Maironio lietuvių literatūros muziejus (MLLM) - svarbus kultūros židinys Kaune, įkurtas 1936 m. poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio namuose, kuriuos jis nusipirko 1909-aisiais. Muziejus įsikūręs vėlyvojo baroko stiliaus rūmuose, kurie pastatyti XVIII a. viduryje, sujungus 3 gotikinius mūrinius namus. Iki 1941 m. jis vadinosi Maironio muziejus, vėliau - Maironio literatūros muziejus, Kauno literatūros muziejus, ir galiausiai - LSSR literatūros muziejus.
Muziejaus adresas: Rotušės a. 13, Kaunas. Stotelė Karaliaus Mindaugo pr. Paskutiniai lankytojai į ekspozicijų ir parodų sales įleidžiami likus 30 min. iki uždarymo.
Darbo laikas:
- Antradienį, trečiadienį ir penktadienį - 9:00-17:00 val.
- Ketvirtadienį - 9:00-19:00 val.
- Šeštadienį, sekmadienį - 10:00-17:00 val.
- Paskutinis mėnesio sekmadienis - nemokamas.
Muziejaus lankytojams atviros unikalios erdvės, tokios kaip: naujai įrengta mansarda (2012 m.), laikinųjų parodų salės, išpuoselėtas sodas ir seniausi mieste 15-16 a. gotikiniai rūsiai, kuriuose 1863-64 m. buvo kalinami sukilėliai.
Muziejaus ekspozicijos svarbiausia dalis yra Maironio memorialinis butas, kuris buvo įrengtas 1992 m., o 1998 m. pirmą kartą atkurtas autentiškas sienų dekoras. Nuo 2014 m. Maironio kambariai buvo uždaryti restauracijai ir tik 2016 m. rugsėjo 16 d. vėl atvėrė duris lankytojams.
Aštuoniasdešimtmetį švenčiantis Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia pasižvalgyti po visiškai rekonstruotą poeto memorialinį butą. Aštuonių kambarių buto puošmena - didžioji svetainė, kurioje lankėsi tarpukario elitas.
A. Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute. Į šiuos rūmus pusamžis poetas parvyko gyventi iš Peterburgo, kur 15 metų profesoriavo Katalikų dvasinėje akademijoje. Nusipirkęs ir suremontavęs šį pastatą Maironis jau 1909 m. rudenį apsigyveno antrojo aukšto aštuoniuose kambariuose. Dalį baldų ir meno kūrinių parsivežė iš Peterburgo, dalį įsigijo iš vietinių meistrų. Bendravo su dailininkais, pirko iš jų paveikslus ir skulptūras, užsisakė vertingas pasaulinio garso menininkų kopijas. Kartu su Maironiu gyveno ir jo sesuo Marcelė Mačiulytė, kuri talentingąjį brolį globojo, kad buitis netrukdytų kūrybai. Jiedu leido į mokslus jauniausios sesers Kotrynos vaikus. Dėdės namuose kurį laiką gyveno seserėnai ir seserėčios. Pasakojama, kad Maironio namuose buvo linksmas šurmulys, nes jaunieji giminaičiai mėgo darinėti prieškambario duris ir klausytis, kaip skamba kanklės. Šiuose namuose Poetas gyveno iki mirties. Rašydavo ankstyvą rytą, kai kambarį nutvieksdavo saulė. Sėdėdavo pasirėmęs ranka, žvelgdavo pro langą į Rotušės aikštę, taisydavo gimusį posmą. Čia gyvendamas parašė puikių eilėraščių, balades „Čičinskas“ bei „Jūratė ir Kastytis“, istorinių dramų trilogiją „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas - karalius“, taip pat literatūros ir istorijos mokslo darbų. Poeto namuose lankydavosi menininkai, dvasininkai, studentai, giminaičiai.
Maironio butą dekoravo dailininkas Tadas Daugirdas. Bute atnaujinti dailininko Tado Daugirdo Didžiosios svetainės ornamentai, Darbo kambario Art Deco stiliaus piešiniai, Raudonosios svetainės ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Tuo pačiu Maironio memorialinis butas pirmą kartą yra rekonstruotas ir lankytojai gali apeiti kambarius ratu, naujai pamatyti namų virtuvę, kurioje šeimininkaudavo sesuo Marcelė Mačiulytė.
Muziejaus vadovė sako, kad pirmą kartą lankytojai ratu gali apeiti visą poeto butą. Baldai, paveikslai, asmeniniai Maironio daiktai, knygos - daug ką pavyko išsaugoti, nes muziejuje iki 1958-ųjų gyvenusi poeto sesuo Marcelė budria akimi stebėjo, kad niekas nebūtų sunaikinta.
Buto puošmena - didžioji svetainė, kurią dekoravo garsus dailininkas Tadas Daugirdas. „Jau ir Juozas Tumas-Vaižgantas, ir kiti sakė, kad va - yra Kaune toks žmogus, garbus prelatas, rašytojas, kuris turi didelį kambarį, tokią menę, į kurią ne gėda pakviesti ir užsienio diplomatus, ir svečių iš užsienio, ir lietuvių prezidentą. Tuo metu tai buvo kaip toks priėmimų kambarys“, - teigia A.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikia nauja Jono Mačiulio-Maironio gyvenimui ir kūrybai skirta ekspozicija. Lankytojai pagal savo pomėgius ir poreikį pasirinks veiklas, kurių - visa įvairovė! Svarbus ekspozicijos akcentas - filmas apie Maironį, kuriam scenarijų sukūrė režisierius, rašytojas Mindaugas Valiukas. Šiuolaikiškai, išryškinant pagrindinius nuopelnus ir poeto asmenybės bei darbų unikalumą, tikime, kad kiekvienas iš naujo atras kitokį Maironį.
