Šilainiuose, 9-ojo Forto gatvėje, parduodamas jaukus ir erdvus 3 kambarių butas su balkonu ir 2,09 a žemės sklypu. Šis butas yra puikus pasirinkimas ieškantiems modernaus ir patogaus būsto ramioje, bet gerai išvystytoje Kauno miesto dalyje.

Šilainiai, Kaunas
Buto privalumai ir bendra informacija
- Butas labai šiltas, A+ energetinės klasės, pigus buto išlaikymas.
- Priklauso nuosavas žemės sklypas - 2,09 a.
- Įrengta rekuperacija ir signalizacija.
- Erdvus 5,7 kv. m. balkonas.
- Naujas namų kvartalas, geri draugiški kaimynai ir gatvės apšvietimas.
- Priklauso 2 parkavimo vietos kieme.
- Parduodama su daliniais baldais ir buitine technika.
Bendra informacija:
- Statybos metai: 2020 m, A+ klasė.
- Plotas: 70,29 kv. m.
- Sklypas: 2,09 a.
- 3 kambariai.
- Šildymas: oras - vanduo katilas.
- Trinkelėmis išklotas parkavimas automobiliams.
Išplanavimas
- Virtuvė su svetaine - 38,39 kv.m.
- Kambariai - 11,42 kv.m., miegamasis 11.36 kv.m.
- Vonios kambarys - 4,75 kv.m.
- Balkonas - 5,7 kv.m.
Eismo infrastruktūros pokyčiai 9-ojo Forto gatvėje
Netoliese esančios Baltų prospekto ir Žiemgalių gatvės sankryžos rekonstrukcija į turbožiedinę sankryžą turės teigiamą poveikį eismo pralaidumui ir saugumui. Turbožiedinėje sankryžoje eismo srautai atskiriami įvažiuojant į žiedinę sankryžą, važiuojant ir išvažiuojant iš sankryžos persirikiuoti nebereikia.

Turbožiedas
„Naujo tipo sankryža turi žymiai didesnį pralaidumą. Automobilis į žiedą įvažiuoja ir išvažiuoja greičiau“, - aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras. Artimiausiu metu bus įrengtas laikinas sankryžos apvažiavimas.
Sprendimą įrengti šią ypatingą sankryžą priėmė Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija. Tąkart atlikus tyrimą paaiškėjo, jog Baltų prospekte automobiliai nevengia skrieti ir 100 km/val. greičiu. Naujasis žiedas automatiškai pristabdys Baltų prospektu vykstančius vairuotojus. Taip pat bus lengviau atlikti kairiuosius posūkius“, - pabrėžė Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis.
Pasak Kauno Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko, žiedinės sankryžos įrengimas yra logiškas ir racionalus sprendimas, ateityje padėsiantis išvengti skaudžių nelaimių.
Šilainių mikrorajono istorija ir dabartis
1985 m. Šilainiuose buvo pastatytas pirmas daugiabutis - buto raktai įteikti Vėtrungės g. 2 namo gyventojams. Nuo to laiko skaičiuojamas šio rajono gimtadienis. Įdomu, kad Šilainiai yra viena didžiausių seniūnijų Kaune, čia gyvena daugiau kaip 62,5 tūkst. gyventojų. Šilainiuose veikia Šv. Dvasios bažnyčia ir Šv. Jono Pauliaus II koplyčia, Kauno IX forto muziejus, Santarvės parkas, baseinas, 10 mokyklų, 11 darželių.
Pirmajame Šilainių daugiabutyje Vėtrungės g. 2 1985 m. pradėjo veikti ir biblioteka - ji buvo įkurta namo III aukšte. Nuo 2020 m. biblioteka persikėlė į pastatą Baltų pr. 81, kurio pirmame aukšte buvo „Iki“ parduotuvė. "Džiugina, kad biblioteka bendradarbiauja su bendruomene, policija, mokyklomis, darželiais. Šiuo metu padalinyje dirba šešios bibliotekininkės", - kalbėjo I. G.
Šilainių bendruomenės centro vadovė Rima Andriulionienė pažymėjo, kad su vyru atsikėlė į antrąjį Šilainių daugiabutį - Vėtrungės g. 4.
Menininkė Evelina Šimkutė dešimtmetį kūrė Šilainiuose. Baigusi menų mokslus Londone, E. Šimkutė 2015 m. sugrįžo į Kauną, ieškojo vietos kūrybai, bendraminčių. Apsistojo gimtuosiuose Šilainiuose.
Spalio 21-osios vakarą bibliotekoje buvo atidaryta menininkės Evelinos Šimkutės parengta fotografijų paroda „Šilainiams 40“.
Parodoje „Šilainiams 40“ matyti E. Šimkutės, Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei gyventojų darytos nuotraukos.
„Buvusi bibliotekos vedėja Saulė pasakojo, kad pro bibliotekos langą matydavo ąžuolą, pasirodo, tai seniausias Šilainių medis, vis dar tebeaugantis šalia Vėtrungės g. 2“, - pristatydama parodą „Šilainiams 40“ džiaugėsi E. Šimkutė.
„Vienų fotodirbtuvių metu sutiktų vaikų paklausiau, kur jų smagiausia žaidimų aikštelė. Jie atvedė į futbolo aikštę, susikurtą ant užbetonuoto garažų stogo. Vaikai su kreida ten nusipaišė linijas ir susikūrė futbolo aikštelę! Kita žaidimų aikštelė - transformatorinė, vaikų apipiešta įvairiomis spalvomis“, - pasakojo E. Šimkutė ir pridūrė: „Kaip paveldo objektą, kalbant apie vaikystę sovietmečiu, vienoje vietoje Kaune reikia išsaugoti senąsias čiuožyklas, sūpynes.
Ekspozicijoje matyti ir vienintelė Šilainiuose esanti požeminė perėja (Šarkuvos g.), kur vyko cirko pasirodymai; Kuršių g. esantis Rūpintojėlis; raudonų dobilų pieva 1-uosiuose Šilainiuose, šalia Tado Ivanausko progimnazijos.
Menininkė E. Šimkutė parodos lankytojus kvietė sugalvoti po norą Šilainiams.
„Mano svajonė buvo bendruomenės kultūros centras Šilainiuose, su savo patalpomis. Nusivyliau, kad per 10 metų nepavyko įgyvendinti šio tikslo. Gal kada nors ar kitais būdais tas bendruomenės, kūrybos centras, kur galima kurti, kuris yra atviras ilgesnes valandas, savaitgaliais - kažkada atsiras“, - vylėsi E. Šimkutė.
„Labai skauda, kad toje vietoje nebuvo įvertintos vertės, kurios yra, juk gyventojai tą vietą vadina sodu, bet naujuose miesto planuose darželių nėra, ten bus tiesiog gėlynas“, - nusivylusi kalbėjo menininkė E. Šimkutė.
„Baigiu šį kūrybos etapą, pavargau, laikas naujam etapui. Žinoma, savanorystės projektas „Šilainių sodai“ tęsis“, - atsisveikino menininkė E. Šimkutė.
9 keisčiausios ir šiurpausios salos pasaulyje: mirtini pavojai, niūri istorija ir keisti gyventojai
Kauno IX fortas: istorijos vingiai ir atminties išsaugojimas
Kauno IX fortas - vieta, menanti skaudžius istorijos įvykius. Čia vyko masinės žudynės, kurių aukomis tapo tūkstančiai žmonių. Šiandien tai - muziejus, skirtas atminti ir pagerbti aukas, taip pat atspindėti sudėtingą istoriją be iškraipymų.

