Kokybiški Linkiai: Kas Yra Skoliozė ir Kaip Ją Gydyti

Vaikams ir paaugliams dažnai būna pastebima skoliozė, tačiau labai dažnai per vėlai, nes pateikiama mažai informacijos kas yra skoliozė. Dažnai kreivas stuburas, padidėję stuburo juosmeninės lordozės ar krūtininės kifozės linkiai yra painiojami su skolioze. Skoliozė - tai stuburo iškrypimas į šoną trijose plokštumose.

Skoliozės Apibrėžimas ir Tipai

Skoliozė diagnozuojama tada, kai stuburo iškrypimas į šoną yra didesnis nei 10˚ pagal Kobo (angl. Cobb) kampą. Skoliozės kilmė 90 proc. atvejų yra nežinoma. Svarbu laiku pastebėti skoliozę ir atpažinti jos požymius.

Skoliozė įprastai skirstoma į dvi rūšis: įgytą ir įgimtą. Įgyta skoliozė dažniausiai vadinama - idiopatine, kadangi 90 proc. atvejų yra nežinomos kilmės, tačiau likę 10 proc. sudaro aiškios priežastys, tokios kaip trauma avarijos metu arba degeneracinė skoliozė. Idiopatinė skoliozė yra nežinomos kilmės stuburas iškrypimas kartu su rotacija. Idiopatinė skoliozė sudaro apie 90 proc. visų skoliozės atvejų ir pasireiškia 1-4 proc. vaikų.

Mergaitės idiopatine skolioze serga dažniau ir yra linkusios turėti didesnių stuburo iškrypimų. Stuburo iškrypimas pasireiškia nevienodai pagal amžių, jis paprastai pastebimas 4-8 metų amžiaus vaikams. Iš pradžių jis progresuoja 1-2° per metus, lytinio brendimo metu ypač smarkiai paūmėja (mergaitėms - 11-12 metų, berniukams - 13-14 metų). Progresavimas gali pasiekti iki 10° per metus. Svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau iki brendimo, kuomet galima efektyviausiai pasiekti gydymo pokyčių. Kuo jaunesniame amžiuje skoliozė pradeda formuotis, tuo ji progresuoja daugiau, taip pat didelis stuburo iškrypimas ar netipinis stuburo iškrypimas linkęs progresuoti dar daugiau.

Įgimta skoliozė - skoliozė išsivysto dėl įgimtų stuburo slankstelių anomalijų, dėl įgimtų kaulų deformacijų dar kūdikiui būnant mamos įsčiose. Tai gali išsivystyti dėl to, kad tuo pat metu formuojasi kiti organai ir organizmas nespėja visų organų aprūpinti maistinėmis medžiagomis. Tokiems vaikams dažnai lydi šlapimo pūslės, inkstų, nervų sistemos problemos.

Degeneracinė skoliozė - tai įgyjamas skoliozės tipas. Šis tipas gali atsirasti moterims, kurios turi stabilią neprogresuojančią susiformavusią skoliozę, tačiau ji gali pradėti progresuoti apie 50-60 metus, po menopauzės. Skoliozės progresavimas gali būti lydimas apatinės nugaros dalies skausmo, esant laterolistezei, esant didesniam Kobo kampui.

Skoliozės Klasifikacija

• Pagal amžių kada pradėjo formuotis (priskiriama tik idiopatinei skoliozei )Tik idiopatinė skoliozė yra skirstoma pagal amžių, kada ji pradėjo formuotis.
• Pagal stuburo iškrypimo vietą: Skoliozė yra skirstoma pagal stuburo iškrypimo vietą.
• Pagal stuburo iškrypimo formą Skoliozė yra skirstoma pagal stuburo iškrypimo formą.
• Pagal patologijos tipą Skoliozė yra skirstoma pagal patologijos tipą.

