Lietuva jau ilgą laiką siekia, kad Rusija atlygintų žalą, padarytą per sovietų okupaciją. Šis klausimas išlieka aktualus ir šiandien, nors Rusija ir atsisako derėtis dėl kompensacijos.
2000 m. Seimas priėmė SSRS okupacijos žalos kompensavimo įstatymą, įpareigojantį Lietuvos Vyriausybę pradėti derybas su Rusija dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo. Lietuva pusę šimtmečio trukusios sovietų okupacijos žalą įvertino 80 mlrd. litų, tačiau Rusija iki šiol atsisako derėtis dėl jos atlyginimo.
Teisiniai ir praktiniai aspektai
Juridiškai Rusija pati prisiėmė visus SSSR įsipareigojimus (o kartu ir turtus užsienio bankuose, auksą, atomines raketas ir t.t.), taigi prisiėmė ir teisinę bei finansinę atsakomybę už SSSR padarytus nusikaltimus - ir Lenkijoje, ir Čekoslovakijoje, ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Ukrainoje ir taip toliau. Rusija pati taip nusprendė, ir pati tokias sutartis pasirašė.
Kitas klausimas - praktinis. Gali praeiti ir dešimtmečiai, ir net šimtmečiai - ir vis tiek reikia reikalauti vykdyti įsipareigojimus. Konkretus pavyzdys - Prancūzija tik dabar išsireikalavo iš dabartinės Rusijos, kad jį apmokėtų akcijas ir kitą turtą, turėtą Prancūzijos piliečių Rusijos imperijoje prieš revoliuciją.
2007 sausio mėn. priimto įstatymo nuostatos įpareigoja siekti, kad Rusija kompensuotų Lietuvai sovietų okupacijos žalą. „Yra priimtas įstatymas dėl žalos atlyginimo, todėl be jokios abejonės visos Lietuvos institucijos privalo dėti pastangas, kad šis įstatymas būtų įgyvendintas.
Kaip tai galėtų būti padaryti, turėtų atsakyti šiame procese dalyvaujančios institucijos. Žalos atlyginimo klausimas yra be galo sudėtingas, nes Rusija neprisiima kai kurių Sovietų Sąjungos įsipareigojimų. Tai - derybų objektas“, - „Žinių radijui“ sakė V. Muntianas.
Paklaustas, ar Seimo priimta rezoliucija paspartintų šį procesą, Seimo pirmininkas teigė, kad „rezoliucijos yra daugiau politiniai žingsniai, tačiau ne tie, kurie galėtų priartinti įstatymo įgyvendinimą“.
Žalos mastas ir jo įvertinimas
CCCP padaryta žala milžiniška, ji tokia didelė, jog manau neįmanoma skaičiais to išreikšti. Sunaikindama talentingiausius, gabiausius, išsilavinusius žmones, CCCP sunaikino ,galėčiau teigti, lietuvių tautos genofondo vertingiausią dalį (grynaveislis gyvulys kiek kainuoja! O čia tautos elitas, tai juk neįkainojama, žmogus - ne gyvulys!).
Kartu sunaikino ir Mūsų kultūrą: keiksmažodžiai, girtuoklystės, juk to Lietuvoje nebuvo! O Lietuvos politika šiuo klausimu nei trupučio nejuda į priekį.
Seimo sudaryta speciali komisija nustatė, kad bendra okupacijos padarytos žalos suma - apie 28 milijardus dolerių. Tačiau realių žingsnių vykdyti šį įstatymą Vyriausybė nesiėmė.
Atskirai prieš metus grupė Lietuvos parlamentarų parengė rezoliucijos projektą, reikalaujantį, kad Rusija, kaip SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja, kompensuotų 1991 m. sausio 11-13 d. žuvusių ir nukentėjusių artimiesiems bei šeimoms. Šis dokumentas irgi liko be atgarsio.
Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas agentūrai „Interfax“ paaiškino, kad idėja iš Rusijos pareikalauti kompensacijų - nesavalaikė, nes tarp Lietuvos ir Rusijos nėra geranoriško dialogo.
Pernai spalį 12 parlamentarų vėl priminė žalos atlyginimo problemą. Jie pasiūlė Seimo nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybė iki 2008 m. kovo 15 dienos turi parengti efektyvią šios problemos sprendimo strategiją.
Bet, kaip pranešė agentūra RIA „Novosti“, šįkart dėl šio dokumento suabejojo užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Jis pareiškė, kad „kalbėtis su Rusija ultimatumų kalba negalima, ją reikia įtikinti, kad tai ir jai naudinga; juk mums svarbus rezultatas, o ne procesas.“
Rusijos politikai ir žiniasklaida negali neatsidžiaugti tokia nuomonių priešprieša Lietuvoje šituo jautriu klausimu. Tai gausiai pila vandenį ant V. Žirinovskio, V. Alksnio, kitų radikalių Maskvos politikų retorikos malūno.
