Šiomis dienomis vis dažniau susiduriama su tvarumo ir ekologijos temomis, o ne vienas iš mūsų stengiasi savaip prisidėti prie Žemės švarinimo ir tausojimo. Visame pasaulyje žmonėms stengiantis kuo labiau saugoti gamtą, neatsilieka ir mūsų tautiečiai. Tik lietuviai nebūtų lietuviais, jei nesugalvotų ko nors išskirtinio.
Oro tarša ir transportas
Viena iš priemonių, kurią aplinkosaugininkė J. Šiais laikais daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo be greitas keliones suteikiančių ir patogių automobilių. Visgi, vilnietis Aurelijus Miciulis išdrįso atsisakyti šio malonumo ir jau devintus metus iš eilės pagrindine savo transporto priemone renkasi viešąjį transportą. 41-erių metų vilnietį Darių Ratkevičių nesunkiai galima pastebėti mieste pralekiantį su dviračiu. Dažniausiai Darius ant dviračio vyksta į darbą arba iš jo, o tokią transporto priemonę vyras renkasi jau daugiau nei 10 metų. Įdomiausia tai, kad Darius dviračiu į darbą vyksta net žiemą. Darius pasakojo, jog dviračiu pradėjo važinėtis daugiau nei prieš 10 metų.
Lietuva apskųsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Neįgyvendinus oro taršos mažinimo įsipareigojimo dabar šaliai gali grėsti milijonus per dieną siekiančios baudos. Viena priežasčių, kuri trukdo Lietuvai sumažinti oro taršą, yra vienas seniausių dyzelinių automobilių parkų Europoje. Norvegija pasaulyje pirmauja pagal elektromobilių paplitimą. Praėjusiais metais šioje šalyje 9 iš 10 naujų parduotų automobilių buvo būtent elektromobiliai.
Druskininkai tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris atsisakė degalais varomų autobusų ir visą parką pakeitė elektra varomais. Tokio žingsnio imtasi dėl ekologijos. Skaičiuojama, kad per metus kurorte kursuojantys autobusai į orą išmesdavo daugiau nei šimtą tonų teršalų. Indijoje sukurtas pirmasis saulės energija varomo automobilio prototipas. Automobilių gamintojai planuoja, kad rinkoje jis atsidurs už pusantrų metų. Tiesa, nors saulės energija varomų automobilių idėja skamba puikiai, automobilis per dieną galės nuvažiuoti vos 10 kilometrų. Naujasis žydros spalvos automobilis, pristatytas Indijos automobilių parodoje, gavo „Evos“ vardą. Saulės baterijos pritaisytos ant stogo.
Ir kokios gi naujų EV kainos Lietuvoje? Žvalgomės toliau! (II dalis)
Įvardijo, kokius elektromobilius gali įpirkti lietuviai ir kas gali gauti 6 tūkst. Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs - jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės.
Atliekų tvarkymas ir perdirbimas
Miestuose dygstantys tekstilės atliekų konteineriai parodė, kiek spintose turime prikaupę nereikalingų apdarų. Tūkstančiai tonų per metus - tiek lietuviai atsikrato nereikalinga tekstile, kuri atsiduria konteineriuose. Marijampolėje tekstilės konteineriai pastatyti maždaug prieš metus. Pamiškėse ar upėse išmetamos padangos vis dar yra didžiulė problema. Kaune gamtos mylėtojai sutvarkę vieną upeliuką, iš jo ištraukė šimtus padangų. Jas perdirbusi įmonė pagamino dangą sporto aikštelei ir įrengė ją parke.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos verslui nori išdalinti milijonus eurų, jei šis sugebės nereikalingas šiukšles ir atliekas perdirbti ir pavers jas naujais produktais. Pasak valdžios, per mažai Lietuvos įmonių gamyboje naudoja šiukšles. Nuo liepos 1 d. prekybos tinklai nemokamai nebedalins plastikinių maišelių. Už kiekvieną iš jų teks mokėti veikiausiai iki 5 euro centų. Siūloma alternatyva - daugkartiniai maišeliai. Tačiau jie brangesni, vienas maišelis gaili kainuoti ir 22,9 euro. Gyventojai jau dairosi daugkartinių maišelių, tai pastebi ir jų pardavėjai.
Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę Europos Sąjungoje (ES): vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, kuriems suirti reikia daugiau nei 500 metų. Tad reikėtų jų atsisakyti - ateityje, greičiausiai, taip ir bus. O alternatyvų, pasirodo, yra nemažai. Už vienkartinius plastikinius maišelius vaisiams, daržovėms ar kitoms prekėms gali tekti mokėti. Esą tada žmonės mažiau jų mėtys. Dėl to parlamentarai turėtų balsuoti jau šią Seimo sesiją. Gyventojai tokiam sprendimui, dėl kurio pabrangs apsipirkimas, negaili kritikos. Kiti sako, kad žmonės, net jei ir mokės už maišelius, jų mėtyti nesustos.
