UAB "Nemuno Būstas" ir savitarnos sprendimai: klientų atsiliepimai ir naujovės

UAB "Nemuno Būstas" - įmonė, teikianti įvairias paslaugas, susijusias su pastatų administravimu ir priežiūra. Norint susidaryti išsamų įspūdį apie šią įmonę, svarbu atsižvelgti į klientų atsiliepimus apie teikiamų paslaugų kokybę, aptarnavimą ir kitus svarbius aspektus.

Pagrindinės UAB "Nemuno Būstas" veiklos sritys

UAB "Nemuno Būstas" specializuojasi šiose srityse:

• Pastatų administravimas
• Inžinerinių tinklų priežiūra
• Valymo paslaugos
• Aplinkos tvarkymas

Įmonė vykdo nuolatinį pastatų būklės stebėjimą, energijos sąnaudų stebėjimą bei atlieka užsakovų poreikių analizę.

Išmanūs sprendimai ir "eBūstas" programėlė

Perdegė lemputė laiptinėje? Blogai varstosi durys? Sugedo telefonspynė, garažo vartai ar per vamzdyną laša vanduo? Šiuo ir kitus gedimus „Mano Būsto“ grupės įmonių klientai jau gali registruoti išmaniai. Tereikia turėti išmanųjį telefoną ar planšetę, atsisiųsti programėlę „eBūstas“, nufotografuoti gedimą ir keliais mygtuko paspaudimais nusiųsti apie tai pranešimą namo administratoriui.

„Ilgą laiką visi gedimai, kuriuos fiksuodavo savo name gyventojai, buvo registruojami telefonu arba nuvykus į biurą. Tačiau skaitmenizacijos amžiuje ženkliai patogiau tai daryti pasitelkus išmanisuoius įrenginius, kuriuos šiandien turi ir naudoja didžioji dauguma žmonių. Būtent todėl mūsų klientams sudarėme galimybę visus akimi name matomus gedimus fiksuoti per išmaniąją „eBūsto“ programėlę.

Išmamioji gedimų registrų sistema sulaukia vis didesnio daugiabučių namų gyventojų dėmesio. Ši platforma startavo tik praėjusių metų pabaigoje, bet galimybe nusiųsti gedimus jau pasinaudota 1785 kartus. „Žinoma, dar anksti kalbėti apie klientų įpročių pasikeitimą, bet pirmųjų mėnesių statistika rodo, kad gyventojai, išbandę „eBūstą“, noriai naudojasi galimybe registruoti gedimus būtent per šią programėlę. Tie, kas jau išbandė suvokė, jog pranešti apie laiptinėje perdegusią lemputę ar blogai besivarstančias duris yra žymiai patogiau per „eBūstą“.

Dar viena naujovė, kuria gali naudotis „eBūsto“ vartotojai - tai virtualios konsultacijos. Dabar norint pasikonsultuoti su namo administratoriumi, tai galima padaryti „on line“ režimu per susirašinėjimų skiltį.

„Žvelgiant į susirašinėjimų statistiką matome, kad šis bendravimo būdas su namo administratoriumi gyventojams yra itin priimtinas. Tai suprantama, nes šiandien mes itin daug laiko praleidžiame bendraudami būtent per susirašinėjimo programas. M.Genio teigimu, per savitarnos platformos „live chat‘ą“ iki šiol grupės įmonių klientai parašė 9490 užklausų.

Šiuo metu “Mano Būstas” turi daugiau nei 38 000 vartotojų, kurie bent kartą per mėnesį naudojasi išmaniosios programos teikiamomis galimybėmis. Įmonė prognozuoja, kad iki pavasario savitarnos portalais ir mobiliąją aplikacija naudosis per 75 tūkst.

Siekdama taupyti šalies gyventojų, besinaudojančių „Mano BŪSTO“ paslaugomis, laiką ir padėti kuo greičiau susisiekti su klientų centro darbuotojais bei spręsti iškilusias problemas, bendrovė ragina naudotis „eBŪSTO“ programėle arba savitarnos svetaine.

Tarp labiausiai vartotojų vertinamų paslaugų - galimybė operatyviai pranešti apie name pastebėtą gedimą. Jį pakanka nufotografuoti ir, naudojantis „eBŪSTO“ programėle, nusiųsti įmonės specialistams. Gyventojai neišeidami iš namų gali ir apmokėti būsto priežiūros sąskaitas.

