Lifto Keitimo Tvarka Daugiabutyje: Kas Svarbu Žinoti

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimas, ar pirmo aukšto butų savininkai privalo prisidėti prie lifto išlaikymo ir remonto, jei jie juo nesinaudoja.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas atsakingas už lifto remonto išlaidas daugiabučiuose namuose, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kaip gyventojai gali spręsti nesutarimus dėl šių išlaidų. Atsakymas yra vienareikšmis - taip, privalo.

Pagal Lietuvos įstatymus, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik jų butai, bet ir namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos bei bendrojo naudojimo mechaninė įranga.

Civilinis kodeksas įtvirtina griežtą taisyklę: butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Savininkas neturi teisės atsisakyti bendrosios dalinės nuosavybės (pavyzdžiui, savo dalies lifte), kad būtų atleistas nuo mokesčių, susijusių su to turto išlaikymu.

Gyvenimas daugiabutyje dažnai atrodo paprastesnis nei nuosavame name - mažiau rūpesčių dėl kiemo priežiūros ar stogo taisymo. Tačiau tai, kas nematoma, dažnai slepia sudėtingus procesus ir nuolatines išlaidas, kurios yra būtinos užtikrinant patogų gyvenimą.

Lifto Įrengimo Ypatumai ir Kaina

Lifto įrengimo projektas prasideda nuo pastato ir esamos lifto šachtos būklės įvertinimo. Pasak „Baltijos liftų“ vadovo Manto Romaškos, pakeisti seną liftą nauju kainuoja brangiau nei įrengti naujame pastate.

„Nepamirškime, jei liftas keičiamas, kainuos ir seno įrenginio išmontavimo, išnešimo iš pastato ir išgabenimo darbai. Tuomet atliekami specifiniai lifto šachtos matavimo darbai, kadangi senuose daugiabučiuose šachtos būna kreivos ir skirtingame aukštyje išmatavimai skiriasi.

M. Romaška taip pat atkreipia dėmesį, kad keičiant seną liftą nauju neretai tenka remontuoti ir laiptinių erdves, esančias kiekviename aukšte prie lifto durų. Specialistai turi būti aprūpinti specialia įranga, saugos priemonėmis, energijos resursais.

Sumontavus liftą privalomas viso gaminio ir sumontavimo darbų atitikties galiojantiems liftų įrengimo standartams vertinimas, kurį atlieka nepriklausomos akredituotos įstaigos ekspertai.

Anot pašnekovo, lifto mechanizmas - sudėtingesnis nei gyventojams gali atrodyti, o lifto šachtoje gausu įrangos, kurios gyventojai nemato. M. Romaška pasakoja, kad lifto įrenginys šachta juda savotiškais bėgiais: keturiomis vertikaliai per visą šachtos ilgį sumontuotomis kreipiančiosioms.

Dvi kreipiančiosios skirtos keleivių kabinai, kitos dvi - įrenginio atsvarui. Per visą namo aukštį liftą kilnoja specialūs lynai ir kabeliai, o lifto veikimo procesą kontroliuoja speciali valdymo sistema.

„Mygtukai, kuriuos gyventojai spaudžia iškviesdami liftą ir pasirinkdami reikiamą namo aukštą, siunčia signalą valdymo sistemai. Ko gero, visi atkreipia dėmesį, kad lifto kabinose visuomet yra nurodomas didžiausias leistinas keleivių ir krovinių svoris, o jį nustato po kabina įrengtas svėrimo mechanizmas.

M. Romaška atkreipia dėmesį, kad itin daug lifto dalių - metalinės, o metalas nėra pigi medžiaga. „Mechaninių lifto dalių kainą lemia ir medžiagų kaina, kokybė, ir gamybos kaštai. Reikšmingą kainos dalį sudaro ir lifto valdymo įrenginiai, kurių gamybos procesas sudėtingas: sistemos projektuojamos, gaminami elektronikos komponentai, mikroschemos, iš jų pagaminama procesorinė valdymo plokštė.