Šalia Maironio buto, net septyniose salėse, pristatyta visa lietuvių literatūros istorija! Nuo Martyno Mažvydo iki Jurgos Ivanauskaitės! Net nepastebėsite kaip įsisuksite į pasakojimų verpetą - rankraščiai, autentiškos knygos, autorių asmeniniai daiktai, gausi audioteka su žinomų aktorių balsais, videomedžiaga, terminalai, kviečiantys dalyvauti ir atrasti literatūrą bei save iš naujo. Nuotraukos autorius - Arvydas Čiukšys.
Audiogidas Maironio memorialiniame bute nemokamas.
Muziejaus ekspozicijas nemokamai gali lankyti:
- ikimokyklinio amžiaus vaikai (iki 7 metų);
- našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai;
- neįgalieji ir juos lydintys asmenys (vienam neįgaliajam - vienas lydintis asmuo);
- senjorai nuo 80 metų;
- Šeimos kortelės turėtojai;
- Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojai;
- Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai;
- Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų humanitarinės krypties pavieniai mokytojai bei aukštųjų mokyklų humanitarinių mokslų fakultetų pavieniai dėstytojai;
- Lietuvos rašytojų sąjungos nariai;
- Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai;
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį;
- Visi lankytojai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį, vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.;
- Užsieniečiai, pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje.
Muziejaus ekspozicijų lankymui nuolaida taikoma:
- Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo programas;
- Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių aukštųjų mokyklų studentams;
- nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, kariams savanoriams;
- asmenims, kuriems sukako valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžius (iki 80 metų);
- nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims;
- politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams;
- Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
- pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams.
Dėmesio! Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra judėjimo negalią turintiems asmenims pritaikytas liftas.
Maironio buto eksponatus su išsamiais aprašymais galite pamatyti muziejaus paskyroje Limis svetainėje arba spausdami čia...
J. Tumo-Vaižganto Memorialinis Butas
Įkurtas 1997 m. autentiškai pagal archyvines nuotraukas, nes rašytojas visus savo kambarius buvo nufotografavęs. Juozas Tumas-Vaižgantas šiame bute gyveno ir kūrė trylika metų. Pats Vaižgantas savo buto aplinką buvo pavadinęs meniškai kunigiška. Turėjo, jo žodžiais, „nebrangių, bet rinktinių paveikslų galeriją.“ Šie paveikslai, kaip ir anuomet, kabo visuose kambariuose. Tai - P. P. Rubenso „Nukryžiuotasis“ (dailininko J. Janulio kopija), K. Šimonio „Kauksmas“ ir „Angelų atnašavimas“, K. Sklėriaus akvarelės, Francesco Trevisani šv. Pranciškaus ir nežinomo dailininko šv. Juozapo portretai, P. Žitkaus Vaižganto tėvo portretas ir kiti. Yra keletas skulptūrų: B. Bučo „Vytautas Didysis“, Petro Rimšos „Išmintis“ ir kitos.
Keturiuose memorialiniuose kambariuose dera praktiškas paprastumas su estetiškumu. Pro buto langus galima pamatyti Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) neparapinę bažnyčią, kuri yra pats seniausias Kaune ankstyvosios gotikos paminklas. Vaižgantas beveik dvylika metų buvo šios bažnyčios rektorius, rūpinosi jos atstatymu ir remontu. Kadangi bažnyčioje zakristijos nebuvo, tai visi reikalai buvo tvarkomi užsakų kambaryje. Vaižgantas garsėjo kaip populiarus, žmonių mylimas kunigas, tad čia lankytojų niekuomet netrūkdavo - duris praverdavo ir tie, kurie išdrįsdavo prašyti pinigų, nes žinojo, jog geraširdis dvasininkas juos skolina.
J. „Užsakų“ kambaryje stovi masyvus ąžuolinis darbo stalas, puoštas drožta ornamentika. Ant jo - stalo lempa, lentynėlė dokumentams, antspaudų laikiklis, rašalinė, tretininkų kalendorius ir kiti daiktai. Kambaryje stovi masyvus ąžuolinis barokinio stiliaus darbo stalas, jo autorius - garsus tarpukario Kauno baldžius Jonas Prapuolenis. Įdomus dvigubos paskirties baldas komoda - sekreteras stovi miegamajame-darbo kambaryje. Šalia kuklios metalinės lovos ant darbo stalo - Vaižganto rankraščiai, jo redaguoti žurnalai, medinis drožinėtas kryžius. Valgomajame eksponuojamas Vaižganto senovinis virdulys, pietų servizas. Ant šio kambario sienų kabo įrėmintos archyvinės nuotraukos, kuriose užfiksuoti svarbesni J.
Muziejuje nuolat vyksta lankytojų jau pamėgti susitikimai su menininkais, naujų knygų sutiktuvės, poezijos ir muzikos šventės, organizuojamos ekskursijos ir edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams.
Ką pasakytų Maironis?
tags: #maironio #muziejus #ekspozicija #memorialinis #butas