Likviduojamos Bendrovės Turto Likutis: Teisiniai Aspektai ir Procedūros

Įmonės likvidavimas Lietuvoje yra procesas, kuris gali būti inicijuotas tiek savanoriškai, tiek priverstinai teismo sprendimu. Paprastai įmonės likvidavimas pradedamas, kai įmonei gresia bankrotas, tačiau gali būti ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, įstatuose nurodyto tikslo pasiekimo laiko pasibaigimas arba įmonės įstatymų pažeidimai, dėl kurių ji negali atsiskaityti su kreditoriais.

Šiame straipsnyje aptarsime likviduojamos bendrovės turto likučio klausimus, įskaitant teisinius aspektus, procedūras, apmokestinimą ir žingsnius, kuriuos reikia atlikti likvidavimo procese.

Juridinio Asmens Likvidavimo Procedūros ir Teisės Aktai

Juridinio asmens likvidavimo procedūras reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Likvidatorius, vykdydamas šias procedūras, vadovaujasi:

  • Mokesčių administravimo įstatymu
  • Finansinės apskaitos įstatymu
  • Pelno mokesčio įstatymu
  • LR sveikatos draudimo įstatymu
  • Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu
  • LR Vyriausybės nutarimais ir VMI prie FM viršininko įsakymais.

Šie teisės aktai nustato įvairias procedūras, įskaitant mokesčių mokėtojų registravimą, PVM deklaracijų pildymą, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimą ir kt.

Ankstyvojo Perspėjimo Sistema (APS)

Ankstyvojo perspėjimo sistema (APS) - tai finansinių sunkumų patiriančių verslo subjektų nustatymo informacinių technologijų priemonė, sukurta VMI prie FM. Ši sistema padeda nustatyti įmones, kurioms gali būti reikalinga pagalba, ir informuoti jas apie galimybę pasinaudoti konsultacijomis.

APS dalyviais gali būti visi finansinius sunkumus patiriantys ūkio subjektai, išskyrus tam tikras finansų įstaigas ir kitus subjektus, nurodytus teisės aktuose. Informaciją apie APS paslaugą galima rasti čia.

Nustatant APS dalyvius, vertinami visi juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kurie negali būti APS dalyviais, bei tuos, kurių teisinis statusas yra bankrutuojantis, bankrutavęs, restruktūrizuojamas, likviduojamas ar inicijuojamas likvidavimas.

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Ankstyvojo Perspėjimo Sistemą

Ankstyvojo perspėjimo sistemą reglamentuoja:

  • 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 924
  • VMI prie FM viršininko 2021-07-14 įsakymas Nr. VA-45

Ankstyvojo Perspėjimo Sistemos Dalyviai

Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyviais gali būti visi finansinius sunkumus patiriantys ūkio subjektai, išskyrus:

  1. Draudimo įmones ar perdraudimo įmones
  2. Kredito įstaigas
  3. Investicines įmones ar kolektyvinio investavimo subjektus
  4. Pagrindines sandorio šalis
  5. Centrinius vertybinių popierių depozitoriumus
  6. Kitas finansų įstaigas ir subjektus, išvardytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES
  7. Viešojo sektoriaus institucijas pagal nacionalinę teisę
  8. Fizinius asmenis, kurie nėra verslininkai

Juridinio Asmens Statuso Įgijimas "Likviduojamas"

Juridinio asmens statusas "Likviduojamas" įgyjamas skirtingai, priklausomai nuo juridinio asmens formos:

Juridinio Asmens Forma Paaiškinimai
Akcinė bendrovė Įgyja statusą nuo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos.
Individuali įmonė Įgyja statusą nuo sprendimo likviduoti individualią įmonę priėmimo dienos.
Ūkinė bendrija Įgyja statusą nuo visų bendrijos tikrųjų narių bendru sutarimu priimto sprendimo likviduoti bendriją priėmimo dienos.
Viešoji įstaiga Įgyja statusą nuo visuotinio dalininkų sprendimo likviduoti viešąją įstaigą priėmimo dienos.

Veiksmai Likvidavimo Procedūros Metu

Likviduojama įmonė, vykdanti likvidavimo procedūrą, privalo atlikti tokius veiksmus:

  • Išsiregistruoti iš PVM mokėtojų registro, pateikiant VMI tinkamai užpildytą prašymą.
  • Išregistruoti kasos aparatus kreipiantis į kasos aparatą aptarnaujančią įmonę.
  • Nutraukti atstovavimą elektroninėje deklaravimo sistemoje.

Likviduojamos Įmonės Turto Apmokestinimas

Likviduojant įmonę (UAB, IĮ, MB), likęs jos turtas perduodamas jos dalyviui, t.y. akcininkui, savininkui, dalininkui. Šis turto perdavimas gali būti apmokestintas pelno mokesčiu.

  • 6 proc. tarifas taikomas, jeigu likviduojamos įmonės vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR.
  • 16 proc. tarifas taikomas, jei įmonė šių sąlygų neatitinka.

Apmokestinamas ne visas įmonės dalyviui perduodamas turtas, bet tik turto vertės padidėjimo pajamos.

Kai likviduojamos įmonės dalyvis yra fizinis asmuo, perduodamas turtas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

  • 15 proc. tarifas taikomas, jeigu gaunama turto vertės padidėjimo suma neviršija 120 VDU.
  • 20 proc. tarifas taikomas, jei pajamų suma viršija 120 VDU.

Likviduojama įmonė turi grąžinti į biudžetą perduodamo turto pirkimo PVM, kuris buvo įtrauktas į PVM atskaitą.

Pagrindiniai Įmonės Likvidavimo Žingsniai Lietuvoje

  1. Visuotinis akcininkų susirinkimas arba bendrijos nariai priima sprendimą dėl savanoriško likvidavimo.
  2. Asmuo, įgaliotas imtis visų būtinų veiksmų likvidavimui užbaigti, pakeičia buvusį valdymo organą.
  3. Likvidatorius informuoja įmonių registrų centrą apie įmonės likvidavimo proceso pradžią ir pateikia savo duomenis.
  4. Likvidatorius parengia balansą su visu turimu įmonės turtu ir pateikia prieš antrąjį visuotinį akcininkų susirinkimą.
  5. Apie įmonės likvidavimą jos kreditoriams pranešama ne trumpiau kaip per du mėnesius.
  6. Likvidatorius naudoja įmonės turtą, kad visiškai padengtų įmonės susidariusias skolas.
  7. Likutis turtas paskirstomas teisėtiems akcininkams.
  8. Įmonė ištrinama iš Lietuvos įmonių registrų centro.

Įmonės likvidavimo procedūra gali užtrukti nuo vieno mėnesio iki vienerių metų, priklausomai nuo įmonės dydžio, jos finansinės padėties ir nuo to, ar mokesčių institucijos nusprendžia tikrinti likviduojamos įmonės finansines ataskaitas.

tags: #likviduotos #bendroves #turto #likutis