Jau netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas grasina gerokai patuštinti gyventojų pinigines. Mat Lietuvoje brangsta centralizuotai tiekiama šiluma. Centralizuotą šilumą tiekiantys įvairių šalies miestų šilumos tinklai prognozuoja, kad šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną, priklausomai nuo regiono, gali išaugti 10-60 proc., palyginti su praėjusiu šildymo sezonu.
Tiesa, daug kas priklausys nuo to, kokios būklės daugiabučiuose gyvenama. Senuose ir nerenovuotuose pastatuose šilumos bus suvartojama daugiau, naujuose ar modernizuotuose daugiabučiuose - mažiau.
Tačiau ar yra būdų, kaip daugiabučių gyventojams savo pastangomis ir be didelių investicijų bent kažkiek sumažinti šilumos suvartojimą ir tuo pačiu - sąskaitas už šildymą?
Julius Žilinskas, vadovaujantis daugiabučių priežiūros darbams įmonėje „Mano būstas“, teigė, jog bendrovė pasirūpino, kad Lietuvoje šildymo sezonui būtų paruošti visi administruojami daugiabučiai namai.
„Pastatų priežiūros specialistai daugiabučiuose atliko nemažai darbų, kurie užtikrina, kad šaltuoju metų laiku namuose būtų šilta, o šiluma būtų vartojama taupiai. Darbus vykdėme Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Biržuose, Tauragėje, Radviliškyje, Šilutėje ir Šilalėje. Iš viso žiemos sezonui paruošėme daugiau nei 3500 daugiabučių namų“, - sakė J.Žilinskas.
Įmonės specialistai darbus atliko bendrojo naudojimo patalpose, tačiau „Mano BŪSTO“ atstovas pastebi, kad pastaruoju metu ir patys gyventojai ėmė labiau rūpintis, kad jų butuose būtų šilta, o šiluma nebūtų švaistoma veltui. Anot jo, iki šildymo sezono pradžios atlikus nesudėtingus namų darbus, be didesnių investicijų galima sutaupyti iki 10 proc. šilumos.
Štai keletas patarimų, kaip sumažinti šilumos suvartojimą ir sutaupyti pinigų.
Efektyvūs šilumos taupymo būdai
- Langų ir durų sandarinimas: Vienas iš veiksmingų būdų, kurį gali nesunkiai įgyvendinti kiekvienas gyventojas - tai nesandarių langų ir durų izoliavimas. Sandarinti langus geriausia šiuolaikinėmis izoliacinėmis priemonėmis, kurios nėra brangios, tačiau efektyvios.
- Tikslingas užuolaidų bei žaliuzių naudojimas: Kitas patikimas ir nieko nekainuojantis būdas - tikslingas užuolaidų bei žaliuzių naudojimas. Dienos metu jas reikia atidengti, kad į patalpas patektų kuo daugiau saulės šilumos, o nakties metu jos turėtų būti uždengtos. Šaltuoju sezonu dienos metu jas reikia atidengti, kad į patalpas patektų kuo daugiau saulės šilumos, o nakties metu jos turėtų būti uždengtos.
- Šilumą atspindintis ekranas už radiatorių: Dar vienas vos keletą eurų kainuojantis šilumos taupymo būdas - už radiatorių montuojamas šilumą atspindintis ekranas. Anot J.Žilinsko, tai į foliją panaši plėvelė, kuri įrengiama tarp sienos bei radiatoriaus.
- Temperatūros reguliavimas: Išvykstant iš namų, ar einant miegoti patarčiau šildymą sumažinti bent keletu laipsnių. Įrodyta, kad sumažinus patalpų temperatūrą 1 laipsniu, sutaupoma apie 5 proc.
- Vėdinimas: Daugiabučių gyventojus jis taip pat paragino nepamiršti vėdinti patalpų net ir šalčiausiomis dienomis. Prasidėjus šildymo sezonui kambarius reikėtų vėdinti trumpai, bet intensyviai - taip neatšaldysite atitvarų.
- Šildymo prietaisų priežiūra: Prieš pradedant kaisti radiatoriams visuomet skatiname gyventojus užsandarinti savo buto langus ir duris, jei pastarieji yra seni, neužstatyti ar neuždengti šildymo prietaisų, už radiatorių įrengti šilumą atspindinčius ekranus.
