Straipsnyje aptariama baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo ir aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Tyrimas buvo atliekamas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo ir dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo.
Prokurorė Eglė Veliulienė, vadovavusi šiam ikiteisminiam tyrimui, priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nagrinėjant įvykį baudžiamojoje teisėje, svarbu atskirti viešojo ir privataus kaltinimo procesus.
Regresyvi revoliucija: kas nutiko po Kovo 11-osios? | Vasario 16-a: ar yra ką švęsti?
LR BPK, kuriame pagal subjektą, kuris palaiko kaltinimą, yra išskiriamos dvi baudžiamojo proceso formos: viešojo kaltinimo procesas ir privataus kaltinimo procesas. Daugeliui atveju paprastai kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką yra valstybės pareiga t. y valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras. Preziumuojant, jog jos yra mažiau pavojingos, kurios galbūt sukelia mažesnes pasekmes bei padarinius, BPK yra įtvirtintas Privataus kaltinimo procesas, kuris yra vienintelė išimtis, kai kaltinti nusikalstamos veikos padarymu prokuroras neprivalo. Tačiau praktika rodo, jog daugeli atveju baudžiamojo proceso formos susipina tarpusavyje, privatus kaltinimas pareina į valstybinį t. y viešą arba atvirkščiai.
Baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus
Pagal Baudžiamąjį kodeksą baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, jeigu teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos taisyklės pažeidinėjamos sistemingai arba buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Gairelita“ pažeidė Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse numatytus medžiagų (gamybos žaliavos) sandėliavimo reikalavimus, tačiau nenustatyta, kad šį įmonė būtų pažeidusi Baudžiamojo kodekso dispozicijoje nurodytas aplinkos apsaugos taisyklės.
Tai patvirtino iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gauti duomenys apie tai, kad įmonės „Gairelita“ teritorijoje sandėliuojamos pjuvenos buvo gamybinė žaliava, o LR aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimų žaliavinės medienos ir medienos pjuvenų laikymui. Aplinkos ministerija pateikė duomenis, kad dėl įmonėje sandėliuojamų medienos pjuvenų bei kilusio gaisro nebuvo pažeisti aplinkos apsaugą arba gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys teisės aktai.
Įvertinus tai, kad aplinkos apsaugos teisės aktai nebuvo pažeisti, prokurorė priėjo išvados, kad nėra ir nusikaltimo. Priešgaisrinės apsaugos aktų pažeidimas nepatenka į šio straipsnio reguliuojamą sritį, todėl tuo pagrindu prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo
Vertinant įvykį pagal Baudžiamojo kodekso 188 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Neatsargaus turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas yra nuosavybė, o šios veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamas ar nekilnojamas turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas ir padarė nukentėjusiajam didelės turtinės žalos.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl kilusio gaisro finansinius nuostolius, praradus gamybos žaliavą, patyrė pati įmonė „Gairelita“. Joks kitas svetimas kilnojamas ar nekilnojamas turtas tiesiogiai dėl kilusio gaisro sugadintas ir sunaikintas nebuvo, todėl ikiteisminis tyrimas pagal BK 188 straipsnį buvo nutrauktas.
Pažymėtina, kad šalia įmonės gyvenančių radviliškiečių turtui žala buvo padaryta ne pačio gaisro, o gaisro gesinimo metu. Gaisro metu padarytos žalos gamtai, aplinkai, vandens telkiniams kompensavimo klausimai priklauso civilinių teisinių santykių reguliavimo sričiai.
Privataus kaltinimo proceso ypatumai
Nagrinėjant privataus kaltinimo procesą, visų pirma reikia išskirti esminius šio baudžiamojo proceso formos bruožus bei ypatumus, trumpai aptarti privataus kaltinimo pagrindus. BPK 407 str. Vienas svarbiausių privataus kaltinimo bruožų yra tas, jog nukentėjusysis tiesiogiai į teismą gali kreiptis tik dėl tų nusikalstamų veikų, kurios konkrečiai numatytos įstatyme.
Jeigu nusikalstama veika buvo padaryta dėl kurios procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, tai nereiškia, jog tai įstatymo nustatytas imperatyvas, jog prokuroras negali palaikyti valstybinio kaltinimo, nors formaliai atlikta veika atitinka BPK 407 str. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148, 152 ir 165 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas.
Taigi, sprendžiant, ar LR BPK 407 str. Svarbu paminėti, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. nutarime Nr. BPK nenustatyta, kokia konkrečiai forma turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytai bent vienai aplinkybei pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.
Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji skunde dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo konkrečiai nurodė asmenį - kaltinamąjį. Teismas, gavęs privataus kaltinimo skundą, neatlieka ikiteisminio tyrimo funkcijų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimo ,,Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ 15.1 punkto nuostatomis, ir siekiant tinkamai įgyvendinti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio L.B. interesus, jo privataus kaltinimo skundas perduotinas prokurorui baudžiamajam procesui pradėti.