Šiame straipsnyje panagrinėsime, kiek kainavo buitinė technika sovietmečiu, pradedant televizoriais ir baigiant magnetofonais. Taip pat aptarsime, kaip šiuolaikinės įmonės, tokios kaip "Mano BŪSTAS", rūpinasi daugiabučiais namais Lietuvoje, užtikrindamos komfortą ir saugumą gyventojams.
Buitinės technikos kainos Sovietų Sąjungoje
Televizoriai
Pirmieji televizoriai Sovietų Sąjungoje pasirodė dar 1932 m. - juos pagamino Leningrado gamykla „Kominternas“ (su vos 3 x 4 cm ekranu). Suprantama, kad eilinis sovietų pilietis negalėjo sau leisti įsigyti tokios naujovės. Masinė televizorių gamyba prasidėjo jau po karo - tuomet buvo pradėta serijinė KVN-49 modelio gamyba.
Juodai balto televizoriaus kaina 1960-aisiais svyravo nuo 900 iki 1200 rublių (vidutinis atlyginimas iki pinigų reformos buvo 600-800 rublių). Kai po reformos pradėta masinė televizoriaus „Rekord“ gamyba, jo kaina pasikeitė: iš pradžių ji buvo nustatyta 450 rublių, o 1966 m. - 212 rublių (kai atlyginimas buvo 80-100 rublių).
Vėliau pasirodė ir pirmieji spalvoti televizoriai „Rubin“. Tai buvo tikra prabanga, prieinama ne kiekvienam - už jį teko sumokėti apie 1000 rublių.
Šaldytuvai
Šaldytuvų kūrimas tada taip pat prasidėjo dar prieš karą, bet masinė gamyba prasidėjo tik po karo. 1950-ųjų pradžioje rinkoje pasirodė „ZIS-Moskva“ šaldytuvai, kurie vėliau buvo gaminami ir Saratove bei Murome.
Kitas populiarus modelis buvo šaldytuvas „Saratov“. Iš pradžių jo kaina buvo apie 1,5 tūkstančio rublių (iki reformos), o po reformos - apie 150 rublių (kaip jau minėta, tuometinis atlyginimas buvo 80-100 rublių). Atrodytų, kad buvo galima sutaupyti, bet, pavyzdžiui, 1962 m. šaldytuvą turėjo mažiau nei 5 proc. sovietinių šeimų.
Po maždaug 10 metų situacija pagerėjo - tada šaldytuvą virtuvėje turėjo 34 proc. piliečių. Populiariausi modeliai buvo „ZIL-Moskva“ ir „Minsk“.
Kalbant apie tai, kiek kainavo šaldytuvas 1970 m., palyginti su pirmaisiais modeliais, jis pabrango - jo kaina buvo 330-370 rublių (kai atlyginimas buvo 120-150 rublių).
Kiti buitiniai prietaisai
Kiti buitiniai prietaisai taip pat nebuvo pigūs. Spręskite patys - skalbimo mašinos kaina 1950-aisiais - 600 rublių (tai vidutinė mėnesinė alga). Dulkių siurblio kaina 1960-aisiais (po reformos) buvo 40-50 rublių, o atlyginimas - 80-110 rublių.
1970-aisiais skalbimo mašiną turėjo apie 64 proc. miesto šeimų, o dulkių siurblį - tik 16 proc.
Telefonai ir magnetofonai
1920-aisiais metais Maskvoje, Leningrade, Nižnij Novgorode ir Charkive masiškai pradėti gaminti garsiakalbiai. 30-aisiais daugelyje miesto butų buvo galima rasti juodą „lėkštę“ - garsiakalbį „Rekord“ arba jo analogą, kurių kaina iš pradžių buvo 20 rublių, o vėliau sumažėjo iki 7.
1940-aisiais „lėkštes“ pakeitė radijo imtuvai - iš pradžių labai brangūs, kol nepradėjo gaminti „liaudies“ modelį „Moskvich-V“. Jo kaina svyravo nuo 180 iki 212 rublių, o atlyginimas buvo 700 rublių.
Magnetofonai taip pat buvo pradėti gaminti dar prieš karą. Tačiau pirmieji parduodami magnetofonai pasirodė tik 1940-aisiais - buvo išleistas Kyjivo magnetofonas „Dniepras“. Tačiau populiariausiu ir prieinamiausiu modeliu 1960-aisiais tapo „Romantik“.
Šiuolaikinė daugiabučių namų priežiūra: "Mano BŪSTO" patirtis
Šiuolaikiniai daugiabučiai namai reikalauja ypatingos priežiūros, kuri apima ne tik pastato techninę būklę, bet ir aplinkos tvarkymą bei gyventojų komfortą. "Mano BŪSTAS" yra viena didžiausių daugiabučių administravimo įmonių Lietuvoje, turinti daugiau nei 25 metų patirtį ir aptarnaujanti beveik 200 tūkstančių namų ūkių.