- Kiti patarimai: Saulėtą dieną patarčiau atidengti užuolaidas - taip greičiau prišils kambariai. Beje, žiemą reikėtų vengti be reikalo jungti gartrauktį ar ventiliatorių.
„Mano BŪSTO“ atstovas pridūrė, jog gyventojai, pastebėję, kad jų name yra nesandarių langų, neveikia durų pritraukėjai ar matosi kiti defektai, apie tai turėtų pranešti namo administratoriui. Greičiausias būdas tai padaryti - per mobiliąją programėlę „eBŪSTAS“ arba paskambinus į klientų informavimo centrą.
Šildymo sezono pradžia ir dažniausios problemos
Šildymo sezono pradžią ir pabaigą daugiabučiuose nustato miestų savivaldybės, kai oro temperatūra tris paras iš eilės nukrenta žemiau 10 laipsnių. Tiesa, gyventojams pageidaujant, šildymą galima įjungti ir anksčiau, tačiau tuomet reikia kreiptis į savo namo administratorių.
Šildymą daugiabučiuose namuose šildymo sistemų prižiūrėtojai turi įjungti per 3 darbo dienas nuo savivaldybės įsakyme numatytos datos.
J.Žilinskas sako, kad jei per tris darbo dienas nuo paskelbtos šildymo sezono pradžios namas nepradeda šilti arba šilo, tačiau po to atšalo, dažniausiai yra dvi tai lemiančios priežastys.
„Kadangi daugelyje daugiabučių namų šildymo sistemos yra automatizuotos, oro temperatūrai pakilus virš 12 laipsnių, šildymas automatiškai sustabdomas, o temperatūrai nukritus šiluma paleidžiama vėl. Jeigu visgi lauko temperatūra yra žemesnė negu 12 laipsnių, o radiatoriai nešyla, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir šiluma nebegali cirkuliuoti. Tuomet gyventojai gali patys pabandyti nuorinti radiatorius arba informuoti namo administratorių. Gavę pranešimą mes pasirūpinsime, kad gyventumėte šiltai“, - teigė J.Žilinskas.
Kaip išleisti orą iš radiatorių?
Norime priminti, kad greičiau sušilti Jūsų namams padės vienas iš paprasčiausių būdų - susikaupusio oro išleidimas iš radiatorių.
Pasiimkite 0,5 l talpos dubenį ir atsuktuvą. Įrankio pagalba pasukite nuorintojo varžtą arba rankenėlę ir išleiskite orą iki vandens bėgimo pradžios. Jei Jūsų radiatorius senas - orą išleiskite čiaupo pagalba.
Renovacija - ilgalaikis sprendimas taupymui
„Žvėriškai augant energijos resursų kainoms, mažiausią įtampą prieš artėjantį šildymo sezoną pajus būtent renovuotų daugiabučių namų gyventojai - jų sąskaitos už šildymą bus gerokai mažesnės.
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio ES. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.
„Mano BŪSTAS“ yra įgyvendinęs daugiausia daugiabučių renovacijos projektų tarp būsto administravimo įmonių Lietuvoje - 172. „Nežadame sustoti - šiuo metu skirtinguose Lietuvos miestuose kuruojame dar 127 daugiabučių namų renovacijos procesus, kurie leis auginti energinį pastatų efektyvumą ir garantuos klientams mažesnę priklausomybę nuo didelių energijos resursų sąnaudų. Draugiškai aplinkai tarnaujančius namų modernizavimo projektus kuruojame jau septynerius metus“, - pasakoja V.
Renovacija - ganėtinai sudėtingas ir kompleksiškas projektas, kuriame svarbu sužiūrėti kiekvieną detalę: nuo dokumentų parengimo namo renovacijos projektui įgyvendinti ir valstybės paramai gauti iki patikimų darbų rangovų parinkimo ir darbų kokybės kontrolės. „Atnaujinimo darbai pradedami tik gyventojams aptarus ir patvirtinus investicijų planą. Pastato renovaciją atliekame prioriteto tvarka pagal susidėvėjimo mastą“, - sako V.
Vieno daugiabučio atnaujinimas vidutiniškai trunka apie 36 mėnesius.
Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų.
Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija.
Statistika: Renovacija ir CO2 mažinimas
Per vienus metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 251 daugiabučių namų renovacijos projektus.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| CO2 išmetimų sumažėjimas per metus | 15 687 tonos |
| Įgyvendintų renovacijos projektų skaičius | 251 |
| Šilumos sutaupymas po renovacijos | 50-70% |
Šildymo būdo keitimas
Registrų centras primena, kad duomenys apie kiekvieno nekilnojamojo daikto šildymo būdą yra kaupiami Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto kadastre.
„Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami matininko parengtos kadastro duomenų bylos ir kadastro duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų pagrindu. Todėl norint atnaujinti informaciją apie pasikeitusį šildymo būdą, būtina pateikti atnaujiną kadastro duomenų bylą ir statybos darbų, kurie buvo atlikti keičiant šildymo būdą, teisėtumą patvirtinantys dokumentai“, - pranešime žiniasklaidai sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Dokumentus, patvirtinančius šildymo būdo pakeitimo faktą, Nekilnojamojo turto kadastrą tvarkančiam Registrų centrui galima pateikti per informacinę sistemą „Infostatyba“, el. paštu, paštu ar atvykus asmeniškai į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.
Teisės aktų nustatyta tvarka, keičiantis tik vieno buto, esančio daugiabučiame name, šildymo būdui, kai viso namo šildymo būdas nesikeičia, kartu su atnaujinta buto kadastro duomenų byla turi būti pateiktas ir statybos užbaigimo aktas.
Tuo atveju, kai keičiasi viso daugiabučio namo ir visų jame esančių butų šildymo būdas, turi būti pateikta atnaujinta viso daugiabučio namo kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimo aktas. Kiekvienam butui atskirai kadastro duomenų bylos atnaujinamos ir duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi namo statybos užbaigimo akto pagrindu.
Jeigu keičiasi šildymo būdas individualiuose gyvenamuosiuose namuose, kartu su atnaujinta kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo pasirašyta ir „Infostatyboje“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Šildymo būdo keitimas traktuojamas kaip paprastasis pastato remontas.
Šildymo sistemos skirstomos į:
- Centrinio šildymo sistemą
- Vietinę šildymo sistemą
Centrinio šildymo sistema dar skirstoma į:
- Bendrą centrinio šildymo sistemą
- Individualią centrinio šildymo sistemą
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai NT objektų šildomi centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų būdu, vietine šildymo sistema, taip pat krosnimi. Per pastaruosius keletą metų ženkliai padaugėjo prisijungusių prie bendrosios centrinio šildymo sistemos, individualios šildymo sistemos, taip pat vietinės šildymo sistemos objektų.
Nuo vasaros pradžios daugiabučius prižiūrintis „Mano BŪSTAS“ ėmėsi pasiruošimo šildymo sezonui darbų visuose įmonės administruojamuose namuose. „Nors vasarą daugeliui yra atostogų metas, mūsų tarnyba dėjo maksimalias pastangas, kad visi prižiūrimi daugiabučiai namai per šiltąjį sezoną būtų laiku parengti šildymo pradžiai.
„Nuo vasaros pradžios daugiabučiuose izoliavome ir tvarkėme vamzdynus, keitėme susidėvėjusius ventilius, įvairias sklendes, apsauginius vožtuvus, drenažo ventilius, atlikome šilumos punktų hidraulinius bandymus, tvarkėme susidėvėjusias tarpblokines siūles bei vykdėme kitų sistemų patikrą. Nuolat siūlome ir diegiame tvarius, šilumą taupančius sprendimus, todėl šiandien beveik 90 proc. mūsų administruojamų namų šilumos punktai yra modernizuoti. Dėl to didžioji dauguma mūsų klientų šildysis taupiau, negu tie gyventojai, kurie iki šiol nepritarė šildymo sistemų modernizavimui. Be to, 50 proc.
Jis paaiškino, kad renovuoti šilumos punktai, lyginant su senaisiais, padeda sutaupyti apie 15 proc. suvartojamos šilumos. Gyventojams, kurie svarsto apie šilumos punkto modernizavimą, J.Žilinskas pataria apie tai galvoti einamojo šildymo sezono metu, nes visas modernizacijos procesas užtrunka ne vieną mėnesį.
Artėjantį šildymo sezoną mažiausiai rūpesčių dėl brangstančių energijos išteklių turės renovuotų namų gyventojai. J.Žilinsko teigimu, šilumos suvartojimas kone labiausiai priklauso nuo pastato būklės, tačiau šalia egzistuoja paprasti ir mažai investicijų reikalaujantys šilumos energijos taupymo būdai, kuriuos gali naudoti visi būstų savininkai.