Marijonos Striaukienės Sodyba "Pas Tėvukus": Istorija ir Kaimo Turizmo Plėtros Galimybės

Kaimo turizmas Lietuvoje populiarėja kiekvienais metais. Didėja turizmo paslaugų įvairovė, populiarėja poilsis kurortuose bei kaimo turizmo sodybose. Apie Akmenės rajono turizmo plėtrą dalinai bandoma spręsti ir Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbo dėka.

Straipsnyje aptarsime Marijonos Striaukienės sodybos "Pas tėvukus" istoriją, jos vietą kaimo turizmo kontekste ir plėtros galimybes Akmenės rajone.

Akmenės Rajono Turizmo Potencialas

Remiantis pateikta turizmo išteklių analize ir rinkos įvertinimu nustatyta, kad didžiausią turizmo potencialą Akmenės rajone turi Ventos upė. Atliekant galimybių tyrimą bus nagrinėjamos 2 alternatyvos. Šiame upės vingyje tai leis teikti platų paslaugų asortimentą ir būti netoli potencialių vartotojų.

Trumpa apžvalga apie Akmenės rajono turizmą

  • Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centre 2005 m. apsilankiusių turistų skaičius, lyginant su 2004 metų analogiškais rezultatais, 1,57 karto išaugo.
  • Pagrindiniai rajono lankytojai, kaip rodo statistika, yra Lietuvos gyventojai.
  • 2005 m. užsienio turistų skaičius 2004-2005 metais išaugo net 117 proc. (2004 - 91 žmogus, 2005 m. - 198 žmonės).
  • Daugiausia užsienio lankytojų yra iš Rytų ir vidurio Europos valstybių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Rusijos.
  • Iš Vakarų Europos daugiausia lankytojų yra iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos.
  • Iš Šiaurės Europos daugiausia lankytojų yra iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos.
  • Iš Pietų Europos valstybių - Ispanijos, Italijos, Portugalijos.
  • Dauguma užsienio turistų vienos kelionės metu lanko visas tris Baltijos valstybes, kurios priskiriamos vienam turistiniam Baltijos šalies regionui.

Sodybos "Pas Tėvukus" Istorija ir Ypatumai

"Pas tėvukus", Marijonos Striaukienės sodyba, įkurta 1997 m. Sodyba restauruota 2001 m. Sodybos teritorija 90 a. Etnografinio stiliaus erdvūs svetingi namai Beržoro ežero pakrantėje. Tai ideali vieta poilsiui ar dalykiniams susitikimams.

Įgyvendinant vieną alternatyvą upės pakrantėje būtų kuriama kuklesnė kaimo turizmo sodyba, labiau atitinkanti senovines tradicijas. Čia būtų teikiamos pagrindinės apgyvendinimo, maitinimo ir kai kurios poilsio paslaugos. Poilsio paslaugos būtų labiau orientuotos į kaimiško gyvenimo kasdienybę ir šventes. Turistams būtų atskleidžiamos senosios kulinarijos paslaptys su gausybe senovinių receptų, jie būtų mokomi elementarių kaimiškų darbų, kaimo amatų. Būtų rengiamos įvairios kaimo darbų ir gėrybių šventės.

Kitoje alternatyvoje būtų įrengtas didelis senovinio tipo namas, kuriame būtų 10 gyvenamųjų kambarių, kuriuose galėtų apsistoti 32 poilsiautojai, taip pat būtų įrengta 80 vietų konferencijų ar pobūvių salė ir kitos reikalingos patalpos. Taip pat būtų pastatytas ūkinis pastatas žirgų auginimui ir inventoriaus saugojimui. Upės pakrantėje būtų įrengtas dešimties vietų kempingas su lauko tualetu, kriauklėmis ir dušu.

15 pagrindinių dalykų, kuriuos reikia žinoti prieš apsilankant Lietuvoje

Konkurencinė Aplinka

Tiesioginiai konkurentai yra kitos kaimo turizmo sodybos įsikūrusios Šiaulių ir Telšių apskrityse. Čia veikia 29 kaimo turizmo sodybos. Iš pateikto kaimo turizmo sodybų sąrašo bei jų apibūdinimų matyti, kad kaimo turizmo sodybų tinklas nėra labai platus. Konkurencija vyksta tarp daugelio nedidelių sodybų. Atkaklios konkurencinės kovos nėra. Didžiąja dalimi tai lemia pasyvus šios veiklos vykdymas, aiškios rinkodaros strategijos nebuvimas.

Pagrindinės teikiamos paslaugos yra apgyvendinimas, maitinimas, konferencijų ir pobūvių salių nuoma, pirtis, vandens inventoriaus nuoma, žvejyba, uogavimas, grybavimas. Įdomesnių atrakcijų galima patirti tik kai kuriose sodybose, pavyzdžiui, pajodinėti žirgais galima tik R. Gutkauskienės sodyboje, pasivažinėti sniego motociklais - sodyboje "Po ąžuolais", susipažinti su naminiais gyvūnais, juos pašerti, pasiskinti sodybos šeimininkų užaugintų vaisių ir gėlių - R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyboje.

