Linkuvos mūrinis karmelitų vienuolynas: istorija ir iššūkiai

Linkuvoje, Pakruojo rajone, prie Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios stūkso avarinės būklės kultūros paveldo objektas - mūrinis karmelitų vienuolynas. Šis objektas, pasakojantis apie kelis amžius siekiančią istoriją, šiandien yra ant derybų stalo, sprendžiant jo ateitį. Aptarkime jo istoriją ir dabartinę situaciją.

Objekto tvarkymo darbai gali pajudėti, jeigu Šiaulių vyskupijos kurija, Linkuvos parapija ir Pakruojo rajono savivaldybė susitars dėl bendradarbiavimo. Savivaldybė prisiima tvarkymo atsakomybę ir objekto valdymą nori perimti 25 metams.

Linkuva - miestas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, seniūnijos, parapijos centras. Urbanistikos paminklas, vienas seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių. Labai vertinga miestelio aikštė, iš kurios išeina spinduliais septynios gatvės. Kasmet liepos 16 d. vyksta Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.

Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės medinę bažnyčią, stovėjusią iki XVII amžiaus pradžios, 1503 metais fundavo Kotryna Mykolienė iš Žeimių. 1634 metais Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pasirašė Linkuvos senosios regulos karmelitų vienuolyno aktą. 1745 metais baigta atstatyti bažnyčia įgavo tokį vaizdą, kokį matome šiandien.

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir karmelitų vienuolynas

Mūro vienuolynas atstatytas dalimis, ilgą laiką vienuolių gyvenamą namą sudarė vienas rytinis korpusas, jungęsis su bažnyčia. „Vienuolyno pastatas buvo sujungtas su bažnyčia: matyti durų žymės“, - rodo M. Veliulis, Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros paveldo vyr. specialistas.

Karmelitai Linkuvoje įsikūrė 1689-aisiais, tačiau maždaug po metų jų turėtas medinis vienuolynas sudegė. Pradėjus statyti mūrinį pastatą, darbai užsitęsė ir maždaug iki 1754 metų vienuolių gyvenamąjį namą sudarė su bažnyčia sujungtas vienas rytinis korpusas. Vėliau jis buvo pailgintas, rekonstruotas.

Žvelgiant į tolimą praeitį matyti, kad Linkuvos senosios regulos karmelitų vienuolyną fundavo, tai yra įsteigė ir išlaikė, Žemaitijos vyskupas Jurgis Tiškevičius. O po poros dešimtmečių fundaciją patvirtino vyskupas Petras Parčevskis, vėliau Aleksandras Sapiega, taip pat Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis.

Karmelitų ordino reikšmė miestelio gyvenime buvo didelė, vienuoliai užsiėmė parapinėmis misijomis ir rekolekcijomis. Švenčiausiąją Mergelę Mariją karmelitai laiko savo globėja, suteikusia ordinui ypatingą privilegiją. Tikintiesiems, kad būtų verti šios malonės, reikia įsirašyti į Šv. Škaplieriaus broliją.

Linkuvoje, įsakius ordino generolui Liudvikui Berzoniui, Šv. Škaplieriaus brolijos pamaldos įvestos 1738 metais ir iškilmingai laikytos kiekvieno mėnesio antrąjį sekmadienį.

E. Zeidotas pasakoja, kad Linkuvos karmelitų vienuolyne buvo įsteigtas noviciatas, t. y. naujokų rengimo vieta. Sėkmingai įveikę bandomąjį postulato laikotarpį, kandidatai patenka į noviciatą ir dar metus ar dvejus studijuoja ordino konstituciją, istoriją, gilina religinę patirtį.

Karmelitų vienuolių gyvenimo tikslas - jungtis su Dievu nuolat meldžiantis, jų nuostatai labai griežti: praktikuojamas asketizmas, ribojamas žodinis bendravimas. Kaip jau minėta, ordine daug dėmesio skiriama Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbinimui.

Klebonas E. Zeidotas primena, kad būtent su karmelitų vienuolynu Linkuvoje atsirado ir pirmoji biblioteka. „Manau, visi leidiniai buvo rimti, iš gatvės atėjusysis vargu ar galėjo juos skaityti. Nuo to laiko pastatas daug ko matė - ir tuščias stovėjo, ir žmonės jame gyveno, ir sandėlis buvo.

1832 metais, po sukilimo, vienuolynas buvo uždarytas, nusavintas jo turtas, devyni vienuoliai išskirstyti į kitus vienuolynus. Nuo 1994 metų vienuolyno namas nuosavybės teise priklauso Linkuvos Švč. M. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijai.

