Kelis kartus stebėjau diskusiją, kai protingi ir, iš šono stebint, - laimingi žmonės neranda sutarimo, kas yra laimė. Patys pagalvokit, kas gi ta laimė? Ar laimė, kai alkanas randi maisto? Ar laimė, kai nusiperki naujus batus? Ar laimė, kai tavo vaikas sėkmingai padeklamuoja 16 eilučių eilėraštį ant scenos? Būtent dėl to, kad tiksliai nežinau, kas yra laimė, prieš gerą mėnesį nusprendžiau pažiūrėti ką rašo mokslininkai. Padriką straipsnių ir minčių kratinį pateiksiu ir jums.
Labai įdomus puslapis: Pasaulio laimės apžvalga. Kiekvienas galite pasižiūrėti, tikrai gana smagu Lietuvą matyti gana aukštai. Bet jų duomenys tokie statistiniai, šalti, paremti bendru vidurkiu. O kaip apie asmeninę laimę?
Kaip būti laimingam: patarimai, kaip rasti laimę kasdieniame gyvenime
Laimės apibrėžimas
Trumpai apibrėžti neišeina, bet dauguma psichologų laimę aprašo, kaip trijų komponentų visumą: gausa pozityvių minčių, emocijų ir potyrių, nedidelis kiekis negatyvių, bei daug pasitenkinimo savo gyvenimu. Šiuos tris komponentus turintis žmogus - dažniausiai jaučiasi laimingas ir jo tą laimę galima daugiau ar mažiau išmatuoti spec. psichologiniais testais. Gal ir nelabai tiksliai, bet ne apie tai kalbam. Įdomiau, kas tuos tris komponentus sukuria. Kaip gauti daugiau pozityvių, mažiau negatyvių emocijų ir potyrių ir jaustis „pasitenkinusiu” (satisfied).
Nemaža dalis mokslininkų išskiria trumpalaikę laimę (tokią labiau apčiuopiamą) ir ilgalaikę - kurią vadina prasme (meaning). Pvz. Trumpalaikės laimės - alkanas, pavalgiau, laimingas. Suplyšo batai, nusipirkau naujus, laimingas. Supaprastinant - norų įgyvendinimas (need reduction). Ilgalaikė laimė - kai elgesys, veiksmas ar kažkoks poelgis sukuria šleifą pozityvių jausmų ir atsiminimų, besitęsiantį ilgesnį laiką, vis sukuriantį gerų emocijų. Pvz. išmokius vaiką groti pianinu, kiekvieną kartą, kai dalyvaujame koncerte - jaučiamės laimingi arba žemiškiau, dalyvaujame kasmet „Darom”, rūšiuojam atliekas, neperkam vienkartinių maišelių, kompostuojam - jaučiamės prisidedantys prie pasaulio švarinimo ir gelbėjimo.. Arba kaip kai kurie ponai padarė - rašo nemokamai apie investicijas, šviesina tautą, padeda susivokti ir atrasti sveiką protą finansuose tokiems kaip aš.
Šie du skirtingi komponentai yra vienodai svarbūs. Nes gali būti, kad būdamas turtingas, pastoviai tenkindamas savo primityvius norus, nesijausi tiek laimingas, kaip norėtum.
Istoriškai - laimės terminas kilo nuo termino sėkmė (happiness ir luck). Senovinėje Norvegų kalboje - hap = sėkmė (naudojama ir dabar.. EN -perhaps, happenstance). Senovėje žmonės tikėjo ir manė, kad laimė pačiam žmogui nepaklūsta, čia daugiau sėkmės reikalas (ją galėjo pakeisti dievai, likimas ir t.t.). Šiuolaikiniai žmonės galvoja kitaip. Dar filosofai Sokratas ir Platonas atakavo teiginį, kad likimas įtakoja laimę, jie svarstė, kad laimę susikuriame patys. O kaip? Šį klausimą kelia visos religijus ir visi „gyvenimo vadovai”. Aš visai pritariu istorikui Darrin M. McMahon ir manau, kad laimė - tai nėra vienkartinis jausmas ar procesas. Tai gerai gyvenamo gyvenimo produktas. Laimė neatsitinka. Reikia sunkiai ir ilgai dirbti, treniruoti save, kad ją užsidirbti.
