Sovietiniais laikais statyti daugiabučiai ir erdvės šalia jų, deja, neatitinka nūdienos realijų. Kai anuomet vos kelių butų gyventojai turėjo automobilius, dabar gi sunku rasti tokį, kuriam automobilis nepriklausytų. O dažnu atveju viename bute gyvenanti šeima disponuoja dviems arba net trimis automobiliais.
Taigi neišvengiamai susiduriama su problema - kur statyti automobilį, mat akivaizdu, kad visų gyventojų automobiliai prie namų netelpa. Modernizuojant daugiabučių kvartalus savivaldybės aukoja želdinių plotus tam, kad būtų automobilių stovėjimo aikštelės, na, o Šiauliai nusprendė, kad daugiabučio gyventojas šalia savo namų automobilį pasistatyti gali tada, jei susimoka mokestį.
Šiauliuose yra trys skirtingos parkavimo zonos - raudonoji, geltonoji ir žalioji. Į šias zonas patenka ir daugiabučiai namai, ir šalia jų esančios kelios varganos stovėjimo vietos. Už jas susimokėti turi ne tik pašaliniai asmenys, kurie trumpam pasistatė automobilį, bet ir namo gyventojai.
UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“, kuris administruoja šiuos mokesčius, informuoja, kad vieno automobilio parkavimas žaliojoje zonoje metams kainuoja 20 eurų, geltonojoje - 25 eurus, na, o raudonojoje - 40 eurų per mėnesį. Nepasisekė tiems, kas kažkada nusipirko butą sename daugiabutyje, kuris stovi brangiausioje parkavimo zonoje…
Tačiau ko gero nebūtų tos nuostabos ir pykčio, jei sumokėjęs už automobilio statymą pirmiausiai visada rastum kur tą automobilį pasistatyti ir, žinoma, automobilio statymo vieta būtų padori ir prižiūrėta. Tačiau Šiauliuose, kaip ir daugelyje kitų miestų, prie daugiabučių yra padarytos aikštelės, kuriose telpa gal iki dešimties automobilių, tad visi ten netelpantieji, nors pinigus ir moka, bet statosi kas kaip išmano - dažniausiai ant duobėto ir kreivo įvažiavimo krašto, vienu ratu ant žolės. Kitur tiesiog nėra vietos.
Ir, be abejonės, mokant už automobilio stovėjimą, mažų mažiausiai norisi ir tą automobilį vakare po darbo pasistatyti prie namų, o ne kitoje gatvėje. Taigi iš esmės Šiauliuose automobilių statymas prie daugiabučių niekuo nesiskiria nuo kitų miestų realijų - automobilių pilna, dalis jų stovi ant vejos, išmaltos duobės ir purvynai. Skirtumas tik tas, kad už šį malonumą šiauliečiai moka pinigus.
Tiesa, abonementus galima nusipirkti 50 proc. pigiau, tiems, kurie gyvena vienoje ar kitoje mokamoje zonoje. Tačiau, primename, kad tai vieno automobilio stovėjimo kaina, o jei norima statyti visus šeimos automobilius, kaina atitinkamai išauga.
Šiauliečių socialiniame tinkle buvo paviešintos nuotraukos, kaip gi žiemos metu atrodo vaizdas prie daugiabučio namo, prie kurio automobilių stovėjimas yra mokamas. Kadangi vietos pakankamai nėra, kaip įprasta, žmonės statosi automobilius dalinai ant žalios vejos, kuri žiemą išvažinėjama ir išrausiama. Tiesa, kol vieni piktinasi, kad už surinktas lėšas savivaldybė galėtų bent jau skaldos pabarstyti ir palengvinti gyventojams dalią, kiti gi sako, kad nėra ko laukti ir reikia stovėjimo vietas tvarkytis patiems.
Šiauliečiams savivaldybė apie parkavimo apmokestinimą nė nepranešė. Tokia vakarietiška didmiesčio tvarka Šiauliuose įsitvirtino dar pernai. Tačiau gyventojai jau tada pyko - savivaldybė net neisteikė apie tokius pokyčius kraštiečių informuoti. „Savivaldybė net neinformavo. Nesiteikė pranešti žmonėms, kad bus tokie dalykai“, - televizijai guodėsi šiaulietė Nijolė Malakauskienė.
Į kurią pusę sukti vairą važiuojant atbuline eiga? Jonvaira.
Tuo tarpu Šiaulių valdžia nusprendė, kad apmokestinus stovėjimo vietas, miniatiūriniuose kiemuose atsiras daugiau vietos.
