Pilaitės Daugiabučiai: Gyvenimo Kokybė, Naujovės ir Iššūkiai

Jau ne pirmus metus pastebima tendencija, kad pirkėjai itin domisi gyvenamuoju plotu Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Pilaitėje. Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ atlikta pirkėjų apklausa rodo, kad ieškant būsto, vis svarbesniu kriterijumi tampa vieta mieste. Naujausiais duomenimis, šis kriterijus buvo antras pagal svarbą renkantis būstą, jis tapo svarbesniu net už būsto kainą.

Remiantis 2016 m. naujausiais NT vystytojų duomenimis, Naujamiestyje siūloma įsigyti 644, Šnipiškėse - 560, o Pilaitėje - 493 butus. Tai yra didžiausia butų pasiūla palyginti su kitais sostinės rajonais. Nesiskiria ir sostinės rajonų trejetukas, kuriuose buvo nupirkta daugiausia butų: per pirmąjį 2017 m.

Pilaitė: Jaunas rajonas su stipria bendruomene

Pilaitė yra vienas iš jauniausių sostinės rajonų su tvirta ir jauna bendruomene, kuri pati kuria savo taisykles. Nenuostabu, kad į naują rajoną traukia 30-35 m. šeimos, kurios planuoja čia savo ateitį. Statistikos departamento portalo duomenimis, Pilaitė vienas iš sostinės rajonų, kuriame mažiausiai gyvena vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių. Be to, vienas iš rajonų, kuriame daugiausia iki 14 m.

Dažnai pirkėjai šį rajoną renkasi dėl puikiai sutvarkytos infrastruktūros: darželiai, mokyklos, prekybos centrai, sporto klubai, poliklinika, gerai sutvarkyti dviračių takai. Čia puikiai sutvarkyta aplinka aktyviam laisvalaikiui: yra miškai, Salotės ir Gilužio ežerai, pušynai. Pilaitėje būsto ieško išsilavinę, aktyvūs žmonės, turintys vaikų arba planuojantys kurti šeimą bei mėgstantys kokybišką gyvenimą toliau nuo miesto šurmulio.

Kiti du vilniečių mėgstami ir NT ekspertų išskiriami rajonai - Naujamiestis ir Šnipiškės - patrauklūs tuo, kad čia gali rasti būstą arti miesto centro už patrauklią kainą. „Butai šiuose mikrorajonuose yra puiki investicija. Tiesa, Šnipiškės labiau kontrastingas rajonas, kur naujos statybos daugiabučiai susiduria su senaisiais mediniais namais. Naujamiestis vis labiau mėgstamas įdomesnių erdvių ieškančių vilniečių, kurie nori jausti miesto ritmą - čia populiarūs loftai.

Nauji Daugiabučių Kvartalai ir Viešosios Erdvės Pilaitėje

Su gyventojais kurtas Pilaitės viešosios erdvės sutvarkymo projektas pasistūmėjo į priekį - išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Naujasis skveras suprojektuotas 0,6 ha valstybinės žemės sklype tarp I. Simonaitytės ir M. Jankaus gatvių. Šiuo metu didžioji dalis teritorijos - plyna, be medžių, veja ištrypta, dalyje teritorijos gyventojai savo iniciatyva pasodino žemaūgių pušelių. Ši vieta gyventojams labai svarbi.

Teritoriją iš visų pusių supa daugiabučiai gyvenamieji namai, prie kurių nėra kokybiškų erdvių poilsiui. Nors jokios infrastruktūros nėra, skvere vyksta bendruomenės šventės, sporto užsiėmimai, ant ištryptos žolės vaikai žaidžia futbolą. Prieš keletą metų vyko susitikimai su gyventojais, klausta jų nuomonės, ko jie norėtų skvere, vėliau pristatytas ir pats projektas.