Aristotelis aprašė laimė, kaip gyvenimą pagal savo vertybes (dorybes, virtue). Jeremy Bentham 18 amžiuje prilygino laimę - malonumui (happiness ir pleasure), “The greatest happiness for the greatest number. The greatest good for the greatest number.” Malonumas yra tik viena sudėtinė dalis, bet tai iš viso nėra emocija. Laimė yra rodiklis gero, pilnaverčio gyvenimo. Nemaža dalis filosofų nesutinka su religijų „fizine” vieta laimei, kad ir krikščionių dangumi. Lyg buvimas ten ir matymas iš aukšto, pragarą - būtų laimė (Thomas Aquinas says it is like being “drunk on God”--it’s so great that you’ll be able to look down and see people suffering in hell, which will add to your own pleasure.) Juk malonumas tai tik vienas iš trijų laimės komponentų (teigiamos emocijos).
Nuo Aristotelio laikų - laimė yra kažkas, ką užsidirbi būdamas geru žmogumi, atlikdamas gerus darbus, pasiekdamas meistriškumą įvairiuose gyvenimo aspektuose. Šiuolaikiniai žmonės laimę supranta kaip geltoną veiduką su plačia šypsena. O reikėtų suprasti, kaip visa apimantį gyvenimo būdą (lifestyle), kurio metu laimė - šalutinis produktas. Tu turi apie ją galvoti, dirbti to linkme. Yra ne kartą įrodyta, kad laimingiausi žmonės yra tie, kurie nesifokusuoja ties savo pačių laime, o tiesiog gyvena savo principų ir vertybių vedini, bei stengiasi daryti gerus darbus kitų žmonių naudai. Šiaip reiktų žiūrėti plačiau ir toliau. Neverta savo laimės matuoti pagal kaimyną. Pasaulyje pilna vietų, kur kaimynai būtų kitokie.
Jeigu jūsų kaimynas turi naujausią BMW, bet yra irzlus, agresyvus vairuodamas, savaitgaliais arba po darbo gausiai vartoja alkoholį, kad atsipalaiduotų, šiukšlina gamtoje, nes jam px, prastų mašinų vairuotojai yra lūzeriai ir apskritai, eilėje jis nelaukia, tai nepanašu, kad jis yra labai laimingas. Išorinis spindesys yra viena, o ką jis jaučia savyje yra kita. Nors psichologai kalba, kad labai riboto intelekto žmogus gali būti labai laimingas užtikrinęs tris savo poreikius (pavalgyti, pasidauginti, pašikti..). Ir iš tikrųjų, manau visi artimųjų tarpe pažįstate žmonių, kurie turi daug turto, bet yra nelaimingi. Nemaža dalis jų stengiasi demonstruoti savo materialų turtą, o susitikus pasikalbėti - arba pasakoja, ką pirko, kur buvo, arba skundžiasi dėl vienokių ar kitokių dalykų…
Pvz. Kokie yra šiuolaikinio žmogaus lūkesčiai? Kaip mes suprantame asmens sėkmę? Namas, du automobiliai ir atostogos užsienyje? Koks siauras požiūris… Bet yra ir kitokių žmonių, kurie išlipa iš visuomenės bendro suvokimo, padeda ir kitiems susiprasti (kad ir pvz. BM, galbūt to pats nenorėdamas). Šiaip laimė labai priklauso nuo žmogaus tikslų ir norų. Jeigu jis nori prisigerti ir voliotis iki kito ryto, kai vėl ims bambalį ir prisigers, sunku apibrėžti ar jis laimingas… Dažniausiai visiems aplinkui aišku, kad ne, nors pats veikėjas gali sakyti priešingai. Laimė turbūt ir objektyvus ir subjektyvus reiškinys. Juk religijoje, pvz krikščionių - kentėjimas yra kažkas gilaus, kažkas tokio… O laimė - paviršutiniška ir paprasta. Nusipirk coca-colos, nusipirk masažą - tu jau laimingas.
