Marijampolis - kaimas Vilniaus rajono pietuose, nutolęs nuo sostinės 18 km. Tai seniūnijos centras Vilniaus rajone, besiribojantis su Pagirių, Rudaminos, Rukainių bei Šalčininkų rajonų Jašiūnų ir Turgelių seniūnijomis. Seniūnijos teritorijoje yra 33 kaimai ir 3 viensėdžiai.
Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras - Marijampolio kaimas, parapijos centras Parudaminys, Kalveliai, Rakonys, Terešiškės. Nuo 1971 m. sausio 1 d. Marijampolio k. yra seniūnijos centras.
Šiame straipsnyje apžvelgsime Marijampolio kaimo istoriją, žymias vietas ir įdomius faktus.
Marijampolio seniūnijos istorija
Parudaminys - labai sena gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1493 metais. XVI a. pabaigoje čia jau buvo unitų bažnyčia. 1726 m. Parudaminio dvaras atiteko moterų benediktinių vienuolynui. 1776 m. vienuolių rūpesčiu buvo pastatyta nauja katalikų koplyčia, tačiau 1867 m. ji buvo uždaryta ir nugriauta. 1908 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia.
1988-05-31 ATP įsakymu Nr. XI-2360 prie Marijampolio k. prijungė Naudžių k., kuriame buvo virš 500 gyventojų. Nuo to laiko paliko bendrą pavadinimą - Marijampolio kaimas. Pirmoji nedidelė pradinė mokykla Marijampolyje buvo atidaryta 1913 m., o vidurinė pastatyta 1957-aisiais. 1986 m. įkurtas Marijampolio lopšelis- darželis.
2004 m. įkurtas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas‘‘ Švietimo raidos centras - muziejus. 2006 m. Herbas: patvirtintas 2024 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-91. Herbo etalonui pasirinkti simboliai - sidabrinė raidė „M“ simbolizuoja ne tik pirmąją Marijampolio kaimo pavadinimo raidę, bet ir atkartoja Šv. Mergelės Marijos monogramą.
Seniūnijoje veikia: Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazija, Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos Marijampolio pradinio ugdymo skyrius, Marijampolio vaikų lopšelis-darželis, Marijampolio ambulatorija, Parudaminio Kristaus Atsimainymo bažnyčia Parudaminio kaime, Vilniaus miškų urėdijos Parudaminio girininkija.
Seniūnijos teritorijoje veikia Parudaminio didžiosios, Terešiškių bei Juodžių kapinės. Neveikiančios kapinės yra Parudaminio ir Marijampolio kaimuose. Terešiškių k. - I. Pamarazių k. įsikūręs vienintelis Baltijos šalyse tankodromas. Tai gyvas karinis muziejus - karinių pramogų erdvė - unikalios pramogos kiekvienam. Užuglobio k.
2009 m. kovo 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė Marijampolio seniūno prašymui suformuoti 7.5000 ha dydžio žemės sklypą, esantį Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r., kaip visuomenės poreikiams skirtą teritoriją poilsio parkui įrengti, kurio pavadinimas yra Marijampolio k. - Lietuvos tūkstantmečio poilsio parkas.
2021 m. Parudaminio kaime yra Parudaminio pilkapynas (vad. Švedų kapais) datuojamas I t-mečio vid. - II t-mečio pr. Bagušių kaime 2004 m. liepos 16 d. Šių metų spalio 30 d. Parudaminio kaimo kapinėse (Vilniaus rajonas, Marijampolio seniūnija) pašventintas naujas paminklinis akmuo Pasaulio Tautų Teisuolei Polinai Tarasevič (gimė 1905 m., nužudyta 1943 m.).
Kartu su mumis gyveno Polinos Tarasevič dukterėčia Sofija Juljevna Petrovskaja (vėliau Vasiljeva), kuri yra šių įvykių liudininkė. Kažkas iš vietinių gyventojų išdavė mano motiną ir brolį. Išdavė ir moterį, kuri savo namuose slėpė mane. Ji - Polina Martynovna Tarasevič, kuri suspėjo man pasakyti, kad bėgčiau į mišką, todėl ir likau gyvas.
Poliną Tarasevič sušaudė miške netoli Jašiūnų, ten ir užkasė. Polinos giminaičiams po kelių dienų pavyko ją perlaidoti kapinėse.
Poliną Tarasevič- paprasta kaimo moteris, karo metais buvo ištekėjusi, savo vaikų neturėjo, buvo labai geros širdies, paėmė auginti savo sesers dukrą, kurios šeimoje augo daugiau vaikų Sesers šeima labai sunkiai vertėsi. Dabar Parudominio kaime tebegyvenanti Sofija Vasiljeva,yra tų įvykių liudininkė.
Marijampolio gamta ir istoriniai paminklai. Seniūnijos teritorijoje yra archeologinis paminklas - akmuo su jame iškaltais ženklais. Apysakos sako, kad tie ženklai - esanti velnio pėda, kurią įspaudė per akmenį bėgdamas kipšas. Vietiniai gyventojai šį akmenį praminė „Velnio“ akmeniu.
Marijampolio kaime buvo 8 namai.
Marijampolio seniūnija yra Vilniaus rajono pietuose.
Galinių kaimas
Galiniai - kaimas Marijampolio seniūnijoje, 4 km nuo Parudaminio. Per kaimą teka Galinės (Rudaminos kair. Galiniai - seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 82 gyventojai.
Trumpai apie kaimą rašoma „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [2] bei 1880-1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [5]. Yra žinoma, kad XIX a. pabaigoje šalia kaimo buvo pašto stotys [7], o 1925/26 metais veikė pradinė mokykla, kurioje mokėsi 71 mokinys. Kaime yra išlikę keli buv. Galinės dvaro sodybos pastatai.
