Lenkijos statistikos departamentas: gyventojų skaičius ir demografinė situacija

Šiame straipsnyje nagrinėjama Lenkijos demografinė ir ekonominė padėtis, remiantis Lenkijos statistikos departamento duomenimis, lyginant su Lietuvos rodikliais.

Geografinis ir demografinis kontekstas

Lenkijos plotas - 312,7 tūkst. kv. km, o Lietuvos - 65,3 kv. km. Taigi, Lenkija yra beveik penkis kartus didesnė už Lietuvą. Tačiau šalių gyventojų skaičiaus skirtumas yra dar didesnis.

Lenkijoje praėjusiais metais gyveno 38,136 mln. gyventojų, o Lietuvoje - 3,35 mln. gyventojų. Vadinasi, kaimynai gyventojų skaičiumi mus lenkia daugiau nei 11 kartų, ankstesnis skaičius „10“ jau viršytas ir jis tik didėja.

Lenkijos sostinė Varšuva turi 1,708 mln. gyventojų, o Lietuvos sostinė Vilnius - 546,7 tūkstančio. Ankstesnis įsivaizdavimas apie vieno milijono Varšuvą jau paseno. Lenkijoje yra dar keli miestai, didesni už Vilnių: Krokuva - 754,6 tūkst., Lodzė - 747,2, Vroclavas - 652,2 Poznanė - 557,3.

Gyventojų skaičiaus pokyčiai: Lenkijoje 2008-aisiais, palyginti su 2007-aisiais, gyventojų 20 tūkst. padaugėjo, Lietuvoje 16 tūkst. sumažėjo.

Toks mūsų tautos skaičiaus nuolatinis nuopuolis galėtų būti paaiškinamas tokia statistika: Lenkijoje 1000-čiui gyventojų pernai teko 10,9 gimusiojo ir 10,0 mirusiojo, Lietuvoje - 10,5 gimusiojo ir 13,1 mirusiojo.

Lietuvoje, nors gimusiųjų pernai šiek tiek padaugėjo, mirusiųjų skaičius liko toks pat grėsmingas - trečdaliu didesnis nei Lenkijoje. Visa Lietuvos demografija neišsiveržia iš grėsmingos tautos nykimo zonos.

Kūdikių mirtingumas ir gyvenimo trukmė

Prie mūsų neigiamos demografinės statistikos prisideda ir kūdikių mirtingumas. Lietuvoje 1000-čiui gyvų gimusiųjų šis rodiklis pernai siekė 5,9; o Lenkijoje - 5,6.

Vidutinė Lenkijos vyrų gyvenimo trukmė yra 71,3; lietuvių vyrų - vos 66,3. Panašus skirtumas ir tarp moterų: Lenkijoje jų tikėtinas gyvenimas siekia 80,0 metų, Lietuvoje, deja, tik 77,5.

Galėtume pagalvoti, kad tokie geresni demografiniai rodikliai yra dėl geresnės sveikatos priežiūros lenkų žemėje. Gal ten yra daugiau gydytojų ir ligoninių? Nieko panašaus.

Lenkijoje 10 tūkst. gyventojų tenka 20 gydytojų, 3 odontologai, 52 ligoninės lovos; Lietuvoje - 40 gydytojų, 7 odontologai, 81 ligoninių lova. Šis dvigubas pirmavimas būtų džiugus, jei nebūtų kartu ir liūdnas.

Turėdama dvigubai daugiau medikų ir ligoninių Lietuva, palyginti su Lenkija, akivaizdžiai pralaimi kovą dėl žmogaus gyvybės, gyvenimo trukmės.

Tiesa, natūralios kaitos (gyventojų skaičiaus pakitimų, susijusių su gimimu ir mirimu) tendencija Lietuvoje teikia tam tikro pragiedrulio: 2006-aisiais šis rodiklis 1000-čiui gyventojų buvo -4; 2007-aisiais -3,9; o 2008-aisiais - jau tik -2,6. Tačiau Lenkijoje jis pastaraisiais metais buvo tik pliusinis: 2008-aisiais rodiklis +0,9.

Kai kuriuos galėtų nudžiuginti santuokų skaičius: Lietuvoje 1000-čiui gyventojų jų užregistruota 7,2, Lenkijoje - „tik“ 6,8. Tačiau tuo pat metu Lietuvai tenka 3,1 (2007 m. - 3,4) ištuokos, tuo tarpu Lenkijoje - dvigubai mažiau, 1,7.