„Apmokestinimas vis tiek turi būti, kaip ribojantis transporto priemonių patekimą. Gyventojams, gyvenantiems apmokamose zonose, irgi nepatogumas atsiranda, žinoma. Bet išduodami gyventojo leidimai, papildomai galima nusipirkti vieną abonementą su 50 proc. nuolaida“, - teigia „Šiaulių gatvių apšvietimo“ atstovė Mėta Brazlauskienė.
Savivaldybė sako, kad iš mokesčio planuoja surinkti apie 600 tūkst. eurų papildomų pajamų, kurios nukeliaus… ne, ne į daugiabučių kiemų tvarkymą, nors dalis gali nusėsti ir ten. Visgi surenkami pinigai bus naudojami viso miesto infrastruktūros gerinimui.
Europos Komisija (EK) iki šiol Lietuvai rekomenduoja plėsti mokesčių bazę, ją papildant nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčiais, tačiau politikai neskuba apmokestinti mūsų būstų ir transporto priemonių.
Automobilių, NT mokesčių klausimai yra be galo jautrūs, reikalingi ir susiję su bendra mokesčių reforma. Šie mokesčiai yra rekomenduojami Europos Komisijos (EK). Kyla klausimas, kaip Lietuvoje įvesti ir administruoti automobilių mokestį, kuris yra vadinamas aplinkos taršos mokesčiu? Jeigu jį įvestume, tai reikėtų žiūrėti, kur kitur sumažinti mokesčių naštą.
Atsakymo esmė slepiasi detalėse, kaip tai bus daroma. Atsakymas „taip“ ar „ne“ nieko neduoda. Manau, kad įsivelia ir socialiniai klausimai. Puikiai žinome, kas Lietuvoje važinėja prasčiausiais, seniausiais automobiliais. Žmonės tokiais automobiliais važinėja, nes kitokių neįperka. Turi būti daroma viskas, kad mūsų autoparkas būtų keičiamas į modernesnį.
Pirmausia didžiuosiuose miestuose reikia plėsti viešojo transporto paslaugas, vairuotojai turi turėti galimybę saugiai palikti savo automobilius ir keliauti viešuoju transportu. Lietuvoje reikia skatinti elektromobilių naudojimą, plėsti krovos stotelių tinklą.
Dėl automobilių įsigijimo PVM atskaitos ginčų beveik nekyla, nes Lietuvoje PVM atskaita yra ribota, t. y. lengvojo automobilio įsigijimo PVM negali būti grąžinamas (nebent jis yra skirtas parduoti, išnuomojamas, juo vežami keleiviai arba jis priskirtas specialios paskirties transporto priemonėms, pavyzdžiui, kroviniams vežti).
Komisijos teigimu, gyventojai ne visada žino, jog privalo sumokėti mokestį ir nuo automobilio pardavimo pajamų, jei automobilis neišlaikytas 3 metus. Tokiu atveju iš pardavimo pajamų gali būti atimama dokumente nurodyta turto įsigijimo kaina, todėl neverta susigundyti pardavėjo pasiūlymu įsigijimo dokumente nurodyti mažesnę kainą nei sumokėta.
Ne tik spūstys gatvėse, bet ir daugiabučių kiemai rugsėjį tapo išbandymų vieta didmiesčių vairuotojams. Į miestą po vasaros sugrįžę žmonės prigrūstuose daugiabučių kiemuose kasdien susiduria su nemaloniomis situacijomis dėl parkavimo vietų. Gyventojai stengiasi įvairiais būdais rezervuoti stovėjimo vietas: montuoja užtvarus, įvairius kuoliukus ar pakabinamas grandines.
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.
Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Bendrijos pirmininkas atodrėkio pradžioje (tirpstant sniegui) suorganizavo sniego valymą daugiabučių kieme. Už bendrojo naudojimo žemės privalomąją priežiūrą (pavyzdžiui, žolės pjovimas, pėsčiųjų takų valymas) moka proporcingai visi savininkai.
Bendrijos narių teisėtai priimtus sprendimus vykdo visi savininkai, t.y. Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.
Situacijų būna įvairių, reikėtų gilintis, bet jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo.
Taip, galite taikyti CK 4,83 st. Nėra taip, kad visada reikia informuoti savininkus apie vykdomus darbus prieš pat juos...
Situacija tokia, kad bendrija praktiškai negina gyventojų interesų, o mokesčiai imami. Taip pat būna, kad asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuoment bendrija irgi reikalauja atitinkamai...
Garažų bendrijoms, kaip ir daugiabučių namų bendrijoms, taikomos to paties Bendrijų įstatymo nuostatos. Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti,...