Realiai, mokslas kalba ką kitą. Tik 10% laimės sudaro tokie dalykai, kaip mokslas, universitetas, santuoka, automobilis, rūbai… 50% - genetika. Juk galimas polinkis į depresiją arba maniją. Optimizmas paveldimas apie 25%.. Likę 40% priklauso nuo to, kaip mes interpretuojame pasaulį. T.y., priklauso nuo mūsų pačių suvokimo. (Sonya Lyubomirsky - 50%/10%/40% formulė). Šiuos 40% mes galime valdyti, keisti. Išmokti. Budizme, judaizme ir krikščionybėje yra skelbiama, kad kartais reikia „išeiti į pasaulį ir palengva tapti geriausia savo versija” pvz. Lotynų kalboje - vargšas (en. poor) yra miser. Iš čia atsiranda nelaimingas (en. miserable). Romėnai žinojo, kad būti bėdžiumi - prastas reikalas.
Pinigai padaro žmones laimingesniais. Aišku, galima nesutikti, bet tiesos yra (iš dalies). Tą suprato ir Aristotelis. Laimė - prabanga. Tu pradedi galvoti apie laimę tik tada, kai pasirūpini visais baziniais poreikiais. Tačiau, pinigų nereikia tiek, kiek jūs tikriausiai galvojate. Pvz. JAV atliktų tyrimų metu nustatyta, kad laimės pojūtis praktiškai nebedidėja viršijus 75.000 dolerių per metus pajamas (6.250 per mėnesį). T.y. Lietuvoje 33.750$ arba 30.405 EUR (2533 EUR per mėnesį) - duomenys pagal perkamąją galią.. Naudojausi duomenimis iš čia ir čia (įdomu pasilyginti, ar ne? Pasirodo, visai neblogai Lietuvoje mes gyvename). Tebunie skaičiai ir ne visai tikslūs, bet ne tame esmė.
2010 metais. Jie padalijo laimę į emocinį gerbuvį (t.y. laimingas veidelis arba susiraukęs) ir į fizinį gerbuvį (turtas, galimybės ir t.t.). Jie nustatė, kad viršijus 70.000$ pajamas per metus, jam didėjant nebėra jokio emocinio gerbūvio gerėjimo. T.y. žmogus nesijaučia laimingesnis, pasiekiamas plato. Kitavertus fizinis gerbūvis - plato niekada nepasiekia. Kuo esi turtingesnis, tuo fizinis gerbūvis (gyvenimas) gerėja. Todėl negalima sakyti, kad pinigai nenuperka laimės. Pinigai, pasirodo laimę nuperka. Tik ne visą visą laimę, o jos dalį. Tą, kuri išlieka neilgai.
| Pajamos per metus | Emocinis gerbūvis | Fizinis gerbūvis |
|---|---|---|
| Iki 70.000$ | Didėja | Didėja |
| Virš 70.000$ | Plato | Didėja |
„Išsivaliau dantis. Pasidariau kavos. Dalis kavos nukrito šalia puodelio, reik išvalyt. Išgėriau kavą, bet puodelyje liko kavos tirščių, reikia išsiplauti. Išvariau į darbą, autike buvo daug žmonių, gavau stovėti šalia seno dieduko, kuris neturėjo visų dantų, buvo labai arti manęs ir smirdėjo šlapimu. Blah blah, blah. . . , tada toliau dirbau ir vakare grįžau namo.” Būna viena kita panaši istorija. Bet didžioji dalis kelia savo geriausias dienas, nuostabiausias nuotraukas, prabangą ir turtus atspindinčius vaizdus. Na arba savo vaikus. Šitą aš suprantu..