2018 m. Galinių kaimą papuošė dvi tautodailininko Jono Bugailiškio skulptūrų kompozicijos „Paukščiai sugrįžta, o žmonės?“ ir „Gandrinės ir 40-ties paukščių diena“. Skulptūrų kompozicija „Paukščiai sugrįžta, o žmonės?“ susideda iš dviejų skulptūrų „Meilės“ angelo ir angelo - „Skrydis“.
Eilėraštyje „Upės senka“ („Rzeki maleją“) Galinių kaimą mini žymus lenkų rašytojas, poetas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) [8]. Galinių kaimo istoriją išsamiai aprašyta Irenos Tarasevič straipsnyje „Moja mała ojczyzna sercu droga… Halina“ („Mano mažoji tėvynė širdžiai brangi…Galinė“) [9]. Straipsnis yra prieinamas ir per internetą.
Galinių kaime įsikūręs tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius, muzikos instrumentų, vaikų žaislų meistras Jonas Bugailiškis (g. 1955 m.). Įsigytoje sodyboje menininkas įsirengė dirbtuves muzikos instrumentų gamybai ir kryždirbystei, daržinėje įkurdino praėjusio šimtmečio buities ir darbo įrankių ekspoziciją.
Neseniai Kaune kabojo vilnietės, jaunos dailininkės Aistės Bugailiškytės darbų ciklo „Interjero portretai“ paroda. Dailininkė šiuo darbų ciklu siekė papasakoti antikvarinių baldų istoriją, parodyti paslaptingą jų grožį. Juolab kad juos mato prieš akis - tokių senovinių baldų netrūksta tėvų namuose bei sodyboje Vilniuje, Marijampolio seniūnijoje, Galinių kaime.
Būtent senove bei ankstesniais gyvenimais alsuojantys baldai įkvėpė Aistę Bugailiškytę pastarajam darbų ciklui „Interjero portretai“.
Aistės dėstytojai ir įkvėpėjai Vilniaus dailės akademijoje - Arvydas Šaltenis (diplominio darbo vadovas), Kostas Dereškevičius, Algimantas Kuras.
Įdomu, kokios įtakos Aistės meniniams įgūdžiams turėjo jos tėčio, tautodailininko, medžio drožėjo, skulptoriaus Jono Bugailiškio darbai?
„Buvau dar paauglė, kai tėvelis Galinių kaimo sodyboje įsirengė kuklias dirbtuves muzikos instrumentams, kryžiams, koplytstulpiams ar kitiems dideliems paminklams gaminti. Pirkia pasitarnavo ne vien tam - čia savo vietą surado ir seni buities rakandai, pradėti kaupti dar tėvelio gimtajame Rokiškyje, ir senoviniai retro baldai, kuriais apstatyta sodyba.
Aistės vienu metu buvo prisirišusi prie raudonos spalvos.
Šiuo metu Aistė netapo žmonių figūrų, to išeinančio žmogaus silueto nėra... „Ilgai tapiau žmonių figūras, bet šiuo metu jų nesinori. Tai atsitraukimo periodas, nors figūras mėgstu... Man svarbi gryna, sodri spalva, interjero gylis, perspektyva, jausmų ir proto sintezė, ryšys tarp vaizduotės ir objektyvios tikrovės. Sodriais potėpiais, dažais kuriu paveikslą, vaizduojantį aplinką.
Interjeruose daug detalių. Ką dailininkė nori jomis papasakoti? „Man svarbu kalbėti realistiškai, kelti nuotaiką, dalintis džiaugsmu. Manau, kad žiūrovas turi tai jausti, nes tapyba - jausminis dalykas, tai nėra darbas vien sau. Na, kad ir staltiesė ant staliuko - kiek daug ji sako - senamadiška, šviesi, darbščių rankų nerta, rūpestingai užklota...“
Pirmąją savo darbų parodą Aistė patikėjo Užupio galerijai.
Darbų paroda po atviru dangumi Galinių kaime turėjo kuklų, tačiau dailininkei itin reikšmingą pasisekimą.
Galinių kaime yra populiari tarp poilsiautojų kaimo turizmo sodyba „Žalias kampas“.
Pagrindiniai faktai apie Galinių kaimą:
- Seniūnaitijos centras
- 82 gyventojai
- Kaimo turizmo sodyba „Žalias kampas“
- Tautodailininko Jono Bugailiškio dirbtuvės
Žymūs žmonės, susiję su Galinių kaimu:
- Jonas Bugailiškis (g. 1955 m.) - tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius, muzikos instrumentų meistras
- Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) - lenkų rašytojas, poetas
Marijampolio seniūnijos gamta ir istoriniai paminklai. Seniūnijos teritorijoje yra archeologinis paminklas - akmuo su jame iškaltais ženklais. Apysakos sako, kad tie ženklai - esanti velnio pėda, kurią įspaudė per akmenį bėgdamas kipšas. Vietiniai gyventojai šį akmenį praminė „Velnio“ akmeniu.
Lankytinos vietos Marijampolio seniūnijoje:
- Marijampolio k. - Lietuvos tūkstantmečio poilsio parkas
- Parudaminio pilkapynas (vad. Švedų kapais)
- Paminklinis akmuo Pasaulio Tautų Teisuolei Polinai Tarasevič
- Archeologinis paminklas - „Velnio“ akmuo
Šis straipsnis suteikia išsamų vaizdą apie Marijampolio kaimą, jo istoriją, žymias vietas ir žmones. Tikimės, kad ši informacija buvo naudinga ir įdomi.
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 2023 | 82 |
Vilniaus rajono žemėlapis
tags: #marijampolio #kaimas #sodyba