"PaJustis" kvartalo pavyzdys
Modernus ir architektūriškai išbaigtas kvartalas „PaJustis“, įsikūręs vaizdingoje sostinės vietoje, apima 17 gyvenamųjų pastatų - tiek daugiabučių, tiek kotedžų. Kvartale įrengta saulės elektrinė, daug kitų šiuolaikiškų inžinerinių sistemų - visa tai reikalauja ne tik nuolatinės priežiūros, bet ir išmanymo. Būtent dėl šios priežasties kvartalo „PaJustis“ gyventojai, nutarė šio komplekso priežiūrą patikėti „Mano BŪSTUI“.
„Mes žinojome, kad turime projektą, kuris reikalauja ypatingos priežiūros. Mums svarbu buvo ne tik tvarka, bet ir tai, kad administratorius suprastų modernių sistemų specifiką, mokėtų reaguoti greitai, veiktų skaidriai, be perteklinių pažadų. Pasirinkome „Mano BŪSTĄ“ dėl to, kad jie nesivaikė populiarumo ar skambių pažadų, o aiškiai kalbėjo apie tai, kaip užtikrins tinkamą pastatų ir inžinerinių sistemų priežiūrą“, - sprendimo motyvus paaiškina „PaJusčio“ kvartalo gyventoja Jekaterina.
Kvartale įrengta visa eilė bendruomenės poreikius atliepiančių erdvių, kurios taip pat patenka į priežiūros sritį: 240 parkavimo vietų, 3 vaikų žaidimų aikštelės, 2 grilio zonos, sporto aikštelės, rekreacijos zona ir netgi kino amfiteatras po atviru dangumi.
Energiją kvartalui tiekia saulės elektrinė, o komfortą ir saugumą užtikrina uždara teritorija su automatiniais vartais, vaizdo stebėjimo sistemomis bei papildomai aptverta vaikų zona.
"Mano BŪSTO" plėtros vadovės Dianos Lukaševič-Brozovskienės teigimu, svarbu ir tai, kad visi kvartalo pastatai - naujos statybos, dar garantiniai, todėl juos reikia ne tik prižiūrėti, bet ir operatyviai reaguoti į smulkius defektus, bendrauti su statytojais, derinti taisymų eigą ir garantuoti, kad gyventojai jaustųsi užtikrintai.
Renovacija ir jos nauda
Pasak „Mano BŪSTO“ Renovacijos ir projektavimo grupės vadovės Vidos Naudžiūnienės, per dešimtmetį gyventojų požiūris į kompleksinį namo atnaujinimą gerokai pasikeitė. „Skepticizmą ir baimę pakeitė supratimas, kad gyvenimas modernizuotame daugiabutyje yra ir komfortiškesnis, ir taupesnis. Žmonės mato realią naudą ir tai, kad atnaujintuose namuose butų vertė rinkoje yra didesnė. Matome, kad gyventojams išties maloniau grįžti į atnaujintus namus, suremontuotą laiptinę, gauti ženkliai mažesnes šildymo sąskaitas“, - sako ji.
Vadovė pripažįsta, kad mitai apie renovacijos brangumą ar galimus defektus vis dar kartais pasigirsta, tačiau jų smarkiai sumažėjo. „Anksčiau buvo gajus stereotipas, kad renovacija - ekonomiškai nenaudinga ir atliekama su defektais. Šiandien tai girdime retai, nes šimtai sėkmingai atnaujintų daugiabučių yra realūs pavyzdžiai. Taip, kartais pasitaiko techninių iššūkių, tačiau tai išimtis, o ne taisyklė. Paklausus žmonių, gyvenančių modernizuotuose namuose, absoliuti dauguma įvardytų akivaizdžią renovacijos naudą“, - pabrėžia V. Naudžiūnienė.
V. Naudžiūnienė sako, kad renovacijos nauda išlieka aiški ir lengvai įvertinama: modernizuoti daugiabučiai sunaudoja 40-60 proc. mažiau šilumos energijos, pagerėja jų sandarumas, akustinės savybės, atnaujinamos inžinerinės sistemos. Tai tiesiogiai mažina gyventojų išlaidas ir didina būsto vertę.
Naudą jaučia ir patys miestai bei bendruomenės. Atnaujintuose daugiabučiuose sumažėja avarinių gedimų rizika, kvartalai tampa tvarkingesni, o energijos infrastruktūros apkrova - mažesnė.
Avarinių situacijų valdymas žiemą
Į Lietuvą atkeliaujantys arktiniai šalčiai grasina daugiabučių namų inžinerinėms sistemoms, nes išauga avarijų tikimybė. Mūsų specialistai sako, kad oro temperatūrai nukritus žemiau 15-20 laipsnių, padidėja rizika, kai daugiabučiuose gali užšalti vamzdynai arba atsirasti įtrūkimų.
