Ar Reikėtų Būti Kas Tai? Sąžiningumo, Bendradarbiavimo ir Finansinės Atsakomybės Aspektai

Žmonės skirtingai suvokia, kas yra melas. Iš prigimties tikimės kitų tiesos, o patys ją iškraipome. Galbūt meluojame to net nesuvokdami. Tačiau, nors ir esame linkę iškraipyti tiesą, giliai savyje suvokiame skirtumą tarp tiesos ir melo.

Tiesos Sakymo Svarba

Mes nuolat kovojame su savo savanaudiškąja „aš“ dalimi, tačiau kažkas mumyse nori, kad mus pažinotų kaip žmones, sakančius tiesą. Mes nustojame gerbti žmogų, kuris nuolat meluoja, ir gerbiame tą, kuris sako tiesą. Žmogaus „aš“ linkęs meluoti, kai tai duoda asmeninės naudos.

Yra du tiesos sakymo būdai: iššauti ją kaip kulką ir sėti kaip sėklas. Išpyškink tiesą kaip kulką, ir sunaikinsi tarpusavio santykius. Sėk tiesą kaip grūdą ir ji įsišaknys, augs, darydama įtaką žmogui, kurio širdyje yra pasėta. Meilė turi kantrybės sėti. Tiesos sakymo tikslas yra ne smerkti, bet atkurti.

Sąžiningumas visuomet sukuria tarpusavio pasitikėjimą. Gera žinia yra ta, kad tiesos sakymas yra įprotis, kurį galima išsiugdyti. Sakyti tiesą, reiškia prisiimti atsakomybę už savo elgesį.

Kaip Būti Sąžiningam?

• Neslėpti savo silpnybių. Pastangos atrodyti protingesniam, drąsesniam, stipresniam ar labiau patyrusiam atima daug energijos ir jėgų.
• Pripažinti tiesos svarbumą.
• Būti nuosekliam savo elgesiu, žodžiais, tonu ir tuo, ką nori pasakyti. Didžioji dalis žmonių tiki žodžiais tik tuomet, kai ir kūno kalba sako tą patį.
• Rizikuoti dėl tiesos.
• Tesėti pažadus.
• Pasitikėti kitais.

Tačiau, kai meluojame, pamirštame, kad besigindami nesaugome savo santykių nuo sunaikinimo. Laisvė gyventi sąžiningai atveria erdvę turtingiems tarpusavio santykiams. Kai nesakome, ką galvojame, slepiame savo jausmus ir įsitikinimus netgi mažuose dalykuose, sukuriame sau kliūčių iš tikrųjų mylėti.

Bendradarbiavimas su „Priešu“

Dažnai siekdami mums svarbių tikslų privalome dirbti su žmonėmis, su kuriais nesutariame, kurių nemėgstame arba kuriais nepasitikime. Tačiau įsitvirtinusi tradicinio bendradarbiavimo samprata, kuri pagrįsta fantazijomis apie harmoniją, tikrumą, garantijas, pritarimą vieni kitiems, pasak tarptautinio bendradarbiavimo ir vadovavimo eksperto Adamo Kahane’o, yra klaidinga. Toks požiūris geras, kai mūsų situacija paprasta ir ją galime valdyti: kai visi mūsų požiūriai, interesai yra ar gali būti vienodi. Bet kai patenkame į sudėtingas, nevaldomas situacijas, kuriose mūsų požiūriai ir interesai kertasi, tenka ieškoti kitų sprendimo būdų.

Knygynų tinklo „Vaga“ rekomenduojamoje naujausioje šio autoriaus knygoje „Bendradarbiauti su priešu“ siūlomas visiškai naujas požiūris į bendradarbiavimą.