Šiandien vidiniame vienuolyno kiemelyje veši žolės, langų ertmėse juoduoja iškliuvusios lentos, kiaurymėmis gąsdina stogas, nors čerpės buvo perdengtos apie 1990 metus.

Apie 1992 metus vienuolyno architektūros tyrimus atliko Stasys Latonas, Robertas Zilinskas, Rimas Valeckas. Kultūros paveldo departamento internetiniame puslapyje nurodoma, jog S. Latonui pavyko lokalizuoti inventoriuose aprašytas patalpas su visomis jose paminėtomis smulkmenomis.

„Išlikęs didžiulis kaminas. Atsilupinėjantys dažų sluoksniai atveria senąją tapybą: ornamentus, istorinių, biblinių scenų motyvus. Tapyba, ko gero, nenusileistų ir Tytuvėnams. Pakruojo rajone turime tik du objektus įspūdingais piešiniais: sinagogą ir vienuolyną. Piešinių restauravimas turėtų būti vienas iš esminių prioritetų“, - sako M. Veliulis.

Pasak M. Veliulio, Savivaldybė pastate yra numačiusi veiklas kultūriniams, visuomeniniams poreikiams, jame galėtų kurtis jaunimo organizacijos, biblioteka, bendruomenė.

Vienuolyno restauravimo idėja buvo pradėta kelti prieš dešimtmetį. Sutarimo ir galimybių ieškojo meras Saulius Gegieckas, klebonas Saulius Paliūnas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, atvykdavo ir vienuoliai karmelitai. Vienuolyno išsaugojimu aktyviai rūpinasi Linkuvos bendruomenė: linkuviai surinko 900 parašų ir juos įteikė vyskupui.

Kultūros paveldo departamento (KPD) parengtame rašte atspindėta pastarųjų metų bandymai išsaugoti vienuolyną. KPD Šiaulių skyrius jau nuo 2012 metų pradėjo fiksuoti spartėjantį vienuolyno namo fizinės būklės blogėjimą, valdytojui Linkuvos Švč. M. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijai siųsti privalomi nurodymai.

2013 metais į Šiaulių skyrių iškviestas klebonas nurodė, kad atlikti kai kuriuos darbus (užsandarinti stogą, sutvirtinti konstrukcijas ir pan.) parapija nepajėgi dėl lėšų stokos ir pastato avarinės būklės. Metų pabaigoje KPD Šiaulių skyrius buvo informuotas, kad paraiškos perspektyva tapo neaiški, nes objekto valdytojas nesutinka su Savivaldybės pateiktais pasiūlymais dėl panaudos.

Pagal įstatymą, paraiškas finansavimui gauti turi teikti fizinis ar juridinis asmuo, nuosavybės ar kita valdymo teise valdantis valstybės saugomą kultūros paveldo objektą.

Iš pradžių Savivaldybė siūlė maksimalų perdavimo terminą - 99 metams, vėliau sumažino jį iki 25 metų su galimybe pratęsti.

„Sutarėme dėl pirmojo etapo - pasirašyti trišalį bendradarbiavimo susitarimą tarp vyskupijos, Savivaldybės, Linkuvos parapijos. Buvo atsivežę pavyzdį, vyskupija nori jį taisyti. Tikimės, per savaitę tekstas bus suderintas, iki liepos 11 dienos pasirašytas ir pateiktas Seimo Kultūros komitetui ir Kultūros paveldo departamentui. Pagal būsimą susitarimą tikimės rugpjūčio Tarybos posėdyje, suderinus kiekvieną punktą, pasirašyti tikrąją panaudos sutartį 25 metams“, - sakė S. Gegieckas.

Praėjusią savaitę vienuolyno išsaugojimo klausimas svarstytas Seimo Kultūros komitete. „Komiteto nariai pasisakė už vienuolyno sutvarkymą. Bažnyčia neprieštarauja, kad pastatas būtų sutvarkytas - visi mato, kad būklė yra bloga, kad reikia kažką daryti. Vienintelis klausimas - dėl termino. Laikas eina ne vienuolyno naudai“, - sako posėdyje dalyvavęs M. Veliulis.