„Mano būstas“ duomenimis, bendras savitarnos svetainių ir mobiliosios programėlės „eBŪSTAS“ unikalių klientų skaičius, lyginant 2020 ir 2019 m., išaugo 26 proc.

Atsisakyti modelio, kai klientų problemos dažniausiai būdavo fiksuojamos vadybininkų atmintyje, buvo nuspręsta dėl to, kad tai netenkino įmonės klientų. Naujasis įmonės veiklos modelis užtikrina, kad nė vienas kliento kreipimasis ar klausimas nepasimestų, viskas yra fiksuojama sistemose: kada užklausa gauta, kas ir kada pradėjo ją spręsti, kokia užklausos stadija ar kada planuojama ją užbaigti.

Bendrovė pastebi, kad, pertvarkius aptarnavimo sistemas, gaunamų skambučių atsiliepimo greitis pagerėjo net 4 kartus. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį vidutinė skambučio laukimo trukmė buvo 1 min. 56 sek., o šių metų kovo mėnesį - tik 33 sek. Gerėja ir neperskambintų skambučių procentinė dalis.

Pasirinkusi proaktyvią gyventojų informavimo taktiką, įmonė, palyginti su praėjusių metų rugsėjo-spalio mėnesiais, sulaukia 26 proc. mažiau gyventojų kreipimųsi.

Daliai rizikos grupei priklausančių vyresnio amžiaus žmonių naudojimasis elektroninėmis priemonėmis vis dar kelia sunkumų, bet ir jiems bendrovė turi ką pasiūlyti. „Saugoti vyresnių žmonių sveikatą garsiai raginame ir jaunesnius artimuosius - vaikus ar anūkus.

Daugiabučių namų priežiūros veikloje yra dalis paslaugų, kurių neįmanoma teikti per atstumą, pavyzdžiui - avarinės tarnybos darbas. Avarinės tarnybos ir įvairius remonto darbus atliekančių specialistų veiklą bendrovė ir toliau organizuoja taip, kad būtų kuo mažiau kontaktuojama su namų gyventojais.

Savitarnos kasos prekybos tinkluose

Pastaruoju metu savitarnos kasos tampa vis populiaresnės prekybos tinkluose. Kaunietė Milda pasakojo, kad yra nepatenkinta, jog beveik visos didžiosios parduotuvės turi savitarnos kasas. Pati moteris jose apsipirkti vengia, tad turi stovėti ilgoje eilėje pas kasininką, kurių parduotuvėje dabar būna vos keli.

„Nemoku naudotis, o pagalbos prašyti gėda. Kasininkei reikia sužiūrėti pilna žmonių, o dar aš ten ateisiu. Vieną kartą bandžiau, tai buvo stresas. Žinojau, ką reikia spausti, ten viskas parašyta. Pavyko, sumokėjau, bet daugiau nebenoriu, man tai kelia stresą. Galvojau, gal nepavyks, gal ne tą paspausiu“, - atviravo moteris.

„Po savitarnos kasų įvedimo sumažėjus kainininkių, pas jas pailgėjo eilės. Pas kasininkę eina visi pensininkai. Esu nepatenkinta“, - pridūrė Milda.

Kad didesnis savitarnos kasų bei mažesnis kasininkų kiekis parduotuvėse gali būti kai kam nepatogus, pritarė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas. Vis dėlto jis pripažino, kad dėl savitarnos kasų susidariusios eilės neturėtų būti įprastas dalykas.

„Čia - prekybininko organizavimo bėdos. Bet taip, tai kankina vartotojus“, - trumpai sakė P.Čepkauskas.

Portalo kalbinti didieji prekybos tinklai sutiko papasakoti, kodėl nusprendė atsisakyti dalies kasininkų ir vetoje jų nusipirko robotizuotas kasas.

„Savitarnos kasų mūsų parduotuvėse yra virš 400. Tokias kasas pradėjome diegti 2017 metais beveik visose naujai atidaromose arba atnaujintose „Norfose“. Savitarnos kasos parduotuvėse dominuoja“, - komentavo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Jis sutiko, kad ne visi žmonės nori naudotis savitarnos kasomis, tačiau tam prekybos tinklas sugalvojo išeitį.