Netradicinio Bendradarbiavimo Principai

1. Išsivaduokite iš priešų kūrimo sindromo. Nustokite žvelgti į kitus, jums darbe nepatinkančius ar pasitikėjimo nekeliančius žmones kaip į varžovus, konkurentus ar priešus. Nustokite kolegas, klientus ar partnerius kaltinti dėl savo problemų ir manyti, jog šie siekia jus skaudinti specialiai. Toks komandos narių susiskaldymas kelia grėsmę jūsų darbui. Toks požiūris sustiprina konfliktus, sumažina problemos sprendimo erdvę ir susilpnina kūrybingumą.
2. Bendradarbiavimas tėra vienas iš keturių reagavimo į problemines situacijas būdų ir tai ne visada yra geriausia išeitis. Jeigu norime žinoti, kaip bendradarbiauti, turime suprasti, kada tai geriausiai daryti. Kai tik patenkame į probleminę situaciją - ar politikoje, ar darbe, ar namie, - galime reaguoti ketveriopai: bendradarbiauti, priversti, prisitaikyti ar pasitraukti.
3. Jeigu reikalingi itin greiti ir akivaizdūs pokyčiai ar rezultatai - bendradarbiavimas gali tai apsunkinti. Mėginame bendradarbiauti, kai norime pakeisti situaciją, kurioje atsidūrėme, ir manome, kad tai galime padaryti tik dirbdami drauge su kitais.
4. Norėdami priversti kitus ką nors padaryti jėga, nesulauksime gerų rezultatų, jeigu mūsų sprendimo nepalaikys dauguma. Mes mėginame priversti, kai manome, kad privalome tai daryti ir galime pakeisti savo situaciją, nesidarbuodami drauge su kitais.
5. Kartais verta nešvaistyti savo energijos, ypač nesudėtingiems ar nuo mūsų nepriklausomiems sprendimams. Mes mėginame prisitaikyti, kai manome, kad negalime pakeisti situacijos, taigi reikia rasti būdą su ja susigyventi.
6. Prieš pasitraukdami (nepriimdami sprendimo, nerodydami iniciatyvos ar nesiimdami veiksmų) gerai apsvarstykime, ar pasekmės to vertos. Mes mėginame pasitraukti, kai manome, kad negalime pakeisti situacijos, ir daugiau nebenorime su ja taikstytis.
7. Nuolatinis konfliktų vengimas gali nepadėti pajudėti iš vietos ir išsiaiškinti tikras nesutarimų priežastis. Daugelis bijome konfliktų - nerimaujame, kad būsime įskaudinti ar prarasime savo gerą vardą.
8. Mums būdingiausias ydingas būdas bendradarbiauti yra kontroliuoti. Bet daugelyje sudėtingų situacijų šis būdas neveikia ir negali veikti. Žmonės vengia ne keistis, o būti keičiami.
9. Pasitelkite netradicinį bendradarbiavimą - plaukite kalnų upe, o ne eikite pagal žemėlapį. Toks bendradarbiavimas negali ir neturi remtis sutarimu dėl vienos tiesos ar sprendimo.
10. Pirmas netradicinio bendradarbiavimo aspektas: kaip mes susiję ir sutariame su žmonėmis, su kuriais bendradarbiaujame - su savo komanda. Bendradarbiaudami įprastai išsaugome kontroliuojamą ir suvaržytą dėmesio objektą - siekti darnos ir komandos, kaip visumos, gėrio ir tikslų.
11. Antras aspektas: kaip stumiame į priekį komandinį darbą. Vykstant įprastiniam bendradarbiavimui, dėmesį sutelkiame į tai, kaip pasiekti aiškaus sutarimo dėl problemos sprendimo ir kaip tokį planą įvykdyti.
12. Trečias aspektas: kaip dalyvaujame ir kokį vaidmenį vaidiname situacijoje, kurią stengiamės išnagrinėti ir pakeisti. Vykstant tradiciniam bendradarbiavimui susitelkiame į tai, kaip žmones priversti ar paskatinti keisti tai, ką jie daro, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti savo planą.

Finansinė Atsakomybė Jaunimui

Atsakomybė už nuosavus finansus - vienas reikšmingiausių jaunuolių žingsnių į suaugusiųjų pasaulį. Neretai „išsilaisvinimas“ iš tėvų pradėjus studijas kitame mieste būna itin laukiamas etapas, tačiau netrunka paaiškėti, kad savarankiškumas (ypač finansinis) gali būti ir nemenkas iššūkis. „Swedbank“ tyrimas rodo, kad 90 proc. studentų Lietuvoje finansiškai bent iš dalies padeda jų tėvai. Pradėjus priiminėti savarankiškus finansinius sprendimus (net jei pajamos dar nėra uždirbamos savarankiškai, o gaunamos iš tėvų), svarbiausia užtikrinti, kad mūsų išlaidos neviršytų pajamų.