Pagal gyventojų pageidavimus skvere suprojektuota немаžаі vietos aktyvioms veikloms: bus krepšinio, teniso ir tinklinio aikštelės, mini futbolo aikštė. Sporto aikštelės bus aptvertos, o nuo gyvenamųjų namų - atskirtos želdynų masyvu. Centrinė ir vakarinė skvero dalis numatyta įvairiai veiklai. Čia bus poilsio zona su refleksologiniu (pėdas masažuojančiu) taku. Pietinė dalyje bus palikta pieva, aplink ją - pėsčiųjų takas ir želdiniai, slopinantys nuo gatvės kylantį triukšmą. Didžioji pievelė skiriama bendruomenės renginiams ir aktyviai ar pasyviai rekreacinei veiklai ant žolės.

Greta pievos sodinama eglutė, skirta puošti žiemos švenčių metu, įrengiama elektros jungtis, taip pat suolai, informacinis stendas. Esamos pušelėmis apsodintos poilsio aikštelės bus pritaikomos jaukių susitikimų, nedidelių renginių, stalo žaidimų, piknikų, gimnastikos erdvėms. Vaikų žaidimų aikštelė įrengiama centrinėje skvero dalyje: pakankamai toli nuo gatvės, kad vaikai neišbėgtų į gatvę, taip pat matoma iš suaugusiems skirtų poilsio, susitikimų, gimnastikos erdvių.

Kadangi Pilaitėje daugelis gatvių vadinama su Mažąja Lietuva susijusiais vardais, vienas iš naujojo skvero pavadinimo variantų - Mažosios Lietuvos. Atitinkamai parinkti ir medžiai, krūmai ir žolynai. Skvere bus pasodintos pušys, beržai, šeivamedžiai, pajūriniai gluosniai, kalninės pušys, taip pat žolynai: smiltlendrės, rugiaveidės, eraičinai ir kt.

Į šią viešąją erdvę investuos Vilniaus savivaldybė. Planuojama, kad sutvarkyti skverą kainuos apie 906 tūkst. Eur. Rangos darbai numatomi ateinančiais metais. Be šio skvero Savivaldybė planuoja Pilaitėje įrengti dar dvi viešąsias erdves: skverą prie šv. Juozapo bažnyčios ir skverą tarp Karaliaučiaus ir Varnės gatvių. Abejoms teritorijoms šiuo metu vykdomi projektavimo darbai.

Viešosios erdvės prie Juozapo bažnyčios projektas rengiamas parapijos lėšomis, teritorijos tarp Karaliaučiaus ir Varnės gatvių sutvarkymas projektuojamas bendruomenės lėšomis, o abiejų įrengimu rūpinsis miesto Savivaldybė.

Iššūkiai ir Problemos Daugiabučiuose

Vilniuje, Pilaitėje esančio naujų daugiabučių namų kvartalo gyventojams taip nusibodo garsai, sklindantys iš kaimynų tualetų ir miegamųjų, kad jie nutarė kreiptis į teismą.

Šešių M. Jankaus ir M. Viename M. Mažvydo gatvės daugiabučių gyvenanti Janina Laurinavičienė teigė, kad gyvendama tokiame bute patyrė ir moralinę žalą: „Einu į tualetą ar prausiuosi vonioje, girdžiu, kas kur vaikšto.

„Iš viršaus girdėti viskas. Ten - nuomojamas butas, tad triukšmas nerimsta iki vidurnakčio. Jau yra tekę kviesti ir policiją“, - pasakojo kartu su garbaus amžiaus motina gyvenanti J. Laurinavičienė kreipėsi tik dėl kitų defektų į statybų bendrovę.

Specialistų teigimu, daugiabučiuose galima pasiekti B garso klasę, bet tokiame name butai būtų brangesni. Butus Pilaitėje vilniečiai pirko 2005-2007 metais, kai būsto kainos sparčiai kilo. „Mes nusipirkome katę maiše“, - skundėsi gyventojai.