Savininkus, pareiškusius savo valią tapti bendrijos nariais, bendrijos pirmininkas įrašo į bendrijos narių sąršą, jis yra atsakingas ir už to sąrašo atnaujinimą. Įprastai mokestiniai pranešimai siunčiami kas mėnesį, bet būna ir kitaip: kai bendrijos įstatuose yra numatyta galimybė mokesčius mokėti rečiau, tuomet bendrijos nariai gali priimti sprendimą, kad mokesčiai bus...
Taip, mokestiniai įnašai visiems savininkams priskaitomi proporcingai jų daliai pastate - pagal naudingąjį plotą. Jūsų nurodytas skaičius 0,05 skatina spėti, kad kalbate apie kaupiamąsias lėšas. Taip, būtina kaupti lėšas privalomiesiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbams.
Kalba eina apie veiksmus, kurie sustabdo, pašalina grėsmę, t.y. kai kyla grėsmė statiniui, aplinkai ar žmonėms, veiksmų reikia imtis nedelsiant, o tuos skubius darbus galima apmokėti iš sukauptų lėšų (sukauptų ne pagal ilgalaikį planą, bet sukauptų atsargai, nenumatytiems darbams). Jeigu atsargai sukauptų lėšų nepakanka, galima priskaityti ir surinkti lėšų iš savininkų papildomai, nurodant papildomo priskaitymo pagrindą...
Bendrija pirmiausiai rūpinasi ir bendrijos renkamos kaupiamosios lėšos yra naudojamos privalomajam bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, t.y. darbams, kuriais siekiama užtikrinti, kad tie objektai atitiktų jiems keliamus techninius reikalavimus, tinkamai funkcionuotų, nekeltų grėsmės ir pan.
Jeigu vandens tiekėjo yra nustatytas mėnesinis aptarnavimo mokestis, vis tiek jį turbūt turės sumokėti, o jeigu vandens nenaudojo, tai už konkretų vandens kiekį neturi mokėti. Jeigu yra, pavyzdžiui, patvirtintas kaupimas vandens nuotekų tinklų atnaujinimui, turės mokėti tas kaupiamąsias lėšas.
Bendrija gali nusistatyti tam tikras tvarkas, taip pat gali priimti sprendimą taikyti tam tikro dydžio delspinigius, netesybas. Žinome, kad pagal LR civilinio kodekso 4.82 str. 1 punktą būtų ir patalpų savininkai privalo apmokėti bendro naudojimo paslaugas.
Bendrijų įstatymas neįgaliųjų materialinės padėties garantijų klausimo nesprendžia. Manytume, kad bendrija neturi teisinio pagrindo nepriskaityti vienam...
Konsultantas neturi informacijos, dėl kokio konkretaus asmens mokesčių kreipiatės, šį klausimą siūlome pateikti jūsų bendrijos pirmininkui, jis paaiškins, už ką ir kaip priskaitomi jums mokesčiai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad priskaitant mokesčius bendrijoje, nėra remiamasi bute įregistruotų ar gyvenančių asmenų skaičiumi (tai neturi reikšmės).
Kaupiamuosius mokesčius mokėti turi visi savininkai - ir butų, ir kitų patalpų, kitaip bus pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principas, įtvirtintas Civiliniame kodekse. Jeigu 100 proc. 4. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui...
Bendrija rūpinasi visų bendrijos pastato savininkų bendrojo naudojimo objektais. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje. Asmuo, kuriam...
Normalu, kad mokesčius turi mokėti visi savininkai, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Normalu, kad skolos išieškomos. Taip, savininkai turi gauti informaciją apie priskaitytus mokesčius ir kitą. Be to, savininkas pats turi domėtis bendrais reikalais.
Vilnietis Kipras dar prieš įsigyjant butą buvo įspėtas, kad stovėjimo aikštelė priklauso ne gyventojams, o įmonėms, kurios yra pirmame daugiabučio aukšte. Anot V. Stankevičiaus, tokiu atveju gyventojai negali įsirengti barjerų ar naudoti teritorijos be leidimo, tačiau taip pat ir savininkas negali be pagrindo uždrausti daugiabučio gyventojams naudotis aikštele.
Anot jos, tokiu atveju žemės sklypas turėtų būti prieinamas visiems daugiabučio gyventojams, net jei ir priklauso kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims: „Jei žemės sklypas nėra įregistruotas kaip bendro naudojimo objektas, tačiau yra būtinas gyventojų poreikiams, teismas taip pat gali pripažinti teisę naudotis šiuo sklypu, nustatydamas servitutą.“
E. Maciejevska atkreipė dėmesį, kad aikštelės savininkas turi teisę į atlygį už naudojimąsi jo nuosavybe, kas reiškia, kad daugiabučio gyventojams už galimybę naudotis aikštele gali tekti mokėti kompensaciją. Advokatė nurodė, kad konkretus kompensacijos dydis gali būti sprendžiamas arba šalių susitarimu (atsižvelgiant į rinkos kainas už automobilių stovėjimo vietų nuomą, vietovės ypatumus), arba ginčo atveju kompensacijos dydį nustatys teismas.
