimą atsakingas yra JVS įgaliotas asmuo. NTR nepateikia duomenų apie JVS įgaliotą asmenį.
„Nustatyta, kad JVS įgaliotas asmuo yra pasirašę paslaugų sutartį su UAB „Corpus A“. Namą administruojanti bendrovė UAB „Corpus A“ nėra savivaldybės paskirta namo bendrojo naudojimo objektų administravimui ir vykdo paslaugas sutartiniais pagrindais. Savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka nepavesta kontroliuoti, kaip sutartiniais pagrindais paslaugą teikiantis subjektas vykdo sutartinius įsipareigojimus ir teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas“, - teigė M.Žvinklis.
Jis akcentavo, kad aplinkos ministro dar 2012 metų įsakymu yra patvirtinta pavyzdinė Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties forma, kurioje numatyta, kad „namo patalpų savininkai sudarydami JVS turi įgalioti namo patalpų savininkų susirinkime išrinktą asmenį (asmenis), įgaliotinį, atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu“.
Tuomet esą įgaliotinis ir atsako už namo priežiūros organizavimą ir t .t. „Atsižvelgiant į tai, už sutarties sąlygų vykdymą ir namo techninės priežiūros organizavimą yra atsakingas JVS įgaliotas asmuo. Vadinasi, JVS įgaliotas asmuo privalo kontroliuoti, kad UAB „Corpus A“ vykdytų sutartinius įsipareigojimus, namo techninę priežiūrą.
Dėl namo bendrojo naudojimo objektų būklės, remonto darbų ar kitų klausimų, susijusių su namo valdymu, patalpų savininkai turėtų kreiptis į JVS įgaliotą asmenį. Namo patalpų savininkai, būdami nepatenkinti bendrovės namo priežiūrą ir veikla, gali nuspręsti, kaip administruoti namą, kokią įmonę samdyti paslaugoms teikti“, - aiškino M.Žvinklis.
Jo teigimu, savivaldybės Būsto administravimo skyrius surinkęs informaciją apie JVS įgaliotą asmenį, šių metų lapkričio mėnesį atliks namo vykdomos techninės priežiūros patikrinimą: apžiūrės namą, patikrins namo techninės priežiūros dokumentus, padarys išvadas apie namo techninę būklę ir jo techninę priežiūrą, teiks reikalavimus JVS įgaliotam asmeniui ir namo techniniam prižiūrėtojui šalinti nustatytus defektus.
Daugiabučių Renovacija ir Finansavimo Galimybės
Daugiabučių, kurie po modernizavimo pasiekia A energinę klasę, paramai yra skirta 410 mln. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) 2023 metų pradžioje paskelbė atskirą kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.
Šiam kvietimui skirta 410 mln. eurų. Per metus nuo kvietimo pradžios APVA gavo 30 paraiškų, iš kurių 23 projektai jau yra patvirtinti, likę 17 projektų vertinami ar tikslinami. Bendra patvirtintų projektų rangos darbų vertė apie 23 mln eurų.
Kadangi lėšos neišnaudotos, kvietimas pratęsiamas iki 2024 m. kovo 18 d. Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.
Valstybės kompensuojamos modernizavimo priemonės, tinkamos finansuoti, nurodytos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ priede.
Investicinis planas - tai dokumentas, kuriame fiksuojama daugiabučio būklė, šilumos sąnaudos, siūlomos modernizavimo priemonės, jų įgyvendinimo sąlygos, renovacijos kaina ir projekto atsiperkamumas. Paprastai rengiami 2 ar net 3 investicijų plano variantai, gyventojai gali rinktis modernizavimo priemones ir kainą.
Pirmiausia daugiau nei pusė daugiabučių butų savininkų turi pritarti renovacijai (50 proc. butų savininkų + 1 balsas) ir įgalioti valdytoją arba namą administruojančią įmonę užsakyti investicijų planą. Vidutinė investicinio plano kaina apie 1500-1800 Eur (priklauso nuo namo dydžio ir būklės).
Jeigu name yra, pavyzdžiui 80 butų, 1500 eurų padalinama kiekvienam butui, tai būtų po 18,75 Eur. Jeigu vėliau investicijų planas patvirtinamas ir galutinai pritariama renovacijai, jo kainą kompensuoja valstybė.
Finansavimo sąlygos:
- Lengvatinis kreditas (ne didesnės nei 3 proc. dydžio palūkanos pirmus penkerius metus).