Tačiau pirmasis posėdis buvo atidėtas, nes keliems gyventojams ir liudytojams nepavyko įteikti šaukimų. Prokuratūra teismo prašo, kad būtų panaikinta visų šešių daugiabučių teisinė registracija. „Mes su tuo nesutinkame. Nėra jokių įrodymų, kad statybų bendrovė kaltinama pagrįstai“, - žurnalistams teigė R. R. Enciaus žiniomis, dar prieš registruodama namus bendrovė „Vilmesta“ bandė pagerinti garso izoliaciją. „Yra teigiamas rezultatas ir viskas tuo baigta. Kiek kartų reikėjo taisyti, kiek kartų reikėjo bandyti ir kiek tai kainavo, bendrovėms pateikti nebūtina“, - aiškino R.

SPSC yra gavęs keletą gyventojų skundų, kurie, anot R. „Jie skundėsi dėl garsų smūgiuojant į sieną arba garso izoliacija sanitariniuose mazguose. Tam nėra jokių reikalavimų. Į garsą kiekvienas reaguoja skirtingai - vienas skundžiasi, kad girdi už sienos tiksintį laikrodį, o kitas, kad kaimynų bute groja orkestras. Tai natūralu“, - kalbėjo R. „Mes pirkome C garso klasės butus, tegul jie tai padaro, ir mes būsime patenkinti“, - sakė R. „Į teismą tikrai nesikreipė 30 procentų gyventojų. Vadinasi, namai atitinka C garso klasę“, - tikino R.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas LRT.lt informavo, kad balandį daugiabučio namo I. Kanto al. bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta „Naujoji Pilaitė“. „Sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį - ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti.

I. Kuzo teigimu, patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims paprašius, administratorius turi pateikti namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, ilgalaikio plano: patalpų savininkų sprendimų protokolų, metinio plano, periodinių, specializuotų namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrų aktų, metinės veiklos ataskaitą. „Paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus, suteiktas paslaugas, pirktas prekes, leisti susipažinti su šių darbų, paslaugų, prekių pirkimo sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais. Jeigu kreipiamasi raštu ar elektroniniu laišku - atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo“, - sakė I.

„Tuo atveju, jeigu administratoriaus duomenimis, ne visi patalpų savininkai gali su šia informacija susipažinti interneto svetainėje ar ją gauti patalpos savininko administratoriui nurodytu el. paštu, minėta informacija turi būti skelbiama namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose ar kitose gerai prieinamose vietose ir namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose ar kitose gerai prieinamose vietose“, - kalbėjo I. „Apskritai skundų gaunama iš esmės dėl visų daugiabučių administratorių veiklos“, - neslėpė I.

Plėtra ir Ateities Vizijos

Remiantis 2021-aisiais patvirtintu bendruoju Vilniaus miesto planu, šiaurinėje sostinės dalyje turėtų iškilti daugumai vilniečių iki šiol mažai žinomas rajonas, talpinsiantis iki 20 tūkst. Savivaldybės plane taip pat numatyta, kad ši erdvė taps vienu iš šešių periferinių miesto centrų.

„Numatyta, jog Didieji ir Mažieji Gulbinai taps pilnaverčiu rajonu, iš vienos pusės ribojamu Molėtų plento, iš kitų - Riešės upės, Gulbino, Balsio, Also ir Sauso ežerų, esančių Verkių regioniniame parke. Pasiūlą papildys iki 7 tūkst. „Šiuo metu situacija jau yra pasiekusi finišo tiesiąją: daugiabučių kvartalų plėtrai trūksta tik miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl kurių vyksta aktyvi diskusija tarp NT plėtotojų bendruomenės ir miesto savivaldybės“, - teigia V. Eksperto skaičiavimu, Gulbinai sostinės gyventojams bei naujakuriams galėtų pasiūlyti iki 7 tūkst. naujos statybos būstų, tai - 40 proc.

Gulbinai, šiaurinėje pusėje besibaigiantys Vilniaus miesto riba, pagal bendrąjį miesto planą turėtų tapti vienu iš periferinių miesto centru. Periferinio centro statusas reiškia pilnavertę infrastruktūrą rajono bei aplinkinių vietovių gyventojams: nuo švietimo ir kasdienių paslaugų iki komercinių erdvių.

tags: #lrt #pilaite #daugiabuciai