Liftų gamintojams ir prižiūrintiems specialistams svarbiausia užtikrinti keleivių ir įrenginį aptarnaujančio personalo saugumą. Saugumo sistemos, lifto gedimo atveju, neleidžia kabinai su keleiviais tiesiog nukristi į lifto šachtos dugną: po lifto kabina įrengiami vadinami lifto gaudytuvai, kurie lyno pagalba sujungti su greičio ribojimo įtaisu.

Jei kabinos važiavimo greitis viršija nustatytus parametrus, ši sistema suveikia ir kabina sustoja“, - pasakoja M.Pasak pašnekovo, specialūs mechanizmai, kuriais valdomos kabinos ir šachtos durys, taip pat užtikrina keleivių saugumą.

„Mechanizmai veikia taip, kad kabinos ir šachtos durys atsidarytų kartu tame aukšte, kuriame sustojusi lifto kabina. Visais kitais atvejais saugos spynos neleidžia durims atsidaryti, o fiksavus, kad durys neužsiveria, sistema neleidžia kabinai pajudėti iš vietos.

Taigi sistema užtikrina, kad lifto kabinos durys neatsivers, kai liftas važiuoja, arba šachtos durys neatsivers, kai tame aukšte nėra stovinčios lifto kabinos“, - paaiškina M. Romaška.

Svarbu, kad saugiai galėtų dirbti ir liftus prižiūrintys darbuotojai. Tam įrengiami judančių mechanizmo dalių uždengimai, o šachtos viršuje ir apačioje paliekamos saugumo erdvės. Taip pat įrengiami valdymo įtaisai, kurie prireikus sumažina lifto judėjimo greitį, arba visiškai sustabdo lifto darbą.

Gyventojų Klausimai ir Nesutarimai

Daugiabučių gyventojai piktinasi, kad jiems reikia mokėti už patalpų, kuriomis jie nesinaudoja, priežiūrą ir remontą. Daugiausiai nesutarimų sukelia rinkliavos už lifto tvarkymą, nes juo naudojasi tik viršutinių aukštų gyventojai, o lėšos renkamos iš visų laiptinės gyventojų.

Taip pat kivirčų kyla dėl, pavyzdžiui, stogo remonto: gyvenantys apatiniuose aukštuose nesutinka skirti lėšų stogo tvarkymui.

DELFI kalbintas daugiabučio gyventojas Tomas skundėsi, kad turi mokėti už išorinių namo sienų siūlių tvarkymą, kai jo paties buto sienos nesiriboja su tomis, kurias ketinama tvarkyti.

Taip pat daugiabutyje gyvenanti Rūta nesuprato, kodėl turi prisidėti prie lifto remonto, nors ji pati gyvena antrame aukšte ir liftu nesinaudoja.

Teisinis Reglamentavimas ir Bendrasavininkių Atsakomybė

UAB „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė paaiškina, kad jei namas yra daugiabutis, jis turi bendrojo naudojimo objektus (stogą, sienas, pamatus, liftą, inžinerines sistemas ir kt.)

Todėl pagal LR civilinio kodekso nuostatas šių bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidas turi dengti visi bendrasavininkai, proporcingai savo bendros nuosavybės daliai.

„Savininkai turi prievolę bendrą turtą išlaikyti ir išsaugoti. Jei namui teikiama eksploatavimo (nuolatinės techninės priežiūros) paslauga, tuomet techninis prižiūrėtojas vykdo apžiūras ir atlieka smulkius remonto darbus (kontaktų paveržimas, pratekėjimų lokalizavimas, izoliacijos patvarkymas, kt. smulkūs darbai, išvardinti teisės aktuose) vykdomi iš techninės priežiūros lėšų bei iš kaupiamojo mokesčio, kurio dydis patvirtintas LR vyriausybės“, - tvirtina A. Dapkūnienė.