Dar vienas komponentas, lemiantis demografinę padėtį, yra emigracija ir imigracija. Pernai į Lenkiją imigravo 15,3 tūkst., emigravo 30,1 tūkst., saldo: -14,8 tūkst. žmonių.

Kokia padėtis Lietuvoje? Į mūsų tėvynę atvyko 9,3 tūkst., išvyko 17,0 tūkst., saldo: -7,7 tūkst. Visi skaičiai maždaug du kartus mažesni nei Lenkijoje. Tačiau atsiminus, kad Lenkijoje gyvena 11 kartų daugiau gyventojų, lietuvių emigracija 27 kartus didesnė nei lenkų.

Ar kas nors iš mūsų valdžios susimąstė dėl tokių nelinksmų, o tiksliau tariant, grėsmingų Lietuvos ir Lenkijos demografijos palyginimo skaičių? Tenka viešai pripažinti, kad mūsų valdžia nesugeba tinkamai spręsti demografijos ir artimai susijusių sveikatos priežiūros, kitų socialinių klausimų.

Kiekvienas šalies pilietis atkreipia dėmesį, kad daugiausia valdžios jėgų skiriama tarpusavio politiniams vaidams ieškant vidaus ir užsienio priešų arba pretekstų pyktis su kaimynais - ar vaikiškai užsispyrus dėl pavardžių rašymo, ar dėl kažkokios kortos.

Taip besivaidydami, nenagrinėdami kaimynų patirties, bet svaidydami jiems kaltinimus, ar tik neprarasime pačios tautos - esame tarp trijų labiausiai mirštančių Europos tautų - ir emigruojant - čia jau užtikrintai pirmaujame visoje Europoje.

Ekonominiai palyginimai

Bendrasis vidaus produktas - tenkantis vienam gyventojui, visos Europos Sąjungos (ES27) vidurkį laikant 100, Lenkijoje pernai siekė 55, Lietuvoje - 61. Prekių ir paslaugų eksportas procentais BVP Lenkijoje sudarė 39,4, o Lietuvoje - net 59,8 proc.

Geresnė padėtis Lietuvoje ir mokslinių tyrimų bei plėtros srityje. Čia Lietuva, skaičiuojant procentais BVP, jiems skiria 0,82; Lenkija - 0,56 proc.

Biudžeto deficitas Lenkijoje pernai buvo minus 3,9; Lietuvoje - minus 3,2. Lenkijos valstybės skola procentais BVP pernai pasiekė 47,1; Lietuvos - 15,6 proc.

Tačiau paprastam žmogui, matyt, yra svarbiau kitas rodiklis - jo uždarbis. Statistinis vidutinis darbo uždarbis 2008-aisiais Lenkijoje buvo 2943,88 zloto (2267 litai). Lietuvoje - 2174 litai - taigi beveik toks pat kaip Lenkijoje.

Tačiau vidutinė lenkų pensija - 1418,65 zloto (1092 litai), o lietuvių - tik 769,66 lito. Kodėl toks didelis Lietuvos ir Lenkijos pensijų skirtumas, kai atlyginimai beveik vienodi, niekas Lietuvoje dar net nemėgino aiškintis.

Nors viena iš priežasčių yra išdėstyta tame pačiame lenkų statistikos rinkinyje: Socialinio draudimo fondui Lenkija iš biudžeto kasmet skiria milijardines dotacijas, pernai - 33 mlrd. zlotų, dar 15 milijardų skirta Ūkininkų socialiniam draudimui, šios abi draudimo institucijos Lenkijoje yra atskirtos.

Ką buvo galima nusipirkti už savo šalies vidutinį atlyginimą 2008-aisiais Lenkijoje ir Lietuvoje:

• Lenkijoje už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti 126 kg jautienos su kaulu, Lietuva - 92 kg.
• Už vidutinį lenkišką atlyginimą išeina 153 kg kiaulienos su kaulu, tuo tarpu už lietuvišką - beveik 20 kg mažiau - 124 kg.
• Vidutiniškai uždirbantys lenkai gali kur kas daugiau įpirkti ir virtos dešros - 181 kg, tuo tarpu, kai Lietuvoje už vidutinį atlyginimą išeina 110 kg šios dešros.
• Tačiau statistika rodo, kad lietuviai už vidutinį atlyginimą gali nusipirkti daugiau 95 markės benzino - 587 litrus lyginant su lenkų 491 litru.