Bet mes tada matome visą šitą briedą ir galvojame “Na mano gyvenimas kur kas prastesnis. Aš dirbu ta patį (geriau/blogiau), kodėl man taip neišeina.. Kas man negerai?”. Ir nors suprantam, kad čia tik momentas, akimirka, pasamonėje kyla noras save lyginti su tuo visuomenei priimtinu standartu, kuris rodomas viešai ir visai neatspindi realybės. Ir reikia save įtikinti, kad tai nėra tai, ką matome. Tik maža dalis pozityvių postų ar vaizdų yra ne apie pinigus ar su jais susijusius dalykus. Turtas = sėkmė = populiarumas = laimė? Tai ar pinigai perka laimę? Šiuose įrašuose švenčiama sėkmė, pasisekimas, tai prilyginama laimei.
Psichologai teigia, kad gyvenimas šiaip yra nesėkmių, bandymų ir klaidų ciklas, kol kažkas ką darome pagaliau pavyksta. Nepavyko, padarei išvadas, pavyko. Tada vėl nepavyko, darai išvadas. Tai yra normalu. Taip išmokstame vaikščioti, važiuoti dviračiu, skaityti, kalbėti ir t.t. Nesėkmes galima ir reikia švęsti (be torto ir žvakučių, bet savyje - dabar jau žinau, ko reikia, kad kitą kartą pavyktų.) Juk pvz. įvairių su technika ar technologijomis susijusių sričių žmonės nori kuo greičiau sulaukti, kol kažkas (veiksmas) nepavyks. Jie padarys išvadas, pakitimus, žinos priežastį, kodėl nepavyko, pasimokys iš nesėkmės ir galiausiai aplenks konkurentus. Reikia būti optimistais.
Taip. Mes visą laiką bandome save lyginti. Jeigu lyginame save su tais, kuriems kažkas geriau sekasi - galbūt rasime įkvėpimo tobulėti. Jeigu lyginsime save su tais, kuriems kažkas prasčiau sekasi - rasime priežastį būti dėkingais. Bet žmonės daug dažniau lyginasi su tais, kurie „aukščiau” ir akcentuoja tai, ką tie „aukščiau” turi, o jie neturi. Palyginimas su tais kur „žemiau” ar su tai, ką jie turi, o tie „žemiau” neturi, nedaro tokios įtakos gyvenime.
Dr. Ebby Elahi yra pasakęs, “Jeigu tu žiūri į savo gyvenimą per stiklą, kuris mažina - matai daugiau ir susikuri vaizdą, kai kasdieniai svyravimai aukštyn-žemyn pasidaro dulkėmis po tavo kojomis, tavo ilgame ir gražiame gyvenimo kelyje”.
Dr. Dr. Daryk daugiau gerų darbų kitiems. Leisk pinigus ir laiką pojūčiams ir potyriams, o ne daiktams. Savo darbą (ten kur praleidi vos pusę savo gyvenimo) pakeisk arba papildyk į tokį, kur būtų priimtini siekiai, tikslai ir prasmė. Tam, kad norėtum eiti į darbą, o ne kas rytą save verstum eiti ten, kur tau negera. Norėk būti geru specialistu, meistru, „reference tašku”. Mindfullness. Vienas šiuo metu labai populiarus žodis, bet toks teisingas. Laimei irgi galioja socialinis gradientas, kai laimė labiau įtakojama sociometrinių faktorių (pvz. kitų žmonių pagarba, pačio pasitenkinimas ir žinojimas, kad esi savo srities meistras - specialistas - guru), negu socioekonominiai faktoriai (pvz. pajamos).