Finansinio Stabilumo Žingsniai

1. Nusimatyti finansinius tikslus. Elgtis finansiškai tvariai ir išmintingai gan sudėtinga, jei neturime aiškaus supratimo ir plano, kodėl tai darome bei ko toks elgesys mums padės pasiekti.
2. Užtikrinti, kad išlaidos neviršytų pajamų. Skamba kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau neretai pirmaisiais savarankiško mėnesiais tai sukelia nemažai problemų.
3. Suskaičiuoti pajamas ir išlaidas. Reikėtų labai atidžiai suskaičiuoti visas gaunamas pajamas bei patiriamas/planuojamas išlaidas, kad galėtume tilpti į savo biudžetą.
4. Sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas. Jei išlaidų pasirodo esant daugiau nei pajamų, kalbėti apie bet kokių finansinių tikslų siekimą - sudėtinga.
5. Pasirūpinti finansiniu rezervu. Prieš taupydami ir leisdami pinigus įvairiems malonumams, turėtume pasirūpinti finansiniu rezervu toms netikėtoms situacijoms, dėl kurių gali sumažėti pajamos arba padidėti išlaidos.
6. Taupymui skirti bent 5-10 proc. pajamų. Žengiant pirmuosius taupymo žingsnius, svarbi kiekviena suma.
7. Pradėti taupyti automobiliui, kelionei, norimam didesniam pirkiniui ar pradiniam būsto įnašui. Šiame bei ankstesniame etape gali ir vėl iškilti klausimas - kaip taupyti iš ribotų pajamų.
8. Pradėjus gauti pirmąsias darbo pajamas, pagalvoti ir apie savo senatvę. Būnant dvidešimt kelerių galvoti apie pensiją yra sudėtinga, tačiau būtina.
9. Skirti dalį pajamų investavimui. Kuo anksčiau pradėsime dalį savo pajamų skirti investavimui, tuo didesnės naudos jis atneš.
10. Investuoti į savo žinias bei gebėjimus. Jei mūsų pajamos neleidžia efektyviai siekti finansinių tikslų arba matome, kad taip nutiks ateityje, investuokime į savo žinias bei gebėjimus.
11. Apsvarstyti papildomo darbo galimybę. Prireikus papildomų pajamų visuomet galima apsvarstyti papildomo darbo galimybę, tačiau privalu išlaikyti tinkamą darbo ir poilsio balansą, antraip perdegimas, pervargimas gali duoti priešingų rezultatų.

Ko Reikėtų Vengti?

• Sukčių pinklių. Šiandieną tiek jaunam, tiek vyresniam ne mažiau pavojingos melagingos žinutės su prašymu atnaujinti „Smart-ID“, atskleisti savo asmeninius finansinius duomenis ar apgaulingi pasiūlymai investuoti ir gauti didelį greitą pelną.
• Neapgalvoto skolinimosi. Prieš skolinantis visuomet reikėtų gerai apgalvoti du dalykus. Pirmiausia, ar tai - būtina ir ar nėra jokio kito kelio užsitikrinti reikiamų pajamų. Taip pat tai, kaip pavyks grąžinti paskolą be didesnės finansinės įtampos.

Darbo Sauga ir Sveikata

Balandžio 28-ąją minime Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos bei Tarptautinę žuvusiųjų darbe atminimo dieną. Tuo metu, kasmet vis dar įvyksta skaudžių nelaimių darbe, dėl kurių darbuotojai žūsta ar sunkiai sužalojami. Ne paslaptis, kad apdirbamoji pramonė, įskaitant ir maisto bei gėrimų gamybos sektorių, „lyderiauja“ liūdnoje statistikoje: 2024 m. apdirbamosios pramonės įmonėse, kuriose dirba ir maisto pramonės darbuotojai, įvyko 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai ir 1 mirtinas atvejis. Ne mažiau problemų kelia ir psichosocialiniai veiksniai: didelis darbo tempas ir krūvis, triukšmas, stresas, psichologinis spaudimas, kurį patiria apie 9,5% darbuotojų, psichologinis nuovargis. Išskirtina ir naujųjų technologijų sukeliama rizika.