Kauno IX fortas
Kauno IX forto muziejus deklaruoja, kad nacistinės okupacijos laikotarpiu (1941-1944 m.) lauke prie IX forto buvo nužudyta apie 50 tūkst. žmonių, iš kurių apie 30 tūkst. - žydai. Kadangi neatlikta nuodugnių istorinių tyrimų dėl aukų skaičiaus nustatymo, nėra svaraus pagrindo keisti bendros komunikacijos.
Kauną reokupavus sovietinei kariuomenei 1944 m., pradėjo veikti Ypatingoji valstybinė komisija nacistiniams nusikaltimams įvertinti, kuri politizuotai siekė didinti aukų skaičius, iškraipyti faktus ir padėti konstruoti „išvadavimo“ naratyvą.
Sovietmečiu išleistame dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944)“ rašoma, kad okupacijos metu hitleriniai budeliai sunaikino daugiau kaip 120 tūkst. tarybinių žmonių ir karo belaisvių. Iš jų 70 tūkst. sušaudyta ir sudeginta laužuose IX forte. Apie holokaustą nekalbėta.
XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, ruošiantis Kauno IX forto memorialinio komplekso statyboms, buvo peržiūrėtas vietos reikšmingumas ir sąmoningai padidintas aukų skaičius iki 80 tūkst. Skaičiaus viešinimas ypač suaktyvėjo 1984 m., atidarius lankymui memorialinį kompleksą.
Masinės žudynės Kauno IX forte buvo pradėtos 1941 m. spalio 29 d. „Didžioji akcija“ - 9 200 aukų (pagal Karlo Jagerio ataskaitą), po mėnesio „Užsieniečių akcija“ - apie 4 700 žydų, deportuotų iš Miuncheno, Frankfurto, Berlyno, Vienos, Breslau (dabar Vroclavas). Atsiminimuose minimas konvojaus iš Čekijos (galimai Teresinštato stovyklos) sušaudymas - apie 1 000 žmonių, 1943 m. vasario 4 d. - apie 50 žmonių, 1944 m. kovo 28 d. „Vaikų akcijos“ Kauno gete antros dienos aukos - apie 700 žmonių, 1944 m. gegužės pabaigoje - deportuotų iš Dransi (Prancūzija) tranzitinės stovyklos apie 500 žydų sušaudymas.
Etniniu pagrindu buvo vykdytas ir romų genocidas. Manoma, kad Kauno IX forte nacistinės okupacijos laikotarpiu buvo sušaudyti keli šimtai romų.
1943 m. spalį-1944 m. balandį IX forte vyko nužudytų žmonių palaikų ekshumacija ir deginimas laužuose pagal griežtą tvarką, kad neliktų pėdsakų apie masines žudynes.
Klausimas dėl tikslesnės Kauno IX forto aukų skaičiaus statistikos yra atviras ir reikalaujantis atidaus ir pagrįsto peržiūrėjimo.
| Aukų grupė | Apytikslis skaičius |
|---|---|
| "Didžioji akcija" (1941 m. spalio 29 d.) | 9,200 |
| "Užsieniečių akcija" | 4,700 |
| Konvojus iš Čekijos | 1,000 |
| "Vaikų akcija" Kauno gete | 700 |
| Deportuoti iš Dransi (Prancūzija) | 500 |
| Kiti | Apie 4,000 |
Šalia IX forto, Panerių gatvėje, 1941-1944 m. stovėjo medinis viadukas, jungęs Didįjį ir Mažąjį getus. Netoli sankryžos dabar stovinti stela byloja, kad minėtas medinis viadukas virš Panerių gatvės čia stovėjo 1941-1944 m. Tačiau, kaip tvirtina Ch. Bargmanas, viadukas buvo nugriautas panaikinus Mažąjį getą, t. y. 1941 m. rudenį.