Vis dėlto svarbūs yra ir pinigai! Šiuolaikiniuose darbuose apie žmogaus socialinę motyvaciją aprašomi trys universalūs, nepakeičiami psichologiniai poreikiai: kompetencija (meistriškumo jausmas), autonomija (pasirinkimo, laisvos valios, laisvės, noro jausmas) ir sąryšis (ryšio, bendrumo jausmas). Pinigai svarbu, ju reikia tiek, kiek reikia. Laimę reikia užsidirbti, ji iš niekur neatsiras. Dirbk tau patinkantį darbą. Būk gerbiamas, laisvas. Turėk draugų. Lavink ir treniruok kūną ir protą.
Kaip ir sakiau, daug palaidų teiginių.
Maslow piramidė
Paskutiniu metu vis dažniau girdžiu žodžių junginį „laimės paieškos“. Nežinau kodėl, ar todėl, kad mano draugai iš tiesų patiria krizę, ar todėl, kad ją patyriau pati ir pradėjau reaguoti į aplinkinių pasisakymus šia tema. Nepaisant priežasties, laimės tema visada įdomi apmąstymams. Pagrindinis dalykas, kuris mane neramina paskutiniu metu, yra tai, kad žmonės imasi desperatiškų laimės paieškų. Man iš tiesų skaudu žiūrėti, kaip jie save kankina ieškodami tos išsvajotos laimės.
Kas yra laimė? Manau, svarbu suvokti, kad laimė yra narkotikas, kurį gamina smegenys, kad judėtum į priekį. Laimė yra maži ir trumpalaikiai apdovanojimai už tai, kad tu socializuojiesi, pasieki savo tikslų darbe ar kitoje veikloje, atrandi kažką naujo. Pagalvokite, kada būnate laimingi. Kai nukrenta, tas taip ilgai išvargtas kilogramas, po ilgalaikių pastangų jus paaukština ar pavyksta pagaminti skanų patiekalą. Gyvenimas kupinas mažų ir didelių laimėjimų. Bet kas nutinka, kai pasiekiate tą laimėjimą? Ogi atsiranda naujas tikslas ir vėl viskas iš naujo. Laimę prilyginčiau alkiui, skausmui ar seksui. Alkis tai mūsų smegenų signalas, kuris neleidžia mirti badu. Skausmas mus apsaugo nuo rimų sužalojimų ir moko kas mums yra pavojinga. Seksas yra malonus, tam, kad visuomenė daugintųsi. Kai jaučiame alkį, valgome. Kai mums skauda, nebetęsiame veiklos, kuri sukelia skausmą. Kai norime orgazmo, mylimės. Lygiai taip pat ir laimė turi savo paskirtį. Laimė yra tai, ką gauname po sunkaus darbo arba nusižengimo savo įprastai rutinai. Todėl lengviausia patarti -susikurk kuo daugiau tokių akimirkų ir būsi laimingesnis. Bet pagrindinė laimės savybė yra trumpalaikiškumas. O darbas, kurį įdedame laimei pasiekti dažnai būna ilgalaikis ir lydimas savęs smerkimo, ieškojimo, bemiegių naktų, ašarų ir daugelio kitų neigiamų dalykų. Manau daugelis žinote garsųjį piešinį su asilu ir morka. Mano nuomone, jis puikiai pavaizduoja, kas yra laimė.
Mes esame asilai ir žinome, kad laimė yra visai šalia, ranka pasiekiama. Bet vis negalime jos pasiekti, kaip asilas morkos. Po kiekvieno didesnio žingsnio geriau užuodžiame jos kvapą, bandome krimstelėti. Morkos gauti niekaip nepajėgiame, bet kvapas ir vaizdas toliau vilioja mus stengtis, bėgti, daryti. Aplink pilna patarimų, kaip būti laimingam. Išgirsite garsias frazes, tokias kaip „išeik iš komforto zonos“, „tobulėk“, „veik“ ir „tik tu esi atsakingas“. Ir tame yra daug tiesos. Didelei daliai visuomenės vis dar svarbu išgirsti šias tiesas ir jomis vadovautis. Suprasti, kad niekas kitas, tik jie patys atsakingi už savo gyvenimą ir kokia nuotaika jame vyrauja. Visuomenę būtų galima suskirstyti į tris dalis pagal pažiūrį į laimę.