- 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui.
- Administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių).
- 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.
Šilumos Punktų Modernizavimas
Šilumos punktai būna individualūs (vietiniai) arba grupiniai (centriniai). Individualus šilumos punktas yra įrengtas daugiabučio rūsyje ir iš jo šilumnešis tiekiamas į tame pat pastate esančias šildymo, karšto vandens sistemas.
Grupinis šilumos punktas yra įrengtas atskirame pastate, iš kurio šilumnešis ir (jei yra poreikis ir karštas vanduo) tiekiamas į kelių (ne mažiau kaip dviejų atskirai stovinčių) objektų šilumos įrenginius. Grupiniai šilumos punktai yra skirti aprūpinti šiluma ne vieną, o visą grupę pastatų ir yra tarpinis elementas tarp šilumos tiekimo tinklų ir atskirų vartotojų grupių.
Priklausomai nuo esamos šildymo ir karšto vandens sistemos tipo ir būklės, rengiamas atskiras šilumos punkto modernizavimo projektas. Investicijos į šilumos punkto modernizavimą nėra didelės (savaime suprantama, priklauso nuo šilumos punkto ir šildymo sistemos būklės, namo ploto ir daugelio kitų faktorių), tačiau apskaičiuota, kad vidutiniškai siekia apie 15 eurų kv. metrui.
Tipinio dviejų kambarių, 60 kv. metrų ploto buto gyventojams į šildymo sistemos pertvarkymą reikėtų investuoti apie 900 eurų. Tačiau tokio dydžio investicijos leidžia sutaupyti iki 20-30 proc. šilumos energijos, atsižvelgiant į individualius poreikius šildytis ir pastato būklę iki renovacijos. Didžioji dalis darbų atliekami pastato šilumos punkte, laiptinėse, rūsiuose, o bute darbai užtrunka tik 3-4 val.
Gyventojams nereikia savarankiškai deklaruoti suvartoto karšto vandens kiekio, nebelieka galimybės nesąžiningiems vartotojams piktnaudžiauti. Problema ta, kad elevatoriniai šilumos punktai yra valdomi rankiniu būdu. Prie jų turi budėti žmogus, kuris pagal lauko temperatūrą sukiotų sklendę ir į butus paskirstytų šilumą: kai lauke šalta - įleisti daugiau šilumos, kai lauke šilta - sumažinti šildymą. Tačiau niekas šilumos punkte nesėdi, į termometrą nežiūri ir sklendės nesukioja. Ji nustatoma taip, kad palaikytų maždaug vienodą temperatūrą visą parą.
Visai kitaip veikia automatizuotas šilumos punktas. Ten sklendę reguliuoja automatika. Davikliai pastato išorėje ir viduje fiksuoja temperatūrą, o automatika atitinkamai reguliuoja šilumą įleidžiančią sklendę. Priedo, modernią įrangą galima suprogramuoti taip, kad naktį patalpos būtų šildomos mažiau, primažinti karšto vandens temperatūrą ar nustatyti norimą šildymo grafiką.
Pavyzdžiui, gyventojų sutarimu sumažinti vienu laipsniu šildymą visam namui. Elevatorinio ir automatizuoto šilumos punkto skirtumai labiausiai jaučiami rudenį ir pavasarį, kai itin svyruoja paros lauko temperatūra: dieną pašvietus saulei įkaista virš 15 laipsnių, o naktimis nukrenta žemiau nulio. Specialistų teigimu, tuomet namai su automatizuotais šilumos punktais sutaupo iki 30 proc. įrengiamas lauko temperatūros daviklis ir automatinis valdiklis šilumos punkte.
Daugelyje senų sovietinių daugiabučių šildymo sistema yra vienvamzdė, bet ją irgi galima ir reikia sutvarkyti, kad šiluma nebūtų švaistoma. Tuo metu, kai buvo statomi daugiabučiai ir juose montuojamos vienvamzdės sistemos, pirmiausia buvo galvojama apie medžiagų taupymą, nes palyginti su dvivamzde sistema, tokiai sistemai įrengti reikėjo mažiau vamzdžių ir kitų detalių.
Vienvamzdės sistemos buvo reguliuojamos naudojant trieigius reguliavimo vožtuvus. Dabar jais reguliuoti sistemos beveik neįmanoma, nes per daug metų jie gali būti užstrigę, gali būti užsinešę apvadiniai vamzdžiai, kai kurie gyventojai yra nuėmę reguliavimo rankenas, todėl šių trieigių vožtuvų pajudinimas atneštų ne naudą, o tik problemas, gali būti visiškai nutrauktas šilumnešio srauto tekejimas stove.