„Norfos“ mažmena derinasi prie įvairių pirkėjų poreikių, todėl diegia mišrią sistemą - šalia savitarnos kasų statomos ir įprastinės kasos. Buvome padarę bandymą, pastatę parduotuvę, kurioje buvo vien tik savitarnos kasos, bet kai kurie pirkėjai buvo nepatenkinti, todėl mes grįžome prie mišrios sistemos. Yra žmonių, kurie nenori savitarnos kasų, dažniausiai tai yra pagyvenę žmonės“, - tvirtino D.Ryliškis.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad savitarnos kasos šiose parduotuvėse buvo pradėtos diegti 2020 metų pabaigoje, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius ir apsipirkimo patogumą.

„Pirmiausia jas pradėjome diegti ten, kur greito atsiskaitymo galimybė buvo reikalingiausia ir fiksuojamas didesnis srautas pirkėjų, atsiskaitinėjančių banko kortele. Tai padėjo greičiau valdyti ir pirkėjų eiles. Pastebime, kad pirkėjai noriai naudojasi savitarnos kasomis ir renkasi jas atsiskaitymui.

Pastarieji dveji metai buvo itin intensyvūs savitarnos kasų diegime, o šių metų vasarį tokio tipo kasos veikė jau visose „Lidl“ parduotuvėse šalyje. Visose naujai atidaromose parduotuvėse savitarnos kasos yra įdiegiamos iškart, tai planuojama ir ateityje.

Tad šiuo metu kasos veikia jau visose 65-iose tinklo parduotuvėse 26 Lietuvos miestuose. Mūsų parduotuvėse nėra atskirų kasininko pozicijų, darbuotojai nuolat keičiasi užduotimis, todėl pastebėjome, kad savitarnos kasos palengvino eilių valdymą ir leidžia darbuotojams dar daugiau laiko skirti kitoms užduotims parduotuvėje“, - kalbėjo L.Skersytė.

Prekybos tinklo „Maxima“ Prekybos departamento direktorė Liusana Krivonė tikino, kad šiame prekybos tinkle yra daugiau nei 1 tūkst. savitarnos kasų, jos įrengtos tiek didmiesčių, tiek ir mažesniuose Lietuvos miestuose esančiose parduotuvėse.

„Savitarnos kasos jau nebėra naujovė ir yra tapęs įprastas ir savaime suprantamas dalykas parduotuvėje. Gerindami pirkėjų patirtį, naudojantis savitarnos kasomis, nuolatos tobuliname jų funkcionalumą, kad pirkėjams naudotis būtų dar greičiau ir patogiau“, - pabrėžė L.Krivonė.

Anot jos, savitarnos kasos „Maximai“ padeda spręsti didžiulę problemą - darbuotojų trūkumą.

„Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į veiklos efektyvinimo sprendimus, tarp kurių yra ir savitarnos kasų įrengimas. Tačiau net ir savitarnos kasų zonoje, priklausomai nuo parduotuvės dydžio ir esamų savitarnos kasų skaičiaus, dirba 1-2 darbuotojai, kurie pirkėjams padeda ir paaiškina, kaip naudotis šiomis kasomis“, - pridūrė ji.

Pasak L.Krivonės, didelė dalis pirkėjų irgi džiaugiasi galėdami apsitarnauti patys.

„Pagrindinės priežastys, skatinančios pirkėjus rinktis savitarnos kasas, yra greitesnis apsipirkimas, patogumas, ypač perkant mažiau prekių, ir mažesnės eilės. O mes, kaip prekybos tinklas, ir siekiame, kad apsipirkimas būtų greitas ir patogus.

Savitarnos kasų populiarumas ir naudojimasis jomis auga nuo pat jų įrengimo, tačiau per COVID-19 pandemiją jos išpopuliarėjo dar labiau. Patys raginome aktyviai tai daryti, siekiant sumažinti kontaktus su mūsų darbuotojais.

2020 metais, palyginti su 2019 metais, savitarnos kasose atsiskaičiusių pirkėjų skaičius išaugo 28 proc. Pernai atsiskaičiusiųjų skaičius dar ūgtelėjo apie 12 proc. Šiemet kas antras pirkėjas atėjęs į mūsų parduotuvę su savitarnos kasomis renkasi atsiskaitymą būtent savitarnoje“, - komentavo pašnekovė.