Sutarus dėl objekto valdymo, atsivertų galimybė gauti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, Norvegijos fondų lėšų. „Teikiant paraiškas, yra tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, projektą įgyvendiname per 2-3 metus, bet po to valdytojas negali keistis nuo 5 iki 10 metų. Fondai irgi turi savo reikalavimus. Jei bus kelių projektų serija, vadinasi, ir terminas tęsis.

„Jeigu pavyktų susitarti, iš karto teiktume Kultūros paveldo departamentui paraišką dėl tyrimų, procesas pajudėtų. Dabar paskelbtas šaukimas ES kultūros paveldo aktualizavimo programai, po metų kitų bus naujas šaukimas Norvegijos fondams. Tiek laiko diskutuojame, reikia pagaliau priimti sprendimą“, - sako M. Veliulis.

„Pakruojo sinagoga, dvaras, Linkuva su vienuolynu, Žeimelis labai gražiai vienas kitą papildytų ir didintų turistų srautus. Vienuolynas vertingas, įdomus, reikalingas ir kraštiečiams, ir Lietuvai.

Birželio 21 dieną Seimo Kultūros komitete svarstėme klausimą dėl Linkuvos karmelitų vienuolyno pastato išsaugojimo ir pastatui augančių grėsmių. Pakruojo savivaldybės atstovė Biruté Vanagienė išsakė pagrindinę problemą, kad Vyskupija galėtų ilgesniam laikui sudaryti sutartį su Savivaldybe, tad būtų realesnė pagalba iš rajono administracijos. Tokia geranoriška sutartis ir bendradarbiavimas - būtina sąlyga, jei pastato šeimininkai norėtų pretenduoti į tikslines VIP (Valstybės investicijų programos lėšas). Regis, tai buvo išgirsta ir reikalai pakrypo galimai 25 metų nuomai.

Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ra­mū­nas Kar­baus­kis pa­siū­lė Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei ir Vys­ku­pi­jos ku­ri­jai tar­tis iki 2017 me­tų lie­pos 11 die­nos, o jei Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­tas iki ta­da ne­gaus pa­tvir­ti­ni­mo apie bend­rą spren­di­mą, sie­kiant iš­sau­go­ti Lin­ku­vos kar­me­li­tų vie­nuo­ly­no pa­sta­tą, kreip­tis ko­mi­te­to var­du į Apaš­ta­liš­ką­jį nun­ci­jų - ar­ki­vys­ku­pą Lie­tu­vo­je Ped­ro Lo­pez Kvin­ta­na dėl su­si­ti­ki­mo ir šio klau­si­mo spren­di­mo.

Karmelio kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos ordinas visame pasaulyje turi daugiau kaip tris šimtus veikiančių vienuolynų. Nereikia ilgai vaikščioti aplinkui, kad suprastum, jog vienuolynas seniai neveikiantis, negyvenamas ir nenaudojamas jokioms reikmėms. Naujai pakilti iki pamatų nesugriauti vienuolių namai gal ir galėtų, tačiau labai negreitai.

Šio ordino pavadinimas siejamas su Karmelio kalno vardu. „Karmelis yra kalvotas kyšulys, jis prasideda Viduržemio jūros Haifos įlankoje ir baigiasi Esdrelono lygumoje Jėzaus žemėje“, - aiškina Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas E. Zeidotas.

Jis primena, kad karmelitams būdingas atributas yra vadinamasis škaplierius - ant kaklo nešiojamas audeklo gabalėlis, ypatingo pamaldumo Švenčiausiajai Mergelei ženklas. Savo pradžią skaičiuojantys nuo dvyliktojo amžiaus, Lietuvoje karmelitai atsirado septynioliktajame amžiuje. Iki aštuonioliktojo amžiaus vidurio mūsų krašte jie įkūrė kelis karmelitų, karmeličių, priklausančių ir senos regulos atšakai, ir basiesiems karmelitams, vienuolynų.

Nustatyta, kad pirmieji karmelitai į Lietuvą atvyko iš Lenkijos. Anuomet veikę 45 vienuolynai sudarė atskirą nuo Rusijos karmelitų provinciją. Karmelitai buvo aktyvūs to meto žmonės: jie dirbo mokyklose, vadovavo parapijoms, steigė prieglaudas.

„Marija yra karmelitų dvasinio kelio vadovė, kreipianti į meilės mistiką. Tokių kilnių tikslų siekę, prasmingą veiklą plėtoję ordino vienuolynai ne visiems įtiko. Linkuvos klebonas E. Zeidotas rodo bažnyčioje iki šiol saugomą ypač jo gerbiamo žmogaus Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio portretą. „Šiam žmogui turime būti dėkingi ir už bažnyčią, ir už vienuolyną. Pradėjęs dirbti Linkuvoje, E. Zeidotas daug dėmesio skyrė J. Sobieskio atminimui.