Norint užtikrinti tinkamą ir ilgalaikį sistemos veikimą, renovuojant pastatų šildymo sistemas reikia keisti visus komponentus. Sklandžiam vienvamzdės sistemos veikimui UAB „IMI Hydronic Engineering“ turi paprastus, bet efektyvius, ilgaamžius ir kokybiškus produktus.
Vienvamzdės šildymo sistemos pertvarkymas:
- Apvado keitimas - jo skersmuo turi būti vienu dydžiu mažesnis nei pagrindiniai vamzdžiai.
- Atgaliniam srautui būtinas 180 mm atstumas.
UAB „Imi Hydronic Engineering“ yra ŠVOK pramonės lyderio atstovas Lietuvoje, įmonėje dirba patyrę ir kvalifikuoti specialistai.
Fasadų Šiltinimas
Taip jau susiklostė tradicijos ir rinka, kad daugiabučių sienos dažniausiai apšiltinamos akmens vata arba polistireniniu putplasčiu - liaudiškai vadinamu polistirolu. Akmens vata labiau tinka vėdinamam fasadui (su oro tarpu), o putplastis - tinkuojamam fasadui įrengti. Paprastai daugiabučio modernizavimo plano rengėjas pateikia fasadų apšiltinimo variantus su akmens vata ar kita mineraline vata, ir su putplasčiu.
Renovacija šiltinant putplasčio plokštėmis yra pigesnė, naudojant kokybišką tinką sienos yra tvirtos, ant jų neauga dumbliai ir nesiveisia pelėsiai, šiltinimas putplasčio plokštėmis užtikrina gerus energinio efektyvumo rodiklius. Bet, norint pasiekti tokį rezultatą, svarbu pasirinkti ne atsitiktinių medžiagų rinkinį, o SISTEMĄ - t.y. tarpusavio sąveikoje išbandytas medžiagas. Galima rinktis sistemą su putplasčiu, galima su vata, svarbiausia, kad tai būtų sisteminės medžiagos.
Polistireninio putplasčio plokštės ant tinkuojamų sienų klijuojamos, tvirtinamos smeigėmis, armuojamos, tinkuojamos. Klijai, smeigės, tinklelis, armavimo mišinys, tinkas, dažai - visos šios medžiagos turi derėti tarpusavyje, suderintos medžiagos vadinamos sistema. Neužtenka nusipirkti putplasčio plokštes, klijus, armavimo mišinį ir pastatą apšiltinti. Rezultatas gali nuvilti, nes, esant kintančioms sąlygoms (šaltis, karštis, drėgmė), skirtingos medžiagos reaguoja skirtingai.
Pavyzdžiui, deformacijos dėl karščio saulės atokaitoje - jei armavimo mišinys plečiasi daugiau nei tinkas, pastarasis gali suskilinėti. O sisteminės medžiagos yra išbandytos sąveikoje viena su kita ir tarpusavyje suderintos.
Sistemų tiekėjai, siekiantys gauti techninį liudijimą, CE ženklinimą, turi atlikti daugybę bandymų: sistemos komplektai, siekiant nustatyti jų savybes bei suderinamumą, ištisus mėnesius veikiami UV spinduliais, šaldomi, mirkomi vandenyje, daužomi, plėšomi, deginami.
Lietuvoje yra apie dešimt šiltinimo sistemų pardavėjų, jie komplektuoja fasadų apdailos medžiagas su pasirinktų gamintojų termoizoliacinėmis medžiagomis. Vartotojams, statybos vadovams svarbiausia yra pasitikrinti, ar siūloma sistema turi nacionalinį techninį įvertinimą arba europinį ETL.
Savaime aišku, kad sistemų tiekėjai renkasi patikrintų gamintojų produkciją, sertifikuotas putplasčio plokštes. Vieni tokių gaminių - „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokštės. Jos gaminamos pagal vieningą Lietuvos ir ES standartą LST EN 13163 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai. Specifikacija". Tai reiškia, kad pasirinkus tinkuojamo fasado sistemą su „Kauno šilas“ plokštėmis ir sisteminėmis apdailos medžiagomis, būsite tikri, jog fasadas bus ilgaamžis.
Fasado šiltinimo sistema