Būtina edukuoti ir darbdavius, ir pačius darbuotojus. Verta atsiminti, kad darbų sauga neapsiriboja tik darbuotojo darbo vieta, bet ji apima ir kelionę į darbą ir iš darbo, t. Kol bus toleruojami nukrypimai nuo darbo, pavyzdžiui, viršvalandžiai, kai darbuotojai neturi net elementarios galimybės pailsėti, tol visuomet bus didesnė rizika darbuotojų saugumui.

Bendrojo Naudojimo Objektai Daugiabučiuose

Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo? Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato... Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be ko kita, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...

Dažniausiai Užduodami Klausimai

• Ar sandėliukai, neturintys unikalaus numerio, yra bendrojo naudojimo patalpos? Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip.
• Ar laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas? Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti...
• Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra? Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be ko kita, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos,...
• Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui? Jei taip, ar tai legalu, kad net ir tie Bendrijos nariai, kurie neturi parkavimo vietų, turi mokėti už įkrovos stotelių diegimą. Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų.

Mitai Apie Vaikų ir Tėvų Santykius

- Visuomenėje egzistuoja įvairių mitų apie vaikų ir tėvų santykius, pavyzdžiui, kad mamos sunkiai atiduoda sūnus marčioms, tėvai sunkiai skiriasi su dukromis. Mitams priskirčiau ir tėvų norą, kad vaikai pratęsti jų veiklą. - Psichologijoje vienas pirmųjų, pradėjusių kalbėti apie mitus, buvo psichologas Stanley Krippneris. Jis sakė, kad mitas yra teiginys, kurio negalima nei įrodyti, nei paneigti, bet žmogus tuo tiki. Taip pat yra kolektyviniai mitai (apie visatą, apie gyvenimą) ir kolektyviniai-socialiniai mitai (kokie dėsniai egzistuoja visuomenėje, koks turėtų būti žmonių bendravimas). Kokie gi yra individualūs mitai, kurie ir nulemia, kad kai kuriems tėvams sunku išsiskirti su savo vaikais?

Kiekvienas žmogus kuria savo gyvenimo filosofiją. Kartais tas išvadas apie gyvenimą padarome ne patys, o nusikopijuojame nuo mums artimų žmonių. Kai kuriems žmonėms vaikai yra jų pačių pasaulio dalis, tad dažnai tikimasi, kad vaikai padarys tai, ko patiems tėvams nepavyko įgyvendinti, arba pratęs tai, ką tėvai pradėjo, bet neužbaigė. Taigi vaikai yra vertinami kaip nuosavybė. Kai vaikas neįgyvendina tokio savo tėčio ar mamos mito, kai elgiasi priešingai, sulaukia labai neigiamų emocinių reakcijų ir netgi baudimo. Kitas aspektas yra meilės sąlygiškumas. Vieni žmonės myli sąlygiškai, kiti - besąlygiškai. Mylėti sąlygiškai - reiškia mylėti kitą žmogų tuomet, kai jis įvykdo kažkokias sąlygas, kai elgiasi tam tikru būdu.

Psichologė Robin Norwood yra parašiusi knygą „Moterys, kurios myli per stipriai“. Kas atsitinka tam žmogui, kuris yra mylimas sąlygiškai? Jis pats įgyja mitą, kad meilė yra sąlyginis fenomenas, meilę reikia užsitarnauti, dėl meilės reikia labai labai stipriai stengtis. Meilė tampa kažkokiu neautentišku išgyvenimu, kuris yra susijęs su tokiais mainais: aš noriu būti mylima (ar mylimas), tuomet stengiuosi, verčiuosi per galvą, kad tą meilę gaučiau, ir, jei kitas žmogus nori gauti meilę iš manęs, jis irgi turi dėl to pasistengti.