Karmelitų ordino kelyje būta daug sunkumų. Pavyzdžiui, per Didžiąją Prancūzų revoliuciją ordinas visai išvaikytas. Tik gerokai vėliau jis buvo atkurtas. Neseniai karmelitai minėjo svarbiausio savo atributo - škaplieriaus - 750 metines. „Brangusis sūnau, imk šį savo ordino škaplierių kaip skiriamąjį mano brolijos ženklą ir tau bei Karmelio vaikams mano gautos privilegijos žymę. Tas, kuris mirs vilkėdamas šiuo drabužiu, bus išgelbėtas, jam niekada neteks kentėti amžinosios liepsnos.

Karmelitų ordino platinamą su škaplieriumi susijusią maldingą tradiciją sutvirtino popiežiaus Jono XXII bulė, paskelbta 1322 metais.

Linkuva pirmąkart minima 1371 m. Vartbergės Livonijos kronikoje. 1500 m. minimas Linkuvos dvaras. 1500 m. ar 1501 m. pastatyta pirmoji Linkuvos bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. Tarp 1506-1520 m. Bialozorai įkūrė Linkuvos miestelį. 1605 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia. XVI a. antroje pusėje ir XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1634 m. įsteigtas karmelitų vienuolynas, uždarytas 1832 m. ir jurisdika. 1690 m. jurisdikai suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. 1863 m. Linkuvą užėmė sukilėliai. XIX a. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu čia aktyviai veikė knygnešiai. Per 1905 m. revoliucinius įvykius nušalinta valsčiaus valdyba ir uždaryta valdinė mokykla. 1915-1916 m. į miestelį iš Petrašiūnų nutiesta siaurojo geležinkelio Gubernija-Pasvalys atšaka. 1918 m. pavasarį Linkuvoje įvyko viena pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės manifestacijų, kuri pritarė Lietuvos Tarybos veiklai. 1919 m. miestą buvo užėmę bermontininkai, bet linkuviai partizanai padėjo krašte įtvirtinti Lietuvos valstybingumą. 1923 m. įkurta Linkuvos gimnazija (nuo 1918 m. progimnazija) tapo Šiaurės Lietuvos švietimo židiniu. Tarpukariu veikė malūnas. 1937 m. Vokietijos okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio mėn. nužudyta 614 miestelio ir apylinkių žydų. Po Antrojo pasaulinio karo kovai su Lietuvos partizanais Linkuvoje buvo dislokuotas SSRS kariuomenės 150 karių padalinys. Linkuva priklausė Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio partizanų rinktinei. Sovietų valdžia 1940-1941 m. ir 1944-1953 m. iš Linkuvos ištrėmė 30 žmonių. 1950-1959 m. Linkuvos rajono centras, vėliau - apylinkės centras, 1950-1992 m. 1950 m. Linkuva gavo miesto teises. 1995 m. patvirtintas miesto herbas. Miesto teisės nuo 1950.

Miestas raiškaus spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XIX a. vidurio. Septynių gatvių sankryžoje yra netaisyklingo keturkampio formos aikštė. Renesansinė Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 1593 m., po gaisro atstatyta 1745 m. Bažnyčioje yra 7 XVIII a. altoriai, paveikslų („Šv. Barbora“ XVIII a. pr., „Švč. Mergelė Marija, vienuolių globėja“, su sidabro skardos aptaisu, XVIII a. vid., „Lenkijos karalius Jonas III“ 1837 m., dail. J. Botenkovas, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, manoma, XIX a.). Medinė kapinių koplyčia (1799 m.). Paminklinis akmuo 1945-1952 m. žuvusiems partizanams. Skulptūrų parkas (įkurtas 2004 m.). II pasaulinio karo aukų kapai, Lietuvos karių kapas miesto kapinėse.

Apibendrinant, Linkuvos karmelitų vienuolynas yra svarbus kultūros paveldo objektas, kurio išsaugojimas reikalauja bendrų pastangų. Tikimės, kad suinteresuotos šalys ras bendrą kalbą ir šis istorinis paminklas bus išsaugotas ateities kartoms.

Svarbiausi faktai apie Linkuvos karmelitų vienuolyną

tags: #linkuvos #murinis #karmelitu #vienuolynas #pastatytas #1773