Sunkmetis Lenkijoje ir Lietuvoje

Suprantama, šie metai ir Lenkijai, ir Lietuvai yra sunkūs. Tačiau Lenkija ir šiuo sunkmečiu laikosi gerokai tvirčiau nei Lietuva. Naujausiu Lenkijos statistikos žinybos pranešimu, šios šalies BVP 2009-ųjų pirmąjį ketvirtį nė kiek nesmuko, o padidėjo 0,8 procento.

Pagrindiniu Lenkijos ekonomikos augimo varikliu lieka vidaus paklausa: 2009-ųjų I ketvirtį palyginti su tokiu pačiu 2008-ųjų laikotarpiu, vartojimas šalyje padidėjo 3,9 proc., iš jo individualus vartojimas - 3,3 proc., o viešasis vartojimas - net 6,1 proc.

Pridėtinė vertė, sukurta šalies ūkyje, buvo 1,2 proc. didesnė nei pernai I ketvirtį. Pramonėje pridėtinė vertė sumažėjo 5,9 proc., bet statyboje padidėjo 3,4 proc. Paslaugų rinkoje pridėtinė vertė taip pat buvo didesnė nei pernai 3,1 proc.

Lietuvos statistikos departamento pranešimas, deja, liūdnesnis. Lietuvos 2009-ųjų I ketvirčio BVP, palyginti su 2008-ųjų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 13,6 procento.

Labiausiai sumažėjo statybos (37,3 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (20,9 proc.) bei pramonės ir energetikos įmonių (13,5 proc.) pridėtinė vertė.

Tačiau pridėtinės vertės augimas užfiksuotas viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei kitoje komunalinėje, socialinėje ir paslaugų veikloje. Ten pridėtinė vertė išaugo 2,2 procento.

Štai lentelė, kurioje lyginami pagrindiniai Lietuvos ir Lenkijos ekonominiai rodikliai:

2021 m. Lenkijos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 156 tūkstančiais. Pandemija padarė didžiulių nuostolių gyventojų sveikatai ir tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėjo prie didelio mirtingumo. Lenkijoje, kaip ir kitose šalyse, vyrai gyvena trumpiau už moteris. 2019 m. vyrų vidutinė tikėtina gyve­ni­mo trukmė buvo 71,5 metų, o moterų - 81 metai.

Lietuvių tautybė Lenkijoje

Lenkijos statistikos departamentas pradėjo skelbti išankstinius 2021 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatus. Jie rodo, kad šalyje gyvena 37 149,5 tūkst. lenkų tautybės žmonių (tai sudaro 97,7 % visų šalies gyventojų). Ne lenkų tautybę deklaravo 1 339,6 tūkst. žmonių, t. y. Daugiausia (iš ne lenkų tautybės gyventojų) yra Silezijos etninei grupei priklausančių žmonių (585,7 tūkst.). Lietuvių yra 9,7 tūkstančio. Iš jų 2 tūkst. Prieš 10 metų lietuvių tautybę deklaravo 5 tūkst. žmonių, 2 tūkst. užsirašė esą su šia tautybe susiję. Taigi galėtų atrodyti, kad per dešimtmetį Lenkijos lietuvių smarkiai padaugėjo. Nieko panašaus.

Lietuvių tautybės gyventojų Lenkijoje skaičius yra gan stabilus. Dauguma jų ir toliau gyvena kompaktiškai Punsko ir Seinų krašte.

Lietuvių išlaidos Lenkijoje

Per devynis praėjusių metų mėnesius lietuviai, vykę vienai dienai (be nakvynės) į kaimyninę Lenkiją, joje išleido beveik 20 mln. EUR. Daugiausia lietuviai Lenkijoje išleisdavo po euro įvedimo - 2015 m. Tuomet per visus metus Lenkijoje vienadieniai lankytojai išleido 82 mln. EUR.

Per praėjusių metų devynis mėnesius trečdalį išlaidų vienadieniai lankytojai skyrė degalams, penktadalį - pirkiniams, 8 proc. laisvalaikiui ir kultūrai, 3 proc. maistui ir gėrimams. Dar 32 proc. sudarė kitos išlaidos.

Vykstantieji su nakvyne 2021 m. sausio-rugsėjo mėn. daugiausia išleido degalams ir kelionės transporto bilietams. Tai sudarė pusę išlaidų. Penktadalį išlaidų sudarė apgyvendinimas. Pirkiniai sudarė 8 proc. išlaidų.

tags: #lenkijos #statistikos #departamentas #butu #skaicius