Išanalizavus konkurentų teikiamas paslaugas galima teigti, kad dauguma sodybų šeimininkų parduoda pagrindinę paslaugą t.y. apgyvendinimą. Norint išsiskirti iš konkurentų būtina teikti papildomas paslaugas. Poilsiautojams turėtų būti siūlomas visas paslaugų paketas, užtikrinantis įdomų poilsį kaimo turizmo sodyboje. Tai padėtų geriau patenkinti poilsiautojų poreikius, o tai savo ruožtu didintų paklausą kaimo turizmo paslaugoms.

Konkurencijos analizės lentelė:

Sodybos Pavadinimas Teikiamos Paslaugos Ypatumai
Algirdo Martišiaus kaimo turizmo sodyba Apgyvendinimas 7 kambariai, 15 vietų
Joco kaimo turizmo sodyba Apgyvendinimas, pirtis, pokylių salė Šalia Šiaulių miesto, 1,5 ha teritorija
R. Gutkauskienės sodyba Nakvynė, salės nuoma Baseinas, jodinėjimas žirgais
R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyba Apgyvendinimas Etnografiniai elementai, tvenkiniai
Marijonos Striaukienės sodyba "Pas tėvukus" Apgyvendinimas, maitinimas, kaimiškos pramogos Senovinės tradicijos, kulinarijos paslaptys

Tiksliniai Segmentai

Kuriama kaimo turizmo sodyba orientuosis į du stambius segmentus - šeimas ir verslo klientus. Taip pat bus siekiama pritraukti savaitgalio poilsiautojus bei specialių interesų žmones. Šiuos atskirus rinkos segmentus yra sunku išmatuoti dėl nepakankamai išsamiai pateikiamų regioninių statistinių duomenų.

Potencialūs klientai pagal segmentus:

  1. Savaitgalio poilsiautojai: Šis segmentas labai svarbus vietinio turizmo skatinimui ir plėtrai, kadangi jis yra didžiausias ir pelningiausias. Savaitgalio poilsiautojų segmentą sudaro jaunesnio ir vidutinio amžiaus asmenys, gaunantys vidutines pajamas. Sodybos siūlys romantiškus savaitgalius, ekskursijas ir kitokius trumpalaikiam poilsiui skirtus paslaugų paketus.
  2. Šeimos: Šeimos yra viena didžiausių savaitgalinio ir ekoturizmo segmentų. Reikia daug dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams ir aptarnavimo paslaugų kokybei. Orientuojantis į šeimas, turizmo paslaugos turi būti diversifikuotos, nes tėvų ir vaikų poreikiai yra skirtingi.
  3. Specialių interesų žmonės: Šiems žmonėms patinka aktyvus poilsis gamtoje, žvejyba, medžioklė, kelionės dviračiais, baidarėmis ir vandens transporto priemonėmis. Ši veikla dažnai tampa pagrindiniu atostogų tikslu.
  4. Verslo arba dalykiniai turistai: Paskutiniu metu vis daugiau verslo susitikimų, konferencijų bei seminarų yra organizuojama kaimo sodybose, atokiau nuo miesto šurmulio. Konferencijų turizmas dažnai derinamas su pažintiniu.

Statistikos departamento duomenimis vidutinės vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai vienam namų ūkio nariui per mėnesį Šiaulių apskrityje siekia 25,4 Lt., o Telšių apskrityje - 17,2 Lt. Užėmus bent vieną procentą poilsio ir kultūros rinkos būtų gautos virš 470 tūkstančių litų pajamos per metus.

Finansiniai Aspektai

Vykdant bet kokį investicinį projektą, svarbu įvertinti jo finansinį pagrįstumą. Tam naudojami įvairūs metodai:

  1. Atsipirkimo laikotarpio nustatymas. Tai laikotarpis, per kurį pradinės investicijos tampa lygios gaunamiems pinigų srautams, kol bendra suma tampa teigiama.
  2. Dabartinės grynosios vertės nustatymas. Projekto dabartinė grynoji vertė yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma. Projektas pasirenkamas, jei grynoji dabartinė vertė yra teigiama. Didesnę dabartinę vertę turintis projektas yra priimtinesnis.
  3. Vidinės pelno normos nustatymas. Vidinė projekto pelno norma laikoma diskonto koeficiento reikšme (r), prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0. Šis rodiklis nusako investicijų rentabilumą. Priimtinesniu laikomas didesnę vidinę pelno normą turintis projektas. Jeigu dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu pasirinktas kitas investicinis projektas, nei vidinės pelno normos nustatymo metodu, tai priimtinesniu laikomas dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu parinktas projektas. Projektu nesidomima, jei IRR = i.

tags: #marijonos #striaukienes #sodyba #pas #tevukus