XIX amžius - tai laikotarpis, kai mada tapo svarbia visuomenės gyvenimo dalimi, atspindinti socialinius, ekonominius ir kultūrinius pokyčius. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, to meto mada buvo ypač svarbi turtingiesiems, kurie savo apranga siekė pabrėžti savo statusą ir išskirtinumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip atrodė XIX a. turtingųjų mada, kokios buvo pagrindinės tendencijos ir kaip skyrėsi dvarininkų bei miestiečių apranga.
XIX a. Mados Tendencijos ir Jų Įtaka Lietuvai
XIX amžiuje Europoje vyko reikšmingi pokyčiai moksle, mene ir žmonių gyvenime. Pirmasis geležinkelis JAV 1869 m. sujungė Atlanto ir Ramiojo vandenyno pakrantes. Netrukus Rusija nutiesė 7 tūkst. km ilgio Sibiro geležinkelį, nusidriekusį iki Ramiojo vandenyno. Ne mažiau svarbus ir jūrų transportas: patobulinus garo mašinas ir pradėjus naudoti sraigtą vietoj rato, jūrose ir vandenynuose įsiviešpatavo garlaiviai, o jau 1912 m. balandžio 12 d. į pirmąją kelionę per Atlantą išplaukė “Titanikas“- anot jo inžinieriaus, didžiausias, greičiausias ir patikimiausias pasaulyje laivas.
Šie pokyčiai turėjo įtakos ir madai. Dvarininkai siekė išsilavinimo, dažniausiai mokėdavo kelias užsienio kalbas, būdavo baigę mokslus užsienyje. Ne vienas ambicingas visuomenės veikėjas ar turtuolis suvokė dvaro kultūrą kaip siekiamybę, gyvenimo būdo idealą. Žvelgiant į šios socialinės grupės nuotraukas matoma, kad dvaro gyventojai - turtingi žmonės - rūbus perka, siuva pagal specialius užsakymus, seka mados teismo naujienomis, nuosprendžiais.
XIX a. mados stiliai
- Klasicizmas
- Romantizmas
- Realizmas
- Modernas
Dvarininkų Apranga: Prabanga ir Elegancija
Dvarininkų apranga artima didmiesčių ir mados centrų tendencijoms. Turtingesni dvarininkai, turėjo galimybę nuvykti į užsienį, įsigyti brangesnių, madingesnių rūbų. Dažna dvarininkė turėjo aukštesnį išsilavinimą, siekė saviraiškos visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime, pavyzdžiui, drąsiau elgėsi rinkdamos sau tinkamus aksesuarus, aprangą, avalynę.
Vyrų mada, lyginant su moterų, buvo paprastesnė, kito tik detalės. Nuotraukose vyrauja angliško tipo kostiumas, būtina kostiumo detalė mieste - skrybėlė, katiliukas ar cilindras. Išpopuliarėjus muzikiniams filmams, kaip antai „Cilindras“ (1935 m.) su Fredu Astaire, cilindras atgimė prabangiuose naktiniuose klubuose, kurie daugumai žmonių egzistavo tik ekrane, o Marlene Dietruch dėvėjo cilindrą kaip kabareto dekadanso simbolį. Dažnai vyrai kostiumą puošė nosinaite.
Taigi akivaizdu, jog XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo didelis ekonominis skirtumas tarp trijų socialinių grupių - dvarininkų, miesto bei kaimo gyventojų.
Miestiečių Apranga: Mada ir Praktiškumas
Jau pirmoje dalyje minėta miesto prekybinės, ekonominės infrastruktūros padėtis - parduotuvės, kirpyklos, siuvyklos ir t.t. - savo veikla darė įtaką miesto žmogaus išvaizdai. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad vyko „Singer“ firmos atstovų specialūs siuvėjų kursai, taip skatinamas reklamuojamų prekių įsigijimas ir kartu savarankiškas aprangos kūrimas, leidžiantis prieinamomis priemonėmis miesto gyventojams atrodyti madingai. Neatsilikti nuo mados padėjo batsiuviai, siuvėjai, kuriantys, gaminantys ir priimantys užsakymus, matytus žurnaluose ar kitoje spaudoje, kurią tikėtina buvo galima įsigyti spaudos kioske.