Advokatė patarė, kad, esant galimybei, daugiabučio gyventojams būtų tikslinga aikštelę iš privataus asmens įsigyti. Ji primena, kad daugiabučio butų ir patalpų savininkai ar bendrija aikštelę galėtų įsigyti tik su daugumos pritarimu (50 proc. + 1). Už aikštelę būtų mokama bendrai, proporcingai priklausančių butų ar kitų patalpų plotui (nebent būtų susitarta kitaip). E. Maciejevska pabrėžė, kad priėmus sprendimą daugumos pritarimu už aikštelę privalėtų mokėti visi - tiek balsavę prieš, tiek visai nebalsavę.
V. Stankevičius nurodė, kad atvejų, kai aikštelė iš privataus asmens nuperkama, pasitaiko: „Kai susitarimas tampa neįmanomas arba ilguoju laikotarpiu nepraktiškas, bendrijos ar administratoriai kartais inicijuoja sklypo įsigijimą. Tai leidžia patiems spręsti dėl tvarkymo, investicijų ar parkavimo taisyklių.“
Vilniuje - siūlymas įvesti naujas, „baltąsias“ parkavimo zonas daugiabučių kiemuose. Antradienį vyko Vilniaus savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Jis šį kartą nepraėjo be aštrių diskusijų ir netrukus visuomenę bei pačius politikus supykdžiusių pasiūlymų. Posėdyje buvo pateiktas pasiūlymas plėsti ir branginti mokamas parkavimo zonas ir net įvesti naujas, vadinamąsias „baltąsias“ parkavimo zonas daugiabučių kiemuose.
Savivaldybė siūlo mėlynojoje zonoje parkavimo mokestį didinti nuo 2,5 euro iki 4 eurų už valandą, raudonojoje - nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje - nuo 0,60 iki 1 euro, žaliojoje - nuo 0,30 iki 0,50 euro už valandą. Tarp siūlymų taip pat įvardytas ir automobilių stovėjimo apmokestinimas daugiabučių kiemuose, juose nustatant „baltąją zoną“.
Anot V. Sadausko, tie, kas yra pasirinkę elektromobilius, taip pat bus paveikti: kai tik elektromobilių procentas mieste pasieks 3 procentus, jų parkavimas taip pat bus apmokestinamas.Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vadovas Ilja Karužis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kur brangios rinkliavos zonos (pvz. „mėlyna“) ribojasi su gerokai pigesne (pvz. „geltona“), todėl pigesnė gerokai perkrauta.
Be to, siūlantys naują parkavimo zoną daugiabučių kiemuose politikai teigia, kad „baltosios“ zonos padės tiems gyventojams, kurių kiemai prigrūsti „svečių“ automobilių, todėl nelieka vietos tikriesiems kiemo šeimininkams.
Jei to būtų negana, jau netrukus Vilniuje, kaip ir Kaune, bus nustatyta mažos taršos zona. Miesto centre vasaros ir rudens metu vyko ir dar tebevyksta Bandomųjų miestų (angl. „Pilot Cities“) projekto aplinkos vertinimo matavimai, eismo srautų analizė.
Dar 2023 m. Lietuvoje pradėtas įgyvendinti įstatymas, pagal kurį reikalaujama dalyje šalies savivaldybių įvesti mažos taršos zonas. Štai, Kaune nuo rugpjūčio 1 d. už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) jau tenka sumokėti 2 eurus. Papildomai kainuoja ne pats įvažiavimas, bet pravažiavimas tranzitu.
Šią nepopuliarią pertvarką valdžia planuotų įgyvendinti nuo kitų metų balandžio iki liepos.
| Parkavimo zona | Kaina prieš | Kaina po |
|---|---|---|
| Mėlyna | 2,5 euro/val. | 4 eurai/val. |
| Raudona | 1,5 euro/val. | 2,5 euro/val. |
| Geltona | 0,60 euro/val. | 1 euras/val. |
| Žalia | 0,30 euro/val. | 0,50 euro/val. |
| Balta | Nėra | 0,20 euro/val. |
Parkavimo zonų kainos Vilniuje (siūlomos)
Vilniaus parkavimo zonos
tags: #masinos #apmokestinimas #prie #butu