Žiedinė ekonomika ir kūrybiškumas
Savo būdą tam yra atradusi ir kaunietė Paulina Ružauskaitė, kuri iš senų knygų viršelių gamina stulbinančias užrašines. Konferencijų stalą į virtuvės komplektą perdarę Adelė ir Paulius tikina, kad tvariai gyventi visai nesudėtinga. Kaip tik, kuo dažniau ką nors pernaudoji, tuo daugiau idėjų, kaip tai padaryti, atsiranda. O štai perteklinių daiktų kiekį namuose sumažinusi Sandra tai rekomenduoja padaryti ir kitiems - esą susitaupo labai daug laiko.
Daugelis pamatę auksarankės 34-erių vilnietės Vainoros Blaškevičiūtės darbus negali atitraukti nuo jų akių. Moteris gyvenime atrado širdžiai mielą darbą - ji vienoje rankoje laikanti dažų kibiriuką, o kitoje teptuką naujam gyvenimui prikelia ne vieną dešimtmetį skaičiuojančius baldus. Užsiimti senų baldų naujinimu Vainora niekuomet neketino ir neplanavo. 60-ies metų kaunietės Ilonos Kristinos Aglinskaitės (Lepordos) namuose gimsta tikri stebuklai. Meniškos prigimties moteris iš įvairių audinių atraižų kuria stulbinančio grožio skirtukus knygoms, kurie stebina aplinkinius, o tiems, kuriems nusišypso laimė, - Ilona juos padovanoja.
Kaunietė Greta Girdžiūtė-Kazlauskienė užsiima vaikų ir kitų įspūdingų švenčių dekoravimu bei organizavimu, tačiau šiais metais nusprendė imtis ir naujos veiklos - kapų puokščių kūrimo, kurias Greta pardavinėja Kaune, Karmėlavos kapinėse penkias dienas - nuo sekmadienio iki pat lapkričio 2 dienos. Greta pasakoja, kad tai pirmieji metai, kai ji nusprendė pradėti gaminti ir dekoruoti kapų puokštes. „Šiais metais norėjosi kažko išskirtinio. Artėjant Vėlinėms prekybos centrai nukrauti vienkartinėmis žvakėmis, o turguose pilna prekiautojų, kurie siūlo puokštes iš dirbtinių gėlių. Tačiau prieš perkant dirbtines gėles ar kalnus žvakių reikėtų pagalvoti apie ekologiją bei apie tai, kokia iš tikrųjų yra kapų puošimo prasmė.
Miškai ir biologinė įvairovė
Liepos pradžioje prie Seimo skambėjo benzopjūklo garsai, kuriais Lietuvos žaliųjų partija ragino parlamentinių partijų atstovus pasirašyti jau ilgiau nei metus politikų marinuojamą Nacionalinį miškų susitarimą. Apie tai, kas trukdo pasirašyti susitarimą ir kaip sekasi saugoti Lietuvos miškus, laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Ekologai jas čia atsigabeno keltu kovai su invaziniais augalais. Juos skeltanagės įvertino kaip puikų užkandį ir rupšnoja pasigardžiuodamos. Tad ir ožkos sočios, ir gamta saugi. Neįprastas vaizdas Kuršių nerijai - vietiniai nuo seno naminių gyvulių neaugina, o čia, šalia Pervalkos, visas pulkas lyg niekur nieko besiganančių ožkų. Ten ganosi 26 ožkos.
Ekologinis ūkininkavimas ir vartojimas
Siekiant ekologinių ūkių plėtros ir kokybiškesnės vaikų mitybos, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad į remiamų produktų sąrašą įtrauks ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus.
Mmm koks viliojančiai blizgantis, lygios formos, šviežiai atrodantis, raudonskruostis obuoliukas guli parduotuvės lentynoje.. Taip ir norisi pirkti tokį gražų vaisių. Bet ar jis ekologiškas? Kas yra ekologinis ūkis? Paklausinėkime to vaikų - Lauros, Gretos ir Pijaus! - Gal matei ar valgei kada nors maisto prekę, pažymėtą „Ekologiška“, „Eco“, „Bio“ ženklu? - Taip! - suskubo atsakyti Greta.
Asmeninis indėlis į ekologiją
Nors daugeliui tualetinis popierius yra vienas būtiniausių pirkinių, viena šeima su tuo nesutinka - jie jau daugiau kaip 4 metus visai nenaudoja tualetinio popieriaus. Amber Allen sako, kad, norėdama sumažinti išlaidas ir stengdamasi gyventi tvariau, ji ir kiti jos šeimos nariai iš tikrųjų nustojo naudoti tualetinį popierių.
Aplinkosauga besirūpinanti mama sukėlė aršias diskusijas internete po to, kai atskleidė, kad naudoja daugkartinio naudojimo tualetinį popierių, pagamintą iš senų kalėdinių pižamų.
Puikiu humoro jausmu garsėjanti ir savo gerbėjus pralinksminti gebanti teatro, kino, televizijos aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė nepraranda optimizmo ir vertindama ekologijos iššūkius. Ji tiki jaunosios kartos gebėjimu išsaugoti planetą, o pati nesibjauri rinkti kitų šiukšles jos pamėgtuose gamtos kampeliuose. Juodkrantėje, renkant jūros į krantą išmestus ar žmonių paliktus tuščius butelius, aktorę tik prajuokino jos pusėn mestas komentaras, kad N.