Vadovautasi tuo metu paplitusiais mados kanonais ir taisykle, kad „skrybėlaitė, rankinė, kojinės bei bateliai turi būti idealūs“, tad stengiamasi demonstruoti visus šiuos būtinus elementus.
Ketvirtajame dešimtmetyje atgimė moteriškumas, švelnumas, vadovaujantis mados tendencijomis moterys vėl tampa gundančios ir paslaptingos.
Šalyje ėmė sparčiai vystytis šalies ekonomika, gausėjo miesto gyventojų sluoksnis, kito jo socialinė struktūra: atsirado pramonininkų, susiformavo inteligentija bei Lietuvos karininkija, daugėjo valdininkų. Pastarųjų žmonos ir kitos aktyvios moterys atsisiųsdavo užsienietiškų mados žurnalų. Lietuva tapo atvira Vakarų kultūrai, žmonės siekė į juos orientuotis.
Mados Įtaka Menui
Nuo senų senovės menas ir mada veikė vienas kitą, o kritikai ir mados mylėtojos vos spėdavo įdėmiai sekti naujas tendencijas, kurios nuolat keisdavo viena kitą. Renesansas - kultūros ir meno atgimimo laikas. Šiuo laikotarpiu įvyko ir svarbūs mados pasikeitimai. Jano van Eiko (Jan van Eyck) „Arnolfinių šeimos portretas" yra vienas pagrindinių portretinės tapybos kūrinių, pagal kuriuos galima tyrinėti to meto audinius. Smaragdo žalumos vilnonis moters drabužis ir rankovės su šermuonėlio pamušalu rodo šeimos padėtį, nes tik turtingi žmonės galėjo įpirkti tokius audinius. Vilna, šilkas, aksomas ir kailiai buvo reti ir brangūs, palyginti su medvilne arba linu, ir simbolizavo gerovę bei aukštą padėtį.
XIX a. dažna moteriškų drabužių dalis buvo krinolinas - sijonas su karkasu, pagamintu iš plieno. Mada pradėjo keistis Paryžiuje ir Londone XIX a. Džeimsas Tiso (James Tissot) sukūrė daug paveikslų, kuriuose vaizduojama XIX a. pabaigos moteriška mada.
XIX a. paveikslai
- Žakas Luji Davidas - "Marato mirtis"
- Eženas Delakura
- Giustavas Giurbė
- Honorė Domjė
- K. Monė - „Pusryčiai ant žolės"
Aleksandro Vasiljevo Kolekcija
Parodoje eksponuojama per šešiasdešimt 1820-1940 metų istorinių kostiumų, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių. Aleksandras Vasiljevas - plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų. Jis gimė 1958 m. Maskvoje. Būdamas dvidešimt ketverių, emigravo į Paryžių.
Parodas lankantys lietuviai su juo susipažino 2009-ųjų rudenį, kai Vilniuje, Radvilų rūmuose, kartu su Lietuvos dailės muziejumi surengė lankytojams labai patikusią parodą „Karalienės Viktorijos laikų mada 1830-1900 m.“ (paroda vėliau rodyta ir Taikomosios dailės muziejuje). Stulbinančio pasisekimo sulaukė ir šiemet Taikomosios dailės muziejuje veikusi paroda „Art deco stilius (1918-1939)“, kurios eksponatai nuo rugsėjo 16 d. bus rodomi Venecijoje, „Palazzo Mocenigo“ muziejuje, parodoje „Diagilevas ir jo laikotarpio mada (1909-1929)“.
Šį kartą žymusis menininkas atveria duris į du šimtmečius apimantį mados istorijos laikotarpį nuo romantizmo iki art deco. Šioje parodoje pristatomi patys vertingiausi eksponatai iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Taikomosios dailės muziejuje atidaromoje parodoje eksponuojama per 60 suknelių, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių.
tags: #mada #xix #a #zmones #turtingieji #miestieciai