Yra išskiriami 2 pagrindiniai tipai: Struktūrinė - esant struktūrinei skoliozei, stuburas yra praradęs mobilumą. Slanksteliai deformuoti, fiksuoti rotacijoje, šonkaulinė kuprelė nepaslanki, stuburo diskai suspausti pleišto formos.

Skoliozės Priežastys

Galimos įvairios skoliozės priežastys. Esant idiopatinei skoliozei 90 proc. atvejų priežastys yra teorijos ar galimi variantai kodėl vienaip ar kitaip galėjo išsivystyti skoliozė. Čia pateikiamos 4 pagrindinės teorijos:

• Genetika - yra pastebima, kad idiopatinė skoliozė išsivysto dėl tam tikrų genų. Tose šeimose, kuriuose bent vienas iš tėvų turi iškrypusi stuburą, padidėja tikimybė, kad vaikui augant išsivystys skoliozė.
• Centrinės nervų sistemos sutrikimas - manoma, kad randami įvairūs funkciniai ir morfologiniai centrinės nervų sistemos pakitimai, tai pat gali turėti įtakos išsivystyti idiopatinei skoliozei.
• Hormonų disbalansas - yra manoma, kad sutrikusi estrogeno, melatonino, augimo hormono, leptino, adinopektino, grelino hormonų veikla gali skatinti skoliozės vystymąsi.
• Raumenų disbalansas - hipotezė, kad raumenų disbalansas gali sukelti idiopatinę skoliozę yra gana sena. Daugiausiai tam įtakos turi nugaros tiesiamasis ir gilieji nugaros ir pilvo raumenys.

Esant įgytai skoliozei yra aiškios priežastys.

Skoliozės Diagnostika

Skoliozė matuojama Kobo kampo laipsniais. Atlikus rentgeno tyrimą nuotraukoje matuojamas Kobo kampas ir nustatomas iškrypimo laipsnis. Kobo kampas skaičiuojamas išvedus tieses rentgeno nuotraukoje, tiesių susikirtimo taškuose matuojamas kampas. Skoliozė diagnozuojama esant 10˚ ir daugiau pagal Kobo kampą.

Remiantis Kobo kampu išskiriamos 4 pagrindinės skoliozės stadijos:

• <10˚ pagal Kobo kampą - esant mažiau nei 10 ˚ dar nėra skoliozės, tačiau yra požymių, kad stuburas gali krypti ir toliau. Šiuo etapu reikėtų stebėti vaiką, ypač jei šeimoje yra skoliozės atvejis.
• <25˚ pagal Kobo kampą - maža skoliozė, pasiekus kaulinę brandą, vidutinė rizika šiai skoliozei progresuoti. Šiuo etapu galima pradėti taikyti skoliozės gydymo metodą - Schroth terapiją.
• 25-40˚ pagal Kobo kampą - vidutinė skoliozė, pasiekus kaulinę brandą, yra rizika šiai skoliozei progresuoti. Šiuo etapu būtina intensyviai taikyti Schroth terapiją, taip pat specialų skoliozei skirtą įtvarą.
• <40˚ pagal Kobo kampą - didelė skoliozė, net ir pasiekus kaulinę brandą, išlieka labai didelė rizika šiai skoliozei progresuoti.

Turint progresuojančią idiopatinę skoliozę, esant 25-40˚ pagal Kobo kampą, ilgainiui deformuojasi krūtinės ląsta, dislokuojasi krūtinės ir pilvo organai, pasunkėja vidaus organų, ypač plaučių ir širdies, veikla. Paprastai skoliozės pasekoje pasireiškia netaisyklingas kvėpavimo modelis, atsiranda netaisyklinga laikysena, fascijos pakitimai, raumeninių skaidulų nuovargis, raumenų disbalansas, raumenų jėgos, ištvermės ir lankstumo pakitimai / skirtumai, skausmas.