Rusijos pozicija ir galimi scenarijai
Pradėdamas naujuosius metus, Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus Užsienio reikalų ministerijos kolegijos posėdyje apžvelgė šalies užsienio politiką. Be kita ko, jis pasakė: „Mes neatsisakome ir neatsisakysime reikalavimų pripažinti sovietinės okupacijos fakto ir siekti okupacijos žalos atlyginimo, bet kartu ieškosime dialogo su Rusija.
Kita vertus, realybė ir šalies nacionaliniai interesai mus verčia ieškoti dialogo galimybių su Rusija. Be abejonės, šis dialogas su Rusija gali būti nuoširdus tik tada, kai jis bus pagrįstas bendrais principais ir vertybėmis.“ Šie žodžiai nuskambėjo dar vienos svarbios datos - Laisvės gynėjų dienos, arba Sausio 13-osios - išvakarėse.
Iškart reikia pasakyti, kad šie žodžiai nedelsiant sulaukė Maskvos reakcijos. Dūmos deputatas, Užsienio reikalų komiteto narys Leonidas Sluckis radijui „Echo Moskvy“ pareiškė: „Nenorėčiau įžeisti pono prezidento, tačiau panašių pareiškimų kitaip kaip šizofrenija nepavadinsi. Okupacija - tai siužetas istorikams, o ne šiandienos politikams. Reikia kalbėti apie būtinybę suvokti tuos šiandienos faktorius, kurie paskatina poną prezidentą santykių su Rusija prasme vytis savo kaimynus.“
Cituodama parlamentarą svetainė „Grani.ru“ prisimena ir paties Vladimiro Putino prieš pustrečių metų pasakytus aštrius žodžius Baltijos šalių atžvilgiu. 2005-ųjų gegužę, susitikęs su laikraščio „Komsomolskaja pravda“ kolektyvu, Rusijos vadovas neišlaikė nepareiškęs, kad „Pabaltijis gaus padvėsusio asilo ausis.“
Akivaizdu, jog Rusija dar ilgai spyriosis ir atsisakinės mokėti žalos atlyginimą. Bet tai nieko nereiškia - sumokės jei ne dabar, tai po 10 metų, o gal po 100 metų - anksčiau ar vėliau, bet tai įvyks.
Svarbiausia niekada nenusileisti Rusijos spaudimui ir nepasirašinėti jokių sutarčių, kurios leistų Rusijai teigti, kad Lietuva atsisakė savo pretenzijų. Kaip sako liaudies patarlė: "Skola ne rona - neužgis".
Sovietų Sąjunga pripažino, o Rusijos Federacija sumokėjo caro laikų skolas Prancūzijos piliečiams dėl labai elementarios priežasties - Prancūzija nesutiko leisti SSSR pardavinėti obligacijas Prancūzijos teritorijoje, o SSSR ir vėliau Rusija išsigando, jog tai gali tapti oficialia teisine norma visose ES šalyse.
Būtinas panašus bendras visų ES valstybių (iš pradžių bent dalies) reikalavimas Rusijai apmokėti visas SSSR ir Rusijos imperijos skolas. Rusija per silpna, kad galėtų atsispirti bendram ES spaudimui, ypač jei jį paremtų ir NATO priklausančios valstybės (visų pirma JAV).
Paskelbus absoliutų boikotą Rusijai ir jos prekėms, bei užšaldžius visus jos indėlius Vakarų bankuose, Rusijos ekonomika žlugtų per keletą mėnesių.
Šiandien Rusija nesutinka mokėti ir apskritai vis labiau "pučiasi", tačiau kada nors ateis toks momentas, kada ji paklius į tokią situaciją, jog nebeturės kur dėtis - svarbu laukti to momento, o sulaukus - sugebėti jį efektyviai išnaudoti.
Rusija (SSSR, Rusijos imperija) yra prišikusi praktiškai visoms savo kaimynėms ir daugumai ES bei NATO valstybių (taip pat ir Japonijai, Kinijai, Korėjai, ir taip toliau ...) - išžudė jų žmones, išvogė jų turtus, meno kūrinius, archyvus, įvairius raritetus, aukso ir kitos valiutos atsargas.
Pavyzdžiui, pavogė nemažas Rumunijos aukso atsargas. Putinas vis labiau konfliktuoja su visu Vakarų pasauliu, vadinasi ir Vakarai yra suinteresuoti "nusodinti" Rusiją. Ir kuo toliau, tuo labiau. Tuo būtina aktyviai naudotis.
Taigi, reikia ne miegoti ir dejuoti, jog Rusija nesutinka mokėti, o aktyviai ieškoti sąjungininkų, kuriuos Rusija yra apiplėšusi (tame tarpe ir Rusijos imperijos viduje, pvz. totorius). Ir visiems kartu pamažu didinti spaudimą Rusijos valdžiai.
Why didn't the USSR stop Lithuania from leaving? (Short Animated Documentary)
tags: #maisiagalos #miestelyje #nacionalizoti #namai #ir #butai