Planuojate statyti ar rekonstruoti namą su mansarda? Svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi kadastriniams matavimams, kad išvengtumėte problemų ateityje. Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie mansardos kadastrinius matavimus, leidimus ir kitus svarbius aspektus.
Kada reikalingas statybos leidimas?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?
Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Jeigu sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Nesudėtingi statiniai:
- Paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro.
- Visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų.
- Rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Kadastriniai matavimai: kas tai ir kam reikalingi?
Kadastriniai statinių matavimai yra viena svarbiausių dalių įteisinant užbaigtą statybą. Matininkas (atestuotas) matuoja statinį vietoje, fiksuoja duomenis, ruošia kadastrinių matavimų bylą. Pagal šios bylos duomenis statybų inspektorius tikrina galimus nukrypimus nuo projekto, registrų centras registruoja naujai suformuotą (ar pakeistą) nekilnojamą daiktą.
Statinių ir patalpų kadastrinius matavimus gali atlikti tik atestuoti specialistai. Statinių bylos rengiamos remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis.
Kadastrinių matavimų etapai:
- Statinio apžiūra ir matavimai vietoje.
- Duomenų fiksavimas ir kadastrinių matavimų bylos rengimas.
- Bylos pateikimas statybų inspektoriui ir Registrų centrui.
- Nekilnojamojo daikto registracija.
Svarbūs aspektai atliekant kadastrinius matavimus
- Aukšto matavimas: Pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
- Abrisų braižymas: Braižant pastatų aukštų abrisus galima naudoti statybinius brėžinius, projektus ar kitą medžiagą. Abrise nurodomos visos pastato aukšto detalės.
- Išorės ir vidaus matavimai: Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų matmenis, pagal visą pastato perimetrą. Iš vidaus pastato patalpos matuojamos visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje pagal apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis.
- Pastogės matavimai: Pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos.
Ką daryti, jei yra nukrypimų nuo projekto?
Dažnai namo pridavimo kaina priklauso ir nuo reikalingų jam priduoti dokumentų. Čia turima omenyje, pavyzdžiui, jei reikalingos statybų projekto korekcijos arba sandarumo testai ir pan.
Tačiau namo pridavimo kaina gali priklausyti nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, jei buvo kokie nors nukrypimai nuo projekto ir prireikia jį koreguoti. Taip pat namo pridavimo kaina gali priklausyti nuo paties objekto, jo užbaigtumo, energetinio naudingumo klasės (nes reikia papildomų dokumentų) ir pan.
Namo pridavimo procesas
Statybų proceso finišo tiesioji - tai namo pridavimas, kuriam yra keliami įvairūs reikalavimai. Svarbu viską atlikti tinkamai, kad vieninteliu rūpesčiu užbaigus statybų procesą liktų pasiruošimas įkurtuvėms.
Namo pridavimo procesą, reikalingus dokumentus ir t. t. nurodo Statybos techniniu reglamentas, STR 1.05.01:2017: „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Namo pridavimui reikalingi dokumentai (apie 13):
- Statybos projektas
- Kadastriniai matavimai
- Energetinio naudingumo sertifikatas
- Garso matavimai
- Sandarumo testas
- Kiti dokumentai (priklausomai nuo situacijos)
Kaip optimizuoti statybos išlaidas?
Planuojant statybas, svarbu ne tik laikytis reikalavimų, bet ir optimizuoti išlaidas. Štai keletas patarimų:
- Rinkitės standartinius projektus.
- Atsakingai planuokite medžiagų kiekius.
- Pasirinkite patikimus rangovus.
- Laiku tvarkykite dokumentus, kad išvengtumėte baudų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Tokie ir panašūs klausimai mums užduodami pakankamai dažnai. Ir tiesa sakant kiekvieną kartą reikia rimtai pagalvoti. Šitas post’as bus skirtas paaiškinti žmonėms žmonių kalba tai, kas nusako, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar vis gi ne. Mums tai irgi bus „špargalkė” ateičiai. Minėsiu, tik eilinius pastatus, kuriuos dažniausiai ir stato paprasti žmonės. Tad tiems, kuriems rūpi bokštų, branduolinės energetikos objektų statybos - skaitykit šaltinius - įstatymus.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo? Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo? Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti mansardos kadastrinių matavimų ir statybos reikalavimus. Atminkite, kad kiekviena situacija yra individuali, todėl visada rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais.
tags: #mansardos #kadastriniai #matavimai