Ankstyvas skoliozės diagnozavimas yra labai svarbus. Anksti diagnozuota skoliozė leidžia įvertinti progresavimo riziką bei leidžia parinkti geriausius gydymo metodus ir planą. Skoliozės stebėjimas yra profilaktinis, o šį paprastą Adams (Pasilenkimo į priekį) testą skoliozei įvertinti turi žinoti kiekvienas. Asmuo prieš atlikdamas testą turi stovėti klubų plotyje, delnus sunerti kartu ir pasilenkti į priekį, rankas ir galvą nuleisdamas žemyn.

Rentgeno tyrimą atlikti svarbu augant, bręstant vaikui. Rentgeno tyrimas parodo kaulėjimo procesą, kas ypač svarbu skaičiuojant riziką skoliozės progresijai. Rentgeno tyrimas svarbus tuo, kad labai aiškiai matyti slankstelių kūnai, jų rotacija, galima tiksliai paskaičiuoti stuburo iškrypimo laipsnį pagal Kobo kampą. Labai svarbu paprašyti laboranto atliekančio tyrimą, kad nuotrauka apimtų nuo kaklo iki klubų skiauterių, dvejomis kryptimis, tiek iš nugaros, tiek iš šono.

Kyla klausimas, jei dažnas rentgeno atlikimas kenkia sveikatai, kokį tyrimą gali atlikti be apšvitinimo dozės? ,,Spine 3D‘‘ yra novatoriška neinvazinė trijų matmenų optoelektroninė aptikimo sistema, leidžianti tiksliai įvertinti slankstelių patologijas ir laikysenos pakitimus. Skirtingai nuo įprastų rentgeno spindulių, tokio tipo analizė yra be spinduliuotės, todėl ją galima dažnai kartoti, kas leidžia dažniau stebėti stuburo kreivių kaitą ir tiksliau įvertinti gydymo veiksmingumą. Kompiuterinė tomografija atliekama ruošiantis atlikti stuburo operaciją.

Skoliozės Gydymo Būdai

Pagrindiniai skoliozės gydymo būdai yra kineziterapija, korekciniai skoliozės įtvarai/korsetai ir operacija. Sėkmingas skoliozės gydymas daugiausiai priklauso nuo paciento amžiaus, tikslaus tipo nustatymo, pačio paciento motyvacijos. Priklausomai nuo skoliozę sukėlusių priežasčių, paciento amžiaus bei stuburo iškrypimo laipsnio gali būti parenkamas skirtingas gydymo būdas. Įvertinus skoliozės laipsnį (<20˚ pagal Kobo kampą) paciento amžių bei galimą vaiko augimą nustatomos ligos progresavimo galimybės.

Kineziterapija

Skoliozės gydyme labai svarbų vaidmenį atlieka kineziterapija. Gydymas judesiu apsaugo pacientą nuo raumenų sunykimo, palaiko juos aktyvius; taip pat gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų funkcinę būklę. Esant didesniam nei 20˚ pagal Kobo kampą, galima taikyti specialius skoliozės pratimus. Skoliozės gydymui taikomas vienas efektyviausių ir moksliškai pagrįstas Schroth gydymo metodas.

Schroth metodas - efektyvus nechirurginis skoliozės gydymo būdas, kurio metu taikomi asimetriniai pratimai, pritaikyti įdubusioms ir išgaubtoms stuburo pusėms kartu su korekciniu kvėpavimu. Šį metodą skoliozei gydyti sukūrė kineziterapeutė Katherina Schroth 1927 m. Vokietijoje. Schroth metodikos esmė išmokyti pacientą taisyklingų korekcinių pratimų atlikimo būdų ir korekcinių padėčių.

Klasifikavimas šioje sistemoje yra sudarytas blokų principu: pečių juostos blokas, krūtininės dalies blokas, juosmeninės stuburo dalies blokas ir dubens - klubų blokas.

Kineziterapijos studijoje taikoma Schroth terapija kiekvienam pacientui pritaikoma individualiai. Schroth terapija ypatinga tuo, kad koreguoja stuburą trimatėje plokštumoje. Skoliozės masažas gali pagerinti skoliozės gydymo eigą.