„Mano BŪSTAS” atidžiai seka meteorologų prognozes ir šiuo laikotarpiu budi sustiprintu rėžimu, o avarinės tarnybos brigados pasiruošusios greitai ir operatyviai reaguoti į bet kokius incidentus bei operatyviai juos pašalinti.
„Esame pilnai pasirengę į Lietuvą atkeliaujančiai šalčio bangai. Visi avarinės tarnybos automobiliai būna aprūpinti specialiomis priemonėmis, naudojamomis užšalus vamzdynams: dujinėmis šildymo patrankomis, šildymo fenais, kita ekstremalioms situacijoms skirta įranga“, - sako „Mano BŪSTAS“ atstovas Julius Žilinskas.
Gyventojų vaidmuo užtikrinant saugumą žiemą
Užplūdus šalčio bangai budrūs tūrėtų būti ir daugiabučių namų gyventojai. J.Žilinsko teigimu, nuo kiekvieno sąmoningumo priklauso, ar pastate neįvyks avarija. Jis pataria žinoti keletą pagrindinių dalykų, kurie užtikrins, kad speigas namo gyventojams nepridarys papildomų rūpesčių.
„Labai svarbu, kad namo gyventojai per didelius šalčius nepalikinėtų atvirų laiptinės durų ir langų. Taip pat namuose, kuriuose yra rūsiai, reikėtų sandariai uždaryti visus langus bei duris. Speiguotu ir vėjuotu oru daugiabučiai namai netenka daug šilumos. Patariame gyventojams pasirūpinti, kad ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir butuose būtų šilta net per didžiausius šalčius. J.Žilinsko teigimu, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bute esančius langus bei duris. Jeigu jie seni ir nesandarūs, greitoji pagalba - užlipdyti tarpus izoliacinės medžiagos juostomis, o naujuose languose nustatyti vadinamąjį žiemos režimą. J.Žilinskas sako, kad ypač daug šilumos daugiabučiuose namuose iššvaistoma per senas balkonų duris. Šaltuoju metų periodu jų ertmes rekomenduojama sandarinti šilumos nepraleidžiančia medžiaga. Jei visgi dideli šalčiai sutrikdys daugiabučių namų inžinerinių sistemų veikimą, gyventojams, kurių namus administruoja „Mano BŪSTAS“, patariama nedelsiant apie tai pranešti įmonės Klientų centrui.
"Talino" namų kvartalas: ilgalaikė nuoma ir kokybiška priežiūra
"Talino" kvartale stūksantis daugiabutis yra išskirtinis tuo, kad visi be išimties jame esantys butai skirti tik ilgalaikei nuomai. Tai reiškia, kad administravimo kokybė čia turi tiesioginę įtaką nuomininkų patirčiai bei visos infrastruktūros patikimumui.
Kadangi visas pastatas skirtas tik ilgalaikei nuomai, daugiabučio valdytojas „Monto“ ieškojo partnerio, gebančio operatyviai ir patikimai rūpintis visais kasdieniais namo ir aplinkos priežiūros aspektais. Viena esminių sąlygų - užtikrinti ne tik sklandžią pastato eksploataciją, bet ir aukštą nuomininkų pasitenkinimą.
Pasak „Monto“ direktoriaus Martyno Tarvydo, sprendimas bendradarbiauti su „Mano BŪSTU“ priimtas įvertinus keletą svarbiausių kriterijų - skaidrią ir ketvirtį amžiaus siekiančią veiklos praktiką, greitą reagavimą, profesionalią techninę komandą bei gebėjimą administruoti modernius, didelės apimties objektus.
„Renkantis partnerį, mums buvo svarbu aiškiai apibrėžti patikimumo kriterijus - „Mano BŪSTO“ veiklos istorija, operatyvumas, aukštos kvalifikacijos techninė komanda ir gebėjimas profesionaliai valdyti modernius, sudėtingus objektus padarė šią partnerystę logišku ir strategiškai pagrįstu sprendimu“, - teigia „Monto“ direktorius M.Tarvydas.
Savo ruožtu „Mano BŪSTO“ Plėtros komandos vadovė Diana Lukaševič-Brozovskienė sako, kad šiame projekte svarbus ne tik fizinis pastato valdymas, bet ir tai, kaip greitai sprendžiami klausimai, kaip pateikiama informacija, kaip reaguojama į turto prižiūrėtojo bei nuomininkų poreikius.
| Įmonė | Patirtis | Aptarnaujamų namų ūkių skaičius | Svarbiausi privalumai |
|---|---|---|---|
| Mano BŪSTAS | Daugiau nei 25 metai | Beveik 200 tūkstančių | Operatyvumas, profesionali techninė komanda, modernių objektų administravimas, nuosava avarinė tarnyba, patogi savitarna |