„Rimi Lietuva“ atstovė Gabrielė Šerėnienė tvirtino, kad šiuo metu prekybos tinklas turi 83 parduotuves, jose veikia 335 savitarnos kasos.

„Plėsdami mūsų tinklą ir jo parduotuvėse esančias savitarnos kasas, mes visų pirma galvojame apie klientą ir jo patogumą, tuo pačiu įvertindami ir poveikį mūsų procesų optimizavimui ir efektyvumui. Parduotuvėje įrengus savitarnos kasas atsiskaitymo vietų klientams padaugėja - tai suteikia galimybę ženkliai pagreitinti aptarnavimą.

Atsiradus savitarnos kasoms jos buvo įrengiamos orientuojantis į laiką taupantį mažo krepšelio pirkėją, tačiau matydami didžiulį šių kasų populiarumą ateityje planuojame savitarnos kasas, kuriose bus patogu apsipirkti su dideliais pirkinių vėžimėliais.

Savitarnos kasų zona mūsų parduotuvėse yra atskirta nuo įprastų kasų, laukiančių klientų eilė juda greitai ir netrukdo pirkėjams, pasirinkusiems aptarnavimą įprastose kasose“, - sakė G.Šerėnienė.

Savitarnos kasos šiuo metu yra ir 148-iose „Iki“ parduotuvėse. Tikslas - kad visame tinkle kas antra kasa būtų savitarnos, teigė „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

„Šią dieną mums labiausiai ir trūksta kasininkų, laisvų vietų skaičius svyruoja apie 100. Technologijos ateina į mažmeninę prekybą tam, kad palengvintų tiek personalo darbą, tiek klientų apsipirkimo patirtį. Įdiegdami savitarnos kasas, atlaisviname parduotuvės personalą kitoms funkcijos atlikti - krauti lentynas, prižiūrėti ir vykdyti kitas operacijas parduotuvėje“, - pabrėžė V.Budrienė.

Pasak jos, tyrimai rodo, kad pirkėjai vertina savitarnos kasas.

„Pirmiausia, apsiperkama greičiau, antra, mažesnės eilės, o trečia, nereikia fizinio kontakto. Pandemija pakeitė klientų apsipirkimo įpročius. Žmonės nori apsipirkti greitai ir netrukdomi. Savitarnos kasos būtent tai ir užtikrina. Trūkumas - pirmas susipažinimas su technologija. Tačiau tam yra mūsų darbuotojai, kurie paaiškina, padeda pirmą kartą apsipirkti klientams. Be to savitarnos kasų meniu yra paprastas, taigi tikrai visiems pavyksta iš pirmo karto“, - dėstė V.Budrienė.

Ekonomistai savitarnos kasas irgi vertina teigiamai. Pasak jų, tai padeda prekybininkams sutaupyti nemažai kaštų, dėl ko laimi ir vartotojas.

„Prekybininkai laimi darbo kaštus. Reikia mokėti mažiau atlyginimų. Jie žiūri į ateitį - kasmet savo kasininkams reikės mokėti apie 10 proc. didesnį darbo užmokestį. O jeigu vietoje šešių kasininkų pastatomos šešios robotizuotos darbo vietos, kur žmogus gali apsitarnauti pats ir kurioms prižiūrėti užtenka tik vieno kasininko, sutaupoma penkių žmonių darbo kaina.

Tereikia laukti, kol visa tai atsipirks. Jeigu viena kasa atsiperka per dvejus metus, tai po dvejų metų jau galima laikyti, jog pasiekta ekonomių darbo kaštų sąskaita. Iš to laimi vartotojas, nes prekybos tinklas tokiu atveju gali pasiūlyti prekes pigiau ar amortizuoti kainų prieaugius. Sakykime, kaštai viename ar kitame segmente paaugs, bet vartotojas to nepajus. Tai yra grynai sumetimas taupyti kaštus“, - aiškino Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Algirdas Bartkus.

Jam antrino ir P.Čepkauskas. Kaip jis teigė, savitarnos kasos padeda nemažai sutaupyti, ypač infliacijos metu.

