Liudytojo Atstovavimas Teisme: Teisės, Pareigos ir Apsauga

Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Lietuvoje liudytojo teises ir pareigas reglamentuoja Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksai (abu įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos įstatymas (nauja redakcija 2001).

Liudytojo Šaukimas ir Apklausa

Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Jei liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta, jis gali būti atvesdintas. Už neatvykimą, atsisakymą ar vengimą be teisėto pagrindo duoti parodymus gali būti taikoma bauda ar areštas, už melagingus parodymus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Priesaika

Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrinamas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.

Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (išskyrus liudytoją iki 16 metų, kuriam prisiekti nereikia).

Klausimų Uždavimas

Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau - kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.

Liudytojo Parodymų Fiksavimas

Asmuo turi teisę duoti liudytojo parodymus gimtąja kalba, naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta ne jo gimtąja kalba, susipažinti su savo parodymų protokolu ir taisyti bei keisti parodymus, prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai, surašyti parodymus.

Liudytojo Teisės ir Apsauga

Atkreipkite dėmesį į tai, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai bei artimieji giminaičiai gali atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakyti į tam tikrus pateiktus klausimus.

Neleidžiama toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltinamuoju, gynėju ar nukentėjusiuoju. Įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas negali būti liudytoju (dėl galimybės atliekant gynėjo ar atstovo pareigas susipažinti su bylos medžiaga), liudytoju t. p. negali būti:

  • Asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų;
  • Asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus;
  • Teisėjas apie teismo pasitarimo paslaptį, įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas.

Liudytojas turi teisę prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones (tarp jų - ir būti įslaptintu liudytoju), gauti atlyginimą už išlaidas, patirtas dėl parodymų davimo.

Konfidencialumo Užtikrinimas

Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas užtikrintas, šaukti liudytoju.

Teismas gali pavesti policijai organizuoti šio liudytojo atvykimą į teismą taip, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas. Teismas privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Šio liudytojo asmens duomenys surašomi atskirame procesinio dokumento priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. Liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę.

Specialusis Liudytojas

2007 papildymais Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Šios Baudžiamojo proceso kodekso normos pagrindu atsirado sąlyginai naujos rūšies liudytojo, kuris neturi atskiro procesinio pavadinimo, institutas.

Specialiojo liudytojo statusas prokuroro iniciatyva įgyjamas, jei byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

Specialiojo liudytojo statusas yra mišrus - jis turi ir liudytojo (nors Baudžiamojo proceso kodekse nėra straipsnio, nurodančio galimybę specialiajam liudytojui pasinaudoti liudytojo teisėmis), ir įtariamojo (įtariamojo teisių neturi ir jas įgauna tik po to, kai pasinaudodamas savo teise reikalauti būti pripažintu įtariamuoju, bus juo pripažintas) bruožų.

Specialiojo liudytojo apklausos metu gavus faktinių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė apklausiamas asmuo, pabaigus apklausą sprendžiama dėl įtariamojo statuso suteikimo. Pasikeitus faktiniams bylos duomenims ir/ar esant procesiniams pagrindams, asmuo, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, gali būti apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, t. p. jam gali būti suteiktas įtariamojo statusas.

Kaip skelbia naujienų portalas „Delfi“, remdamasis keliais tarpusavyje nesusijusiais šaltiniais, taip nutiko dėl politiko sprendimo neduoti parodymų. Kodėl K. Starkevičiaus, kaip ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, namuose ir darbo vietose STT atliko kratas, po jų nurodyta, kad jie bus apklausti kaip specialieji liudytojai. Šis statusas, pasak MRU profesoriaus R. Matyt, šiuo atveju žmogus pasinaudojo teise neatsakinėti į klausimus, nes įstatymas jam tokią teisę numato.

Kaip kalbėjo R. Jurka, specialiojo liudytojo sprendimą neduoti parodymų gali lemti tai, jog asmuo tiksliai nežino, kokią informaciją apie jo galimą nusikalstamą veiką turi teisėsauga. „[Nutarime] nėra argumentuojama tiksliai, [kokia informacija žinoma teisėsaugai], <...> kad asmuo, kuris pripažintas specialiuoju liudytoju, iš esmės nesuprastų, kokie juodi debesys virš jo galvos kaupiasi. Žmogui nėra aišku, kokie duomenys [apie jį surinkti], <...> ir, kaip būna praktikoje, tai toks saugus atsitraukimas nuo klausimų, kurie jam gali būti nepatogūs <...>. Matyt, šiuo atveju žmogus, galbūt pasitaręs su advokatu, pasirinko kelią neduoti parodymų“, - sakė R. Jurka.

Specialiuoju liudytoju asmuo tampa, kai teisėsauga turi duomenų apie jo galimą nusikalstamą veiką, bet tų duomenų nepakanka, kad žmogui būtų pareikšti įtarimai. „Kiekviename procese, taip ir šiame, yra renkami duomenys, vyksta tam tikras susipažinimo [su jais] procesas, renkama, vertinama, analizuojama informacija, priimami sprendimai. Jeigu negaunami atsakymai į tam tikrus klausimus, akivaizdu, kad prokuroras turi spręsti, ką daryti toliau. Arba ieškoti kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima reikšti oficialų įtarimą, arba asmuo gali būti apklaustas tiesiog kaip liudytojas“, - komentavo R. Jurka.

Visgi K. Starkevičiaus atveju teisėsaugos priemonių skrynelė bent kol kas išseko, nes jį saugo Seimo nario teisinis imunitetas. Panaikinti teisinį imunitetą gali tik Seimas, kai to paprašo generalinė prokurorė. Ir tik panaikinus parlamentaro teisinę neliečiamybę galima jam pareikšti įtarimus, apklausti kaip įtariamąjį, suvaržyti jo laisvę ir t. t.

tags: #liudytojas #gali #buti #atstovaujamas