Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA) mini savo veiklos 30-metį! Asociacija vienija itin platų spektrą su nekilnojamuoju turtu susijusiose srityse veikiančių organizacijų. Ji jau aiškiai išaugo vien savo cecho atstovavimo funkcija ir drąsiai gali vadintis vienu iš viešojo intereso balsų bendrame nacionaliniame diskurse.
LTVA veikla skatina suprasti, kad norint sukurti darnią aplinką šalyje, būtina nekilnojamojo turto vystymu užsiimantiems specialistams bendradarbiauti, suprasti bei gerbti vienas kitą.
LNTPA vaidmuo siekiant tvaraus dialogo tarp nekilnojamojo turto vystytojų ir valdžios institucijų, leidžia užtikrinti nuoseklumą ir skaidrumą, o taip pat ir tęstinumą, kuris yra būtinas ilgalaikiams sektoriaus pokyčiams. Lietuvos ūkiui reikalingas skaidrus, nuoseklus ir tuo pačiu lankstus nekilnojamojo turto plėtros procesų reglamentavimas, efektyvios ir operatyvios projektų derinimo ir statybos leidimų išdavimo procedūros, modernus ir sumanus miestų plėtros administravimas.
Asociacija yra puiki ir daugialypė platforma jos nariams keistis patirtimi, problemomis ir sprendimais, bendrauti ir bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek ir su viešuoju sektoriumi.
Tik veikdami kartu galime išreikšti tvirtą poziciją, siekdami dialogo su valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis. Asociacijos dėka sektoriaus specialistai susitelkia ir dirba verslo aplinkos gerinimo klausimais, sprendžia keblias teisines dilemas.
LTVA vaidmuo ir tikslai
LTVA vaidmuo siekiant tvaraus dialogo tarp nekilnojamojo turto vystytojų ir valdžios institucijų, leidžia užtikrinti nuoseklumą ir skaidrumą, o taip pat ir tęstinumą, kuris yra būtinas ilgalaikiams sektoriaus pokyčiams. Asociaciją atstovauja Lietuvos nekilnojamojo sektoriaus ekspertai ir lyderiai, kurių bendradarbiavimas sukuria sinergiją generuojančią efektyviausius sprendimus ir inovacijas.
Analizuodama ir gilindamasi į darnios miestų plėtros problematiką, ji tampa viena vertingiausių valstybės patarėjų bei partnerių priimant efektyvius ir visuomeniškai pagrįstus sprendimus ar įstatymus.
Siekiant savalaikio tvarumo plėtojamuose projektuose, be darnaus asociacijos darbo, tinkamo santykio su viešuoju sektoriumi, reikiamos įstatyminės bazės, ypatingai svarbus ir tinkamas sektoriaus kultūros formavimas bei ekspertiškumo ugdymas. Kartu galime ne tik tinkamai kurti aplinką, tačiau ir metodiškai formuoti požiūrį į patį sektorių, jo atstovus, auginti ir burti tinkamas kompetencijas, galinčias prisidėti prie bendro progreso, ateinančio kartu su šiuolaikinėmis technologijomis ar jų padiktuotais sprendiniais.
Narystė LNTPA sukuria sinerginį efektą, kuomet 1+1 yra daugiau nei 2, daugiau nei 3 ir t.t. O tai savo ruožtu suteikia galimybę visiems mums ir kiekvienam atskirai įgyvendinti vieną svarbiausių šios veiklos uždavinių - išgirsti visuomenės ir verslo poreikius. Taip pat siūlyti tokius nekilnojamojo turto sprendimus, kurie leistų patogiai gyventi ir dirbti.
Subūrusi po viena vėliava geriausius šalies nekilnojamojo turto plėtros specialistus, asociacija tampa svaria ir reikšminga partnere dialoge su valdžios institucijomis.
LNTPA žingsnis po žingsnio šiuos tikslus verčia realybe - siūlo patirtimi ir žiniomis grįstus sprendimus, kalba vieningu plėtros profesionalų ir rinkos lyderių balsu, kviečia verslą ir valdžios institucijas abipusiam dialogui.
Pagrindinės LTVA funkcijos
Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, LTVA atlieka šias funkcijas:
- atstovauja vertintojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;
- organizuoja vertintojų egzaminavimą ir išduoda kvalifikacijos pažymėjimus;
- teisės aktų nustatyta tvarka tvarko vertintojų duomenis, įskaitant asmens duomenis;
- tvarko ir skelbia vertintojų juridinių asmenų ir Rūmų narių sąrašą, į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai;
- šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka vertintojų veiklos priežiūrą;
- organizuoja ir prižiūri vertintojų kvalifikacijos tobulinimą;
- atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
Atlikdami savo funkcijas Rūmai turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat registrų informacinių sistemų ir valstybės informacinių sistemų gauti visus šioms funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, taip pat neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus.
Sprendžiant klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo vertintojui arba nagrinėjant vertintojo drausmės bylą, Rūmai turi teisę gauti visus šiems klausimams spręsti reikalingus duomenis (skaitmeninės ir neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus) ir iš kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, fizinių ir juridinių asmenų.
Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA) organizuoja įvairius seminarus, kvalifikacijos kėlimo renginius ir susirinkimus, skirtus turto vertintojų profesinių žinių tobulinimui ir bendradarbiavimui skatinti:
- Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja 4 akademinių valandų seminarą „Turto ir verslo vertinimo aktualijos“.
- Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja šiais metais paskutinį 6 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo seminarą.
- Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja 8 akademinių valandų seminarą „Vertinimo veiklos aktualijos. Ruduo 2018“.
- vyko 11-asis Lietuvos turto vertintojų asociacijos organizuotas išvažiuojamasis seminaras-sąskrydis „Aktualūs vertintojui klausimai ir DUK“.
Lietuvos turto vertintojų asociacija taip pat bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis, įskaitant Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą (VGTU), siekiant gerinti studijų programas ir skatinti tarptautiškumą.
NT plėtotojų bendravimas su gyventojais
Visuomenė yra aktyvi, ypač pastaruoju metu, nes visi turi galimybę susipažinti su projektu internete, vyksta nuotolinis projektų viešinimas, visi norintieji gali išdėstyti savo pastabas. Su visais projektiniais pasiūlymais gyventojai supažindami su bendra koncepcija, jie mato būsimų pastatų tūrį, aukštį ir panašiai.
Kai prasideda detalizacijos viešinimas, matomi architektūriniai sprendimai, planas, automobilių judėjimo schemos. Tada visi į tai žvelgia pro savo prizmę: galbūt kam nors užstos saulę, automobilių stovėjimo aikštelė atsiras arčiau namų. Atsiranda tokių klausimų, kurie gali būti sprendžiami tobulinant projekto medžiagą. Tai yra visiškai normalus procesas.
Jeigu prašymas protingas, žinoma, prasideda dialogas. Ypač jei projektas didelis, ilgalaikis, tuomet plėtotojai stengiasi su gyventojais palaikyti gerus santykius. Stengiasi problemas ir prašymus spręsti racionaliai, kad ir seniems, ir naujiems gyventojams būtų pagerintos gyvenimo sąlygos.
Medžiai visuomet buvo svarbi miesto dalis. Mes tą žalumą branginame ir norime ją išlaikyti, bet kartais tuo manipuliuojama. Plėtotojai atlieka medžių vertingumo tyrimus ir tik gavę atsakymus ima svarstyti, ką su jais daryti. Gerai, kad gyventojai vis labiau įsitraukia į žaliosios aplinkos formavimą ir išsaugojimą, kovoja už medžius ir žalumą mieste. Tačiau dažnai perlenkiama lazda. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimas, persodinimas ir kitoks pašalinimas reglamentuotas įstatymo ir mes stengiamės jo laikytis.
Automobilių stovėjimo vietų problema
Taip, dėl privalomo automobilių vietų skaičiaus dažnai labai sunku ar net neįmanoma įgyvendinti naujo projekto. Pavyzdžiui, kartais neužtenka antžeminio parkavimo vietų, tada reikia daryti požeminį, o tai kainuoja keturis ar penkis kartus daugiau. Nelygu vieta, skirtumas gali siekti net 10 kartų. Tai labai padidina viso projekto kainą.
Bet automobilių stovėjimo vietų mažinimo politika vykdoma visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Kopenhagos centrinėje dalyje kasmet jų mažinama po 1 procentą - taip žmonės skatinami keisti gyvenimo būdą, labiau naudotis viešuoju transportu. Populiarėja ir nemotorinės transporto priemonės - paspirtukai, dviračiai.
Vilniuje prieš mėnesį buvo patvirtinta nauja parkavimo mieste schema: išplėstos zonos, kuriose galima įrengti mažiau parkavimo vietų arba sumokėti savivaldybei už jas, vėliau tos lėšos skiriamos viešajam transportui. Manau, jog tai racionalus sprendimas, nes dar 2014 m. pradėtas automobilių stovėjimo vietų mažinimas tik pagerino miesto planavimą, sumažino automobilių srautus bei jų keliamą taršą.
NT konkursas "Už darnią plėtrą"
Viešo, visiems NT plėtotojams atviro konkurso tikslai - puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Konkursas atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams teikti projektus įgyvendintus visoje Lietuvoje.
Pagrindiniai konkurso tikslai:
- įvertinti naujus NT projektus skirtingose kategorijose
- kelti kokybės kartelę plėtotojams
- šviesti pirkėjus puoselėjant darnios plėtros idėjas
Konkurso dalyvių vertinimo kriterijai:
- Objekto koncepcijos atitikimas darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sūkurimo tikslams.
- Architektūros kokybė.
- Pagarba gamtai bei kultūros paveldui.
- Išmanieji sprendimai projektavime ir statyboje, technologinis inovatyvumas ir išskirtinumas (PropTech).
- Energinio efektyvumo, išteklių tausojimo sprendiniai.
- Projekto atitikimas nekilnojamojo turto rinkos poreikiams, ekonominis projekto naudingumas, kuriant pridėtinę vertę vietos ekonomikai.
- Organizacijos reputacija visuomenėje ir verslo etika (veikla skatinanti darnius santykius su vartotojais ir visuomene).
Visus projektus būsto, komercinio, visuomeninio ir daugiafunkcio NT projekto kategorijose vertins nepriklausoma dešimties narių komisija: urbanistai, inžinieriai, energetikos, statybos specialistai, ekonomistai, architektai ir žurnalistai. Geriausiems šių kategorijų atstovams įvertinamas konkurso prizas autorinė statulėlė.
tags: #lietuvosa #turto #vertintoju #asociacijos #funkcijos