„Kainos kyla, tai išvaro pirkėjus į savitarnos kasas. Tas savitarnos kasų modulis kainuoja nuo 10 iki 40 tūkst., o darbuotojas su visais mokesčiais 2 tūkst. per mėnesį“, - paskaičiavo jis.

Be to, kartais prekybininkams sunku susirasti papildomą darbo jėgą.

„Dabar pas mus buvo pabėgėlių iš Ukrainos, parduotuvės pasamdė ukrainiečių. Bet tu jais visko užkišti negali, negana to, reikia suprasti, kad tie žmonės čia atvažiavę laikinai - padirbs, o paskui grįš atgal į savo valstybę, iš kurios yra atvažiavę. Visi nori turėti kvalifikuotą darbo jėgą, bet pigiai. Tai labai sunkiai surandamas dalykas. Todėl geriau samdyti vieną šešių savitarnos kasų prižiūrėtoją“, - tikino A.Bartkus.

Anot A.Bartkaus, vis dėlto besiskundžiančių dėl savitarnos kasų susidariusiomis eilėmis yra mažuma.

„Šios savitarnos kasos yra ganėtinai mėgstamos pirkėjų, už tai, kad kartais pirkėjai jaučiasi nepatogiai eidami pas kasininkę. Pavyzdžiui, juos neigiamai veikia tai, kad „Lidl“ kasose kasininkė labai greitai aptarnauja, žmonės tiesiog nespėja susidėti prekių. Atsiranda toks nepatogumo jausmas. O savitarnos kasose jie gali patys kontroliuoti savo greitį. Tad mes turime nemenką pirkėjų ratą, kuriems tokios kasos priimtinos, jie jaučia tam tikrą pasitenkinimą ir yra linkę eiti į parduotuves, kuriose yra savitarnos kasos“, - kalbėjo VU ekonomistas.

„Pirmąsias savitarnos kasas diegėme 2007 ar 2008 metais. Per tiek laiko savitarnos kasų baimės pas daug ką nebėra. Kai diegėme kasas, skaitėme, kad jeigu į jas eina 40 proc. pirkėjų, tai jau yra geras rodiklis. O dabar, manyčiau, yra dar didesnė dalis tų, kurie eina į savitarnos kasas“, - antrino ir P.Čepkauskas.

Be to, anot jo, piko valandomis susidarančios eilės parduotuvėse - neišvengiamas dalykas, tad dėl to skųstis neverta.

„Parduotuvėje mes negalime pasamdyti tiek kasininkų, kad piko valandomis visus iš karto aptarnautų, nes tos kasos tuščios stovėtų, pavyzdžiui, iš ryto. O tai kainuoja. Parduotuvėje turi dirbti minimalus pardavėjų skaičius, garantuojantis kliento nepabėgimą į kitą tinklą.

Jei mes matome, kad dėl nuolat pas mus atsirandančių eilių žmonės numoja ranka į mūsų parduotuvę ir eina pas mūsų konkurentą, tada jau laikome klaida. Tada arba pasamdoma papildoma kainininkė, arba papildomos robotizuotos kasos.

Naujos kartos savitarnos kasos

Mažmeninės prekybos technologinių sprendimų bendrovės „StrongPoint Technology“ vadovas Julius Stulpinas tikina, kad tokios, minimalaus kontakto reikalaujančios savitarnos kasos, jau yra išbandomos Lietuvoje: jos geba atpažinti sveriamas prekes be brūkšninio kodo. Tuo metu Estijoje šios kasos taip pat gali automatiškai nustatyti pirkėjo amžių.

„Šiandien Vilniuje galima aptikti pirmąsias savitarnos kasas, gebančias be pirkėjo ar pardavėjo įsikišimo identifikuoti brūkšninio kodo neturinčią prekę, pavyzdžiui, obuolį arba pomidorą. Tuo tarpu Estijoje jau kurį laiką veikia veido atpažinimo technologija, kuri norint įsigyti amžiaus cenzą turinčias prekes, automatiškai nustato pirkėjo amžių. Klientų atsiliepimai apie šias technologijas iš tikrųjų džiugina - anot jų, tai leidžia pamiršti dirglumą savarankiškai kasos meniu nerandant norimos prekės ar laukiant užsiėmusio konsultanto vien dėl reikalingo amžiaus patvirtinimo“, - teigia J. Stulpinas.