Tarkim, jei vaikas aiškiai išsako kokį nors pasirinkimą (noriu būti veterinaru, teisininku, chirurgu), reikėtų aptarti to pliusus ir minusus, kad vaikas galėtų priimti tinkamą sprendimą, įvertinęs tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes.

Mentoriaus Rolė

Tai žmogus, kuris padeda kitam žmogui tobulėti. Mes visi viską galime padaryti patys. Bet klaidos visada žymiai geriau matosi iš išorės. Kiti žymiai greičiau pastebi, kai mes suklystam, kai nepadarom kažko. Jis išklauso, įsigilina į situaciją ir palaiko proceso metu. Surasti problemą. Rasti priežastį. Sudaryti veiksmų planą. Mentorius palaiko, kad būtų laikomasi plano. Jeigu vykdant planą keičiasi aplinkybės - grįžtame prie ankstesnių punktų.

Iš principo, jie atlieką tą pačią funkciją - padeda atsakyti į žmogaus klausimus iš vidaus. Jeigu atsakymas ateina ne iš proto, o iš vidaus, jis yra pats geriausias, nes mes neturime kreipti dėmesio ką mums perša visuomenė, reklama, tėvai, kaimynai… Tik mes patys žinome ko mums reikia.

Svarbu: Reikia tikėti savo mentoriumi, dvasiniu vadovu ar koučeriu. Tai būtina sąlyga. Jeigu mes netikime, tai suveikia mūsų ego. Pavyzdžiui mes manome, kad žinome geriau už mentorių, tada mes sumenkiname jo vaidmenį ir grįžtame prie savo senų programų. Tada gyvename kaip gyvenę ir niekas nesikeičia.

Mentorių Klaidos

• Savo nuomonės piršimas.
• Vedimas ne į tą pusę.
• Savanaudiški mentoriaus tikslai.

Jeigu mentorius yra tikrai kietas, tai jis sąmoningai nesukelia priklausomybės nuo savęs. Pasitaiko atvejų, kai klientas pats susikuria priklausomybę nuo jo. Tai yra mūsų proto spąstai. Jeigu mes į juos patenkame, turime iš jų išsivaduoti. Mums nuolat malonu, kad mūsų mentorius nukreipia mus teigiama linkme, įveda į resurso būseną, motyvuoja, palaiko. Bet Jums reikia nepamiršti, kad pagrindinis tikslas yra išmokti judėti į priekį savarankiškai, be mentoriaus pagalbos.

Darbo Užmokestis ir Darbo Laiko Normos

Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją (LPSK) neramina, kad siekiant liberalizuoti darbo santykius, akcentuojama nauda darbdaviams, o dirbantieji paliekami nuošalėje. Kaip žinia, Lietuvos ekspertai šiuo metu kuria naują socialinį modelį, kuris padėtų sureguliuoti darbo santykius.

„Manome, kad pirmiausia Darbo kodekse reikia aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir darbo laiko normas. Darbo užmokestį reikėtų skaičiuoti pagal sukuriamą pridėtinę vertę: privalu aiškiai apibrėžti ne tik tai, kiek mokėti kiekvienai pareigybei, bet ir kaip apskaičiuoti. Be to, mes siūlome nedidinti dabar galiojančių darbo laiko normų, - sakė A.Černiauskas.

A. Černiausko teigimu, kitas ne mažiau darbuotojams svarbus klausimas yra aiškios darbo laiko normos: „LPSK nuomone, viršvalandžiai turėtų būti išimtis, o ne pastovus reiškinys, kaip yra dabar. Todėl siūlome atsisakyti ketinimų didinti dabartiniame DK įteisintas normas: 40 valandų darbo savaitę, 8 valandų darbo dieną, 48 val. maksimalią darbo savaitę kartu su viršvalandžiais.

Siūlymai Darbo Kodekso Pakeitimams

• Aiški darbo užmokesčio mokėjimo sistema ir darbo laiko normos.
• Darbo užmokesčio skaičiavimas pagal sukuriamą pridėtinę vertę.
• Nedidinti dabar galiojančių darbo laiko normų.
• Viršvalandžiai turėtų būti išimtis, o ne pastovus reiškinys.

tags: #manome #kad #reiketu #buti