Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės Gyvenamieji Namai Kaune

Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės gyvenamieji namai yra nestandartinis objektas, iškilęs Nepriklausomybės pabaigoje. Nors vizualiai tai vienas namas, statinys iškilo kaip dviem skirtingiems savininkams priklausantys pastatai.

Pirmąjį prašymą statyti mūrinį dviejų aukštų namą sklype Lidija Vaišvilienė pateikė 1936 m. vasario 26 d. Projektą tuomet rengė statybos inžinierius Jokūbas Peras. Visgi sumanymas nebuvo įgyvendintas. 1939 m. dviejų vienas prie kito simetriškai prisišliejusių namų kompozicija remiasi veidrodine simetrija.

Tik galiniame fasade matome O. Balsienei priklausiusioje dalyje suprojektuotus lenktus mūrinius laiptelius į antrą aukštą. Ši žaisminga detalė - retas Kauno tarpukario architektūros elementas. Pagrindinis fasadas reprezentatyvus. Pastatas statytas karo grėsmės akivaizdoje, tad projekte numatyta slėptuvė.

Kaip galime spręsti iš namo byloje saugomo 1940 m. sausio 3 d. įrašo - statybos metu slėptuvės patalpa buvo praplėsta įrengiant „kambarį-virtuvę“. Tiesa, 1939 m. projekte matome, kad slėptuvę šiame name planuota įrengti ne rūsyje, o pusrūsyje. Langą turinti patalpa „slėptuve“ buvo pavadinta ko gero tik formaliai.

Kad geriau suprastume šio laikotarpio architektūrą, verta pažvelgti ir į kitus to meto statinius Kaune.

Kiti Tarpukario Architektūros Pavyzdžiai Kaune

Grigorijaus Gumeniuko Namas

Grigorijaus Gumeniuko namas Kaune iliustruoja tuometę Lietuvos architektūros mokyklą, kuri žengė individualaus, saikingo funkcionalizmo (modernizmo) keliu. Santūri, tačiau gana išraiškinga kompozicija su įtraukta kampine dalimi akcentuoja Laisvės al. ir Vytauto pr. sankryžą. Pagrindiniame fasade išsiskiria savita švelniai lenktos formos laiptinė. Pastatas, kaip anuomet šiame rajone buvo privaloma, dengtas čerpių stogu.

Įdomu, kad statybos procesas neapsiėjo be trukdžių. Jau pradėjus statyti, savivaldybė buvo užsimojusi sklypą nusavinti „viešiems reikalams“ ir nurodė statybą sustabdyti. Vis dėlto šie planai liko neįgyvendinti ir objektas iškilo. Nepriklausomybės pabaigoje šiame name buvo trumpai įsikūrusi Lenkijos atstovybė.

Grigorijaus Gumeniuko namas

M. Bruskienės Gyvenamasis Namas

Pastatas suprojektuotas atsižvelgiant į vietos reljefo bei sklypo formos savitumus: netaisyklingos V raidės konfigūracijos planas buvo pritaikytas prie trikampio sklypo, pagrindinį lenktą pastato fasadą orientuojant į E. Ožeškienės ir K. Donelaičio gatvių susikirtimą. Išgaubta statinio forma savotiškai siejasi su kitoje gatvės pusėje stovinčiais buvusios Teisingumo ministerijos rūmais.

Tokiu būdu buvo išryškinta reprezentacinė šios sankryžos reikšmė ir sukurtas darnus pabaigos akcentas tarpukario laikotarpiu daug valstybinių įstaigų glaudusiai K. Donelaičio gatvei. Namo fasadą sudaro du pagrindiniai tarpsniai: apatiniam priklauso pirmas aukštas, kuriame, kaip ir įprasta miesto centre esančiuose pastatuose, dažniausiai įsikurdavo viešojo pobūdžio įstaigos, o viršutiniam - du gyvenamieji aukštai.

M. Bruskienės Gyvenamasis Namas

V. Nagornienės Gyvenamasis Namas

Projekto užsakovės V. Nagornienės prašymas pasistatyti trijų aukštų gyvenamąjį namą buvo įteiktas 1933 metais. Tais pačiais metais pradėta namo statyba pagal Adolfo Netykso projektą. Iki 1935, kai buvo baigtas pastatas, statybos projektas keitėsi tris kartus. Dėl daugybės pažeidimų darbai ne kartą buvo stabdomi, pradėti keli teisminiai procesai dėl savavališkos statybos bei projekto nepaisymo. Jau pastačius namą, teisminiai ginčai tęsėsi dar dvejus metus. Trijų aukštų pastate jaučiami istoristinės architektūros bruožai. Fasadas suskaidytas į du erkerius, kurie antrame ir trečiame aukštuose sujungti balkonais.

Architekto Stasio Kudoko Gyvenamasis Namas

Nemaža dalis garsiausių ankstyvojo modernizmo stiliaus objektų Europoje buvo vilos - tiek modernizmo formavimosi židiniuose su Villa Savoya priešakyje, tiek Europos periferijoje. Lietuvoje vilų ir privačių gyvenamųjų namų architektūra modernėjo kur kas lėčiau. Pirmieji kuklūs funkcionalizmo požymiai pastebimi trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Architekto Stasio Kudoko suprojektuotas asmeninis gyvenamasis namas - vienas geriausių šio proceso pavyzdžių. Projekte matome laisvą langų išdėstymą, plokščią stogą (maždaug 9 deš. namas buvo uždengtas šlaitiniu), dideles lygių sienų plokštumas. Tačiau čia pat pastatas puošiamas ryškiai išsiskiriančiomis arkadomis, Broniaus Pundziaus skulptūra. Taigi kompozicijoje pastebima vyraujanti dviejų pradų sintezė: funkcionalumas, kaip praktinis pradas, ir istoriškai suvoktas dekoratyvumas, kaip estetinis pradas. Už gražų ir patogų mūrą 1938 m.

Asketiško Tūrio Vila

Asketiško, stačiakampio tūrio vila - vienas įdomiausių ir moderniausių Kaune iš tarpukario likusių šio funkcinio tipo statinių. Kaip matome istorinėje nuotraukoje - tamsi, bet plona karnizo juosta bei kiek storesni langų apvadai sustiprina aiškių ir paprastų geometrinių formų estetinį ir emocinį poveikį. Atkreiptinas dėmesys ir į detales: šiam laikotarpiui būdingą langų skaidymą (kuris, beje, statiniui suteikia vietinio savitumo, nes tradiciškai modernizmas siejamas su plačiais vitrininiais langais), lauko durų sprendimą. Bene svarbiausias vilos architektūrinis akcentas - pagrindinis įėjimas, kurio lenktos sienos, dekoruotos keraminėmis plytelėmis, sukuria tarpukario modernizmui charakteringą atmosferą. Įdomu, kad netoliese esantis V.

V. Lansbergio-Žemkalnio laboratorijos Kaune

Šie pavyzdžiai rodo, kokia įvairi ir turtinga buvo Kauno architektūra tarpukario laikotarpiu, ir kaip Lidijos Vaišvilienės bei Olimpijos Balsienės namai įsilieja į šį kontekstą.

tags: #lidijos #vaisvilienes #ir #olimpijos #balsienes #gyvenamieji