Pirmoji, ir deja vis dar didžiausia, dalis yra ta, kuri kaltina visus (tik ne save) dėl to, kad yra nelaimingi. Į šią kategoriją patenka ir žmonės, kurie išvis neigia laimės egzistavimą. Šuos visuomenės veikėjus galima atpažinti pagal reguliariai blogą nuotaiką, blogą Lietuvą, blogus jos politikus, per mažą algą, ištvirkusias žvaigždes, didelį nusikalstamumą, neišprususį jaunimą ar gyventi trukdančius pensininkus. Tai žmonės, kurie visame kame atranda blogo. Dažniausiai jų politinė pozicija yra prieš. Ir visai nesvarbu prieš ką, svarbiausia - prieš. Visi tie, kurie yra laimingesni, turtingesni ar kažkuo geresni už juos yra vagys arba turėjo geresnes galimybes pasiekti to, ką pasiekė. Tai kategorija žmonių, kurie visada ras, kaip paaiškinti, kodėl jie nieko nepasiekė. Tik tame paaiškinime niekad neišgirsi nei vieno kaltinimo nukreipto savo atžvilgiu.
Antroji žmonių kategorija žino kad laimė yra ir žino, kad tik jie patys yra už tai atsakingi. Jie stengiasi, daug dirba, siekia vis naujų tikslų. Pasiekia vieno ir imasi kito. Ir taip vis daugiau ir daugiau. Dažnai iš tokio žmogaus gali išgirsti frazes „aš turiu per mažai veiklos“, „aš turiu numesti dar penkis kilogramus“, „aš turiu pasiekti vadovo poziciją“, „aš turiu tai išmokti“ ir panašiai. Šie žmonės gauna savo laimės dozę. dozę. Ir pradeda savo kelionę iš naujo, kad gautų dar. Jei esate toks žmogus, stabtelkite minutę ir atsitraukite nuo savo gyvenimo per pora žingsnių. Pažiūrėkite į jį. Pažiūrėkite į save. Ar jūs tai kontroliuojate?
Yra ir trečioji grupė. Tai žmonės, kurie supranta laimės esmę. Laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ gerbiamas profesorius Vytautas Lansbergis, paklaustas laimės formulės, sakė „O kas ta laimė? Pilnatvė? Taip nebūna, kad viskas tavo gyvenime būtų gerai vienu metu.“ Ir tai reikia suprasti. Tai reikia priimti. Nesupraskite manęs neteisingai. Aš tikrai nesakau, kad reikia grįžti į pirmąją visuomenės kategoriją ir nieko nedaryti. Bet reikia įsiklausyti į save. Paskutiniu metu mano dažniausias patarimas žmonėms, kurie man rūpi - pasikalbėk su savimi. Atsisėsk ir rimtai, nuodugniai paanalizuok kas tau trukdo džiaugtis gyvenimu.
Pirmiausia reiktų nepamiršti Maslow piramidės. Jei nepakankamai miegi, nesportuoji, valgai prastą maistą, neturi laiko ir erdvės sau, tu negali tinkamai susidoroti su aplink esančiu stresu ar džiaugtis gyvenimu. Taigi pradėti siūlau būtent nuo to. Ir nereikia savęs lyginti su Afrikos vaikais. Tavo aplinka kitokia, todėl kitokie ir poreikiai. Tavęs nedžiugina tavo gyvenimas? Pirmiausia pradėk normaliai miegoti ir sveikiau valgyti. Išeik į gryną orą ir padaryk mankštą ryte. Skirk bent šiek tiek laiko tik sau. Pabūk tyloje ir ramybėje be baimės, kad kažkas įsiverš į tavo vienatvę. Gali medituoti, gali tiesiog mąstyti. Negali to padaryti namuose, tebūnie, sėsk į automobilį ir važiuok ten, kur galėsi tai padaryti. Tik tada, kai patenkinsi savo fiziologinius poreikius galėsi galvoti apie gyvenimo džiugesį.