„StrongPoint Technology“ vadovas tvirtina, kad nors prekių atpažinimo sistema yra dar tik pradinėje tiesioginių bandymų stadijoje, spėta susilaukti pirkėjų ir parduotuvių darbuotojų komplimentų. Anot jo, naujos technologinės galimybės leidžia iki 95 proc. sumažinti būtinybę liesti ekraną, dėl ko gerokai pagreitėja ir apsipirkimo procesas.

„Šių technologijų nauda pirkėjams ir parduotuvių darbuotojams yra abipusė. Pavyzdžiui, didžiausias privalumas pirkėjams - laiko sutaupymas. Apsipirkinėjant išmaniosiose kasose jie išvengia laiko gaišimo ieškant sveriamų produktų savitarnos ekrano meniu. Nors tai atrodo kaip nedidelė bėda, kartais tokios paieškos bei galų gale konsultanto pasikvietimas į pagalbą gali atimti iki pusantros minutės vien už vienos prekės įsigijimą. Tuo metu, žvelgiant iš konsultantų perspektyvos, jie turi progą užsiimti kitomis, galbūt tuo metu svarbesnėmis užduotimis“, - pasakoja J. Stulpinas.

„StrongPoint Technology“ vadovas išskiria, jog pažangios „contactless“ tipo savitarnos kasos iš esmės netgi sprendžia ir tam tikras socialines problemas, kadangi palengvina apsipirkimą emociškai jautresniems ir uždaresniems žmonėms.

„Šiuo atveju savitarnos kasose apsiperkantys žmonės gauna maksimalų privatumą, norėdami įsigyti intymesnių prekių, dėl kurių kartais net ir nepelnytai būna gėda. Ne paslaptis, kad kai kuriems tai išties sukelia bereikalingą emocinį diskomfortą. Naudų čia atranda ir darbo dienas parduotuvėse leidžiantys pardavėjai, kurie šių kasų dėka gali išvengti kontakto su pavargusiais, skubančiais ir kartais piktesniais pirkėjais“, - pasakoja J. Stulpinas.

J. Stulpinas atskleidžia, kad viena iš siekiamybių - kryptingai eiti visiškai bekontakčio apsipirkimo link. Ir nors tai yra pirkėjų padiktuoti poreikiai, kartais priprasti prie jų visiems prireikia laiko.

„Šiandien vertinant praktikoje jau išbandytas technologijas, tokias kaip savarankiško skenavimo priemonės ar mobiliuosiuose telefonuose instaliuotos mokėjimo kortelių funkcijos, pastebime, jog pradžioje žmonės nesiryžta jų naudoti. Galbūt yra abejojama duomenų saugumu ar tiesiog trūksta žinių, kaip teisingai naudotis dar neišbandytomis technologijomis. Dėl to tiek mes, tiek prekybininkai turime padėti žmonėms peržengti šį barjerą ir padėti atrasti greitesnius bei patogesnius apsipirkimo būdus“, - teigia „StrongPoint Technology“ vadovas.

Kitos įmonės, teikiančios panašias paslaugas

Be UAB "Nemuno Būstas", rinkoje veikia ir kitos įmonės, teikiančios panašias paslaugas:

• UAB „DOMUS SERVICE”: Teikia kompleksines ir dalines pastatų administravimo paslaugas.
• Įmonė "LUMENAS": Užsiima namų šiltinimu putomis.
• „BonoDomo“: Skaitmeninė savitarnos platforma, skirta valdyti daugiabučių namų užduotis.
• UAB "ADMI“ - įmonė, teikianti visas pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas.
• Civinity Namai - viena didžiausių statinių priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse.

UAB „DOMUS SERVICE” teikia kompleksines ir dalines pastatų administravimo, inžinerinių tinklų priežiūros, valymo ir aplinkos tvarkymo paslaugas. Įmonė vykdo nuolatinį pastatų būklės stebėjimą, energijos sąnaudų stebėjimą bei atlieka užsakovų poreikių analizę.

Pastato priežiūra - saugumo garantas. Švari gyvenamoji aplinka - tai dalis namų jaukumo. Neišleiskite namų šilumos pro langus, sienas, stogą! Visais netikėtų gedimų atvejais Jums padės „Mano BŪSTAS“ avarinės komanda.

tags: #mano #bustas #nemunas #savitarna