Pašnekovė pabrėžia, kad visi stambesni remonto darbai (stogo keitimas, vamzdynų kapitalinis remontas, laiptinės dažymas, durų/langų keitimas, lifto kapitalinis remontas/keitimas) yra investicija į namą, namo būklės pagerinimas, t.y. bendraturčių sprendimu ir lėšomis vykdomi darbai.

Kaip Sprendžiami Kaupiamųjų Lėšų Panaudojimo Klausimai?

Daugiabučių gyventojai dažnai skundžiasi, kad iš jų renkami pinigai remonto, dėl kurio jei nebuvo sutarę, darbams.

Tačiau A. Dapkūnienė aiškina: „Administratorius nevykdo rinkliavų, kurioms nėra pritarę patalpų savininkai. Kaupiamosios įmokos dydis gali viršyti LRV nustatytą minimalų kaupiamosios rinkliavos dydį tuo atveju, kai patalpų savininkai pritaria ilgalaikiam planui bei kaupiamosios įmokos padidinimui.

Ši įmoka didinama atlikus paskaičiavimus, kiek lėšų bus reikalinga tam tikriems namo būklės pagerinimo darbams. Remonto darbus, kuriems atlikti reikalingos papildomos gyventojų lėšos, taip pat vykdome daugumos gyventojų sprendimu, mokestį už atliktus darbus paskirstome proporcingai turimai nuosavybės daliai name“, - aiškina UAB „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė.

Vis dėlto, jos teigimu, tam tikrais atvejais, kai dauguma savininkų nepriima sprendimo atlikti kapitalinį stogo, vamzdynų remontą, tačiau atsiradę defektai (pvz. pratekėjimai) daro žalą gyventojų turtui bei netgi gali sukelti grėsmę sveikatai ar gyvybei, administratorius privalo priimti sprendimą pagal privalomuosius reikalavimus ir atlikti dalinį bendrojo naudojimo objektų remontą, kad grėsmę pašalintų.

Sprendimai dėl reikalingų namui darbų ar paslaugų priimami daugumos sprendimu, kaip reikalauja LR civilinis kodeksas.

Vis dėlto, A. Dapkūnienės teigimu, būna atvejų, kai ne visi gyventojai pritaria daugumos savininkų sprendimui.

Tokiu atveju namo administratorius sulaukia skundų dėl suplanuotų tvarkymo, remonto darbų. „Vieni nori tvarkytis ir investuoti į savo aplinką, kitiems galbūt tai nėra svarbu, todėl administratoriui tenka derintis prie daugybės nuomonių, siūlyti įvairius sprendimų variantus, kad galiausiai būtų patenkinti visi. Labai retas atvejis, kada visų gyventojų nuomonės sutampa.

Dažnai žmonėms trūksta informacijos apie daugiabučio namo savininkų teises ir prievoles, todėl stengiamės apie visus priimtus sprendimus informuoti išsamiai, aiškiai ir detaliai, kad neaiškumų neliktų“, - sako pašnekovė.

Gyvenantys daugiabutyje prisiima atsakomybę tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Nesvarbu, kad pirmo aukšto gyventojai nesinaudoja liftu ar virš jų galvos nėra namo stogo, jie vis vien privalo prisidėti prie jų išlaikymo ir remonto.

Konkrečios Situacijos ir Sprendimai

Nagrinėjant konkrečias situacijas, svarbu atsižvelgti į individualius atvejus ir ieškoti teisingų sprendimų. Pavyzdžiui, jei liftas nesustoja tam tikrame aukšte, gyventojai gali kreiptis į namo administratorių ar bendriją dėl galimybės įrengti sustojimą ir išlaidų apmokėjimo.

Tačiau administratorius negali priimti sprendimo dėl lifto sustojimo įrengimo ir išlaidų apmokėjimo, nes jis nėra bendrosios nuosavybės objektų valdytojas. Tokiu atveju asmenis ragintume pateikti skundą lygių galimybių kontrolierei.

Taip pat svarbu prisiminti, kad kiekvienas patalpų savininkas naują nutarimą gali ginčyti teismine tvarka.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

tags: #lifto #keitimas #daugiabutyje