Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, veikęs nuo 1904-ųjų, oficialiai uždarytas. Apie tai paskelbė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Ministras priminė, kad birželio pabaigoje įstaiga minėjo 115 metų sukaktį. Anot ministro, įstaiga užgimė Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje.
Lukiškių kalėjimas, vyksta rytinis patikrinimas gyvenamosios kameros
Istorinis kontekstas
„Lukiškių kalėjimui, neseniai, birželio 26 dieną, suėjo 115 metų. Tą dieną gubernatorius pasirašė įsakymą ir pirmieji kaliniai buvo įkelti į Lukiškes. Šimtmetį veikusi įkalinimo įstaiga buvo tarsi Lietuvą užvaldžiusios šalies galios simbolis, pastatytas su siekiu įbauginti ir parodyti kitaip galvojantiems savo vietą. Kalėjimų tvirtovė čia iškilo nuo to laiko, iš mūsų valstybės buvo likusios tik atskiros gubernijos carinės Rusijos sudėtyje“, - Lukiškių kalėjimo vidiniame kieme istoriją susirinkusiems žurnalistams, pareigūnams ir politikams priminė teisingumo ministras.
Priežastys
ELTA primena, kad vienos pagrindinių uždarymo priežasčių yra geografinė padėtis, kalinių orumą žeminančios sąlygos ir išlaikymo kaštai.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius anksčiau yra sakęs, jog Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš Vilniaus miesto centro planuojama iškelti iki šių metų gruodžio 31 dienos, tai turėtų kainuoti iki 1,5 mln. eurų.
„Tardymo izoliatorius neatitinka Europos Tarybos standartų, taip pat mums trūksta laisvų pareigūnų kitose įstaigose. Kiekvienos įstaigos uždarymas taupo, ir tas sutaupytas lėšas mes naudosime bendram visos Lietuvos pareigūnų darbo užmokesčio fondui didinti, taip pat Lukiškių kalėjimo iškeldinimas - puiki dovana Vilniaus miestui“, - yra sakęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Iškeldinimo procesas
Nuteistųjų iškeldinimo procesas vyko jau keletą mėnesių.
Nuo pirmadienio Lukiškių tardymo izoliatorius kalėjimas prijungiamas prie Vilniaus pataisos namų - tardymo izoliatorius, viena seniausių kalinimo įstaigų Lietuvoje nustoja funkcionuoti kaip administracinis vienetas. Taip pat prie Marijampolės pataisos namų prijungiami Kybartų pataisos namai.
„Reorganizavimo tikslas - sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti šių įstaigų bendrąsias funkcijas ir jų valdymą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, gerinti bausmių ir suėmimo vykdymą“, - BNS sakė Kalėjimų departamento atstovė Simona Banėnienė.
Šių metų pradžioje Lukiškėse kalėjo apie 750 kalinių, o šiuo metu bausmes atlieka 654 kaliniai. Iš viso nuo sausio pradžios iš čia iškelti 599 asmenys: 227 nuteistieji ir 372 suimtieji. Praėjusios savaitės penktadienį iš Lukiškių išvežti paskutiniai 74 nuteistieji ir suimtieji.
Pasak E. Jurkonio, tokio didelio masto kalinių iškeldinimo operacijos dar nebuvo.
Kur perkelti kaliniai?
Pirmadienį iškeldinus paskutinius nuteistuosius, antradienį skelbtas oficialus sostinėje veikusio Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus uždarymas.
Nuteistieji perkelti į:
- Pravieniškių pataisos namus (didelė dalis nuteistųjų iki gyvos galvos)
- Marijampolės pataisos namus (kalėjimo režimu kalinti)
- Šiaulių tardymo izoliatorių
- Kauno nepilnamečių pataisos namus
- Vilniaus pataisos namus
Suimtieji perkelti į:
- Šiaulių ir Kauno tardymo izoliatorius
- Pravieniškes
- Vilniaus pataisos namus
- Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių (arešto bausmę atliekantieji)
Vienintelė bausmę iki gyvos galvos Lukiškėse atliekanti moteris Alma Bružaitė bus perkelta į Panevėžio pataisos namus, kur jai įrenginėjamos atskiros patalpos.
Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus, Lukiškėse nebuvo tinkamų kalinimo sąlygų, dėl ko kaliniai galėdavo iš Lietuvos prisiteisti žalos atlyginimą.
Darbuotojų likimas
Ministras patvirtino, kad nė vienas kalėjimo darbuotojas nebus atleistas. Lukiškių kalėjime šiuo metu dirba 354 pareigūnai. Pareigūnams bus kompensuojamas važiavimas iš Vilniaus į kitus pataisos namus.
Vilniaus pataisos namų direktoriumi skiriamas (perkeliant) Viktoras Davidenka, iki tol vadovavęs Lukiškių tardymo izoliatoriui - kalėjimui.
Pastatų komplekso ateitis
Lukiškių kalėjimo pastatus žadama perduoti Turto bankui. Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.
Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Iškėlus įkalinimo įstaigą ir kompleksą perdavus valstybės valdomam Turto bankui, šis galėtų turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą.
Teigiama, kad per dvi savaites bus organizuojama diskusija, kas galėtų atsirasti kalėjimo patalpose.
Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas mano, kad ši vieta turėtų išlikti tokia, kokia yra, ir virtusi turistiniu objektu galėtų nešti naudos valstybei.„Kaip turistinis ateityje objektas, aš esu įsitikinęs, lietuviškas Alkatrasas tikrai turi teisę gyvuoti toliau ir jį turi teisę pamatyti visi žmonės“, - sakė konservatorius.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad sieks, jog artimiausiu metu spygliuotos vielos būtų pašalintos. „Mano užduotis buvo iškeldinti ir uždaryti šį kalėjimą, man svarbiausia, kad Lietuvos ir Vilniaus miesto žmonės nebematytų tvorų, spygliuotų vielų. Tikrai reikalausiu, kad jos būtų nuimtos kuo greičiau, reikalausiu, kad ši teritorija būtų viešai prieinama, kad žmonės čia galėtų patekti. Pereinamuoju laikotarpiu tai išliks saugoma teritorija. Manau, kad ir Vyriausybė galėtų svarstyti, kas čia galėtų būti. Svarbu, kad šis baisus niūrus simbolis neišliktų“, - sakė teisingumo ministras.
Ministras lankėsi Estijoje, kur panašaus pobūdžio kalėjime Taline ruošiamasi įrengti muziejų komunizmo aukoms atminti. Kažkas panašaus galėtų būti ir pas mus.
Kalėjimo patalpos jokiu būdu neturėtų būti parduotos verslininkams, kurie čia įrengtų dar vieną pramogų monstrą, nieko bendra neturintį su miesto ir valstybės istorija.
tags: #lukiskiu #kalejimo #iskeldinimas