Įtvarai

Įtvaras yra naudojamas, jeigu Kobo kampas yra daugiau nei 20˚. Įtvaras skiriamas jei dar nepasiekta kaulinė branda arba yra labai stiprus progresavimas. Įtvaras yra skiriamas ortopedo-traumatologo, o jį gamina ortopedas-technikas. Įtvaras turi būti dėvimas 23 valandas per parą. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant specialius skoliozei skirtus Schroth terapijos pratimus ir įtvarą.

Chirurginis gydymas

Operacinis gydymas yra svarstomas tuomet, kai Kobo kampas yra didesnis nei ≥50˚ ar vyksta labai greita progresija. Operacijos atlikimas labai svarbus esant tam tikram amžiui, kuo jaunesnis pacientas ir kuo didesnis Kobo kampas, tuo didesnė rizika operacijai.

Skoliozės Gydymo Principai Kineziterapijoje

Kineziterapijoje skoliozė gydoma pagal Schroth metodą, kuris apima asimetrinius pratimus, taisyklingą kvėpavimą ir sąmoningą asmens kūno korekcijos palaikymą. Skoliozės gydymo pratimai yra parenkami pagal paciento skoliozės tipą ir amžių. Ilgainiui paciento pajėgumui didėjant, įvyksta adaptacija, pratimai yra sunkinami, kad palaikytume optimalią raumenų apkrovą. Moksliškai įrodyta, kad esant skoliozei turėtų būti atliekami asimetriniai pratimai pritaikyti įdubusioms ir išgaubtoms stuburo pusėms kartu su korekciniu kvėpavimu. Raumenynas turi būti apkraunamas vienu metu tiek koncentriškai, tiek ekscentriškai. Tokius pratimus gali parinkti tik kvalifikuotas ir patyręs kineziterapeutas. Netinkamai parinkti pratimai gali paskatinti skoliozės progresavimą.

Tinkamai dirbant su raumenimis, laikysena tampa vis labiau simetriška, skoliozė nustoja progresuoti. Pratimai turi būti atliekami mažiausiai 5 dienas per savaitę, ne mažiau 30 minučių. Kineziterapeuto tikslas kuo geriau išmokyti pacientą atlikti pratimus savarankiškai, apmokyti taisyklingų kasdienių padėčių. Kiekvienas žmogus labai individualus, todėl labai skirtingai pasimato rezultatai, bet preliminariai, jau po 2 mėnesių intensyvaus darbo, turi matytis teigiami rezultatai. Išvaizdos pokyčiams galima užtrukti ilgesnį laiką, savijautos pokyčiams - jei ji buvo prasta dėl skoliozės, pritaikius tinkamus pratimus ir kasdienes padėtis, turi pasikeisti pakankamai greitai.

Skoliozės Pratimų Pavyzdžiai:

• Mobilizaciniai pratimai. Pratimai atliekami atsigulus, atsisėdus. Pratimai skirti atkurti paslankumą struktūrose kur jis yra sumažėjęs.
• Kvėpavimo pratimai. Specialūs kvėpavimo pratimai atliekami viso kineziterapinio užsiėmimo metu. Kvėpavimo pratimai yra neatsiejama Schroth metodo dalis.
• Aktyvacijos pratimai. Šie pratimai atliekami atsisėdus, atsigulus, stovint, iš klūpėjimo pozicijų. Pratimai skirti stiprinti sunykusius neaktyvius nugaros raumenis.
• Tempimo pratimai. Tempimo pratimai atliekami iš skirtingų pozicijų, tiek sėdint, tiek atsigulus, tiek iš klūpėjimo ir stovimos padėties. Pratimai skirti ištempti sutrumpėjusius nugaros raumenis.
• Atpalaidavimo pratimai. Šie pratimai skiriami poilsio metu tarp aktyvacijos ar tempimo pratimų.

tags: #linkiu #kad #visi #butu #kokybiski