O dabar klausimas antrosios grupės atstovams - ar tik ne laimės siekimas iš jūsų atima dalį miego, tas vienatvės valandėles ir sveiką mitybą? Juk nėra laiko, ar ne? Kai patenkinsi savo fiziologinius poreikius, nustok save smerkti. Nustok save laužyti ir kankinti. Juk jei sieki laimės, tu vis nepakankamai gerai kažką padarai, nepakankamai pasistengi. Per ilgai buvai su draugais, per mažai laiko skyrei darbui. Save reikia mylėti labiau nei bet ką kitą. Įsiklausyk į save. Jei išgirsi, kad tau trūksta ramybės, neik susitikti su būriu draugų, net jei anot aplinkinių, būtent tai tau turėtų padėti pasijausti geriau. Nebijok, kad jei praleisi susitikimą, draugai nustos su tavimi bendrauti. Net jei taip ir nutiks, tu nepražūsi. laisvesnis ir pačios vienatvės tau reikės mažiau. Būsi pilnas, ramus ir tvirtai stovėsi ant žemės. Nepamiršk - tu niekam nieko neprivalai. Aš nesiūlau tapti neatsakingu. Aš siūlau daryti tai, ką širdis liepia daryti. Jei susitiksi su draugais ar šeimynykščiais tik dėl to, kad privalai, nei viena pusė nebus laiminga. Jei darai kažką prieš savo valią kiti tai jaučia. Tokie veiksmai ilguoju laikotarpiu nesuteikia džiaugsmo nei vienai pusei. Be to, nepamiršk, kad ir kiti tau nieko neprivalo. Todėl nepyk, jei kitas nenori tavęs matyti ar su tavimi bendrauti. Duok jam tą ramybės minutę ir jis grįš pas tave su šypsena. Kiekvienas žmogus yra savotiškas. Tai, kad esi kitoks nei dauguma, nereiškia, kad esi blogas. Geriau vertink tai, nei smerk save ir versk tapti kažkuo kitu. Nesmerk ir kitų - jie irgi kitokie. Išmok priimti dalykus tokius, kokie jie yra. Daug efektyviau yra nustoti su viskuo kovoti ir išmokti su tuo gyventi. Dažnai laimės receptus išgirsi iš žmonių, kurie suserga mirtina liga, netenka artimųjų, tampa neįgalūs, netenka svajonių darbo ar patiria kitokį rimtą gyvenimo sukrėtimą. Taip yra todėl, kad jie nieko nebegali pakeisti ir suvokia tai. Jie išmoksta priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. maksimalistai - nesakau, kad reikia prisitaikyti, plaukti pasroviui ir besąlygiškai tikėti likimu. Reikia būti aktyviam, bet kartu ir atviram. Prisimenate morką? Iš tiesų tai tik morkų kvapu prisotinta butaforija. Tas kvapas yra mūsų trumpalaikė laimė, bet ilgalaikė pastovi laimė, kokią dažnas įsivaizduoja, neegzistuoja. Taigi, ką siūlyčiau reziumuojant?
Mylėk save. Svarbiausia, nemeluok sau. Turėk ilgalaikę strategiją, o ne taktiką. Suprask, kur eini ir nebėk nesidairydamas aplink. Būk atviras aplinkai. Nesmerk nei kitų nei savęs. Suprask, kad laimė laikina ir naudokis ja savo tikslams pasiekti, bet netapk priklausomas nuo šio narkotiko. Laimė iki šiol buvo tavo gyvenimo tikslas? Pamenu, kažkada mano standartinis gimtadienio palinkėjimas draugams būdavo „Būk laimingas, nes jei esi laimingas, reiškia turi viską, ko reikia“. Dabar linkiu, kad gyvenimas